Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Jonas Špelveris Baudž. byla Nr. 1A-505-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.9. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-23 nuosprendžio, kuriuo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį dėl šmeižimo ir įžeidimo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-08-11 rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorei Jolitai Bacevičienei bei Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojai Ingridai Montvydienei, dėl A. D. 2008-07-25 prašymo (skundo) šioms institucijoms viešai paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją apie J. S. ir taip jį viešai pažemino tokiais žodžiais: „Prie čia išdėstyto pažymėtina, jog visame šiame kontekste neatmestina galimybė, kad yra labai stiprūs A. D. santykiai su jam ir saujelei kitų asmenų (besibylinėjančių, atstovaujamųjų dešimtyse bylų) įtaką turinčiu baudžiamojoje byloje nustatytu dokumentų klastotoju, apsišaukėliu žmogaus laisvių ir teisių gynėju, avantiūrų, intrigų kūrėju, sąmokslo teorijų, pranašysčių ir pan. „meistru“ J. S. . Praktika parodė, kad užsitraukti pastarojo asmens ir tuo pačiu jo „korporacijos“ baisią nemalonę, patekti į „sąrašus“, susilaukti nuožmios priešpriešos labai paprasta, kad ir bent kartą reiškinius ar daiktus pavadinus tikraisiais vardais. Paminėtam veikėjui A. D. gyvenamosiose patalpose suteikta unikali darbo vieta, visų platinamų skundų, ieškinių ir kt. vienintelė spaustuvė ir leidykla“. Kadangi šios aplinkybės yra K. K. prasimanytos, tiesiogiai nukreiptos prieš jį – J. S. , todėl tokiais veiksmais K. K. jį įžeidė bei apšmeižė.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą kaltinamasis K. K. prašo nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-23 nuosprendį.

Išteisintasis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai K. K. išteisino dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog išteisintojo veiksmuose nebuvo minėtų nusikaltimų požymių.

Nukentėjusysis savo privataus kaltinimo skunde prašė pradėti baudžiamąjį procesą dėl advokato K. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, motyvuodamas tuo, jog K. K. Lietuvos advokatūrai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai išsiuntė raštą, kuriame viešai paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją apie jo asmenį, kuria jį įžeidė bei apšmeižė.

Šmeižimas, kaip nusikalstama veika, pagal objektyviosios pusės požymius yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios pažeminti ar paniekinti tą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, skleidimas. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Šmeižimo atveju skleidžiama informacija turi būti neatitinkanti tikrovės, prasimanyta, melaginga. Šis nusikaltimas yra tyčinis, jį darantis asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai, ir jų nori. Be to, šmeižimo atveju nukentėjusysis žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia jo orumą. Paskelbimą tokiu atveju reikėtų vertinti kaip tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimą kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs apylinkės teismas teisingai aiškino šmeižimo ir įžeidimo sampratą BK 154 ir 155 straipsnių taikymo aspektu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, jog K. K. nešmeižė J. S. ir to nesiekė. Pažymėtina, jog K. K. 2008-08-11 rašte–paaiškinime išdėstyti teiginiai buvo nurodyti konkrečiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorei Jolitai Bacevičienei bei Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojai Ingridai Montvydienei, kaip jo asmeninis paaiškinimas į minėtų institucijų užklausimą dėl A. D. (A. D. ) 2008-07-25 skundo šioms institucijoms. Taigi akivaizdu, kad K. K. raštas nebuvo pateiktas viešam paskelbimui, o buvo skirtas minėtoms institucijoms pagal pareikalavimą pateikti paaiškinimą dėl kitų proceso šalių, šiuo atveju A. D. skundo. Šiuo raštu–paaiškinimu K. K. siekė pasiaiškinti ir apsiginti nuo skundų ir jam pareikštų pretenzijų. Šiame rašte K. K. nurodyti teiginiai jo paties įvardyti kaip „neatmetama galimybė“ apie pateikiamus duomenis, todėl akivaizdu, kad jis buvo įsitikinęs, jog nurodė teisingą informaciją apie J. S. , kurią, kaip nurodė, gavo iš atitinkamų rašytinių šaltinių, susipažinęs su įvairiais skundais, teismo procesiniais dokumentais, iš jų ir su byloje esančiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-348-478-2008. K. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis buvo oficialiai paprašytas Lietuvos advokatų tarybos pavaduotojos I. Montvydienės pateikti paaiškinimą, kuriame jis tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę apie jo, kaip antrinės teisinės pagalbos advokato, ir tam tikrų klientų santykius, o ne siekė pažeminti J. S. bei paviešinti jo veiksmus. Patikrinus byloje esančius duomenis nenustatyta kokių nors faktinių aplinkybių apie priežastis, dėl kurių išteisintasis būtų turėjęs interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją apie nukentėjusįjį J. S. . Taigi esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis šioje byloje nesiekė tyčia apšmeižti nukentėjusįjį J. S. ir paskleisti tikrovės neatitinkančias žinias apie jį, todėl pagrįstai K. K. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Pagal BK 155 straipsnį įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumą. Įžeidimas raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete. Kaip anksčiau minėta, K. K. savo nuomonę apie nukentėjusiojo J. S. asmenybę išdėstė raštu savo paaiškinamajame rašte Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei Lietuvos advokatūrai, šioms institucijoms reikalaujant ir tiriant A. D. 2008-07-25 skundą kitoje byloje dėl galbūt advokato K. K. padarytų pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą ir Lietuvos advokatų etikos kodeksą. Taigi akivaizdu, kad K. K. raštas–paaiškinimas buvo išsiųstas siauram asmenų ratui pagal jų kompetenciją. Priešingai nei tvirtina apeliantas, byloje nėra pakankamų duomenų padaryti išvadą, jog K. K. tyčia viešai užgauliai siekė pažeminti ir pažemino nukentėjusįjį J. S. , kuris, be kita ko, konkrečiai nenurodė, kuriais savo veiksmais K. K. jį apšmeižė, o kuriais įžeidė. Esant šioms aplinkybėms K. K. pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje nėra duomenų apie K. K. teistumą, todėl nuosprendžio įžanginėje dalyje, priešingai nei teigia apeliantas, teisingai nurodyta, kad K. K. neteistas.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio l dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.