Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui G. T., dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės ir pavadžių po santuokos nutraukimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. T. teismo posėdyje nedalyvavo, nes parengiamojo teismo posėdžio metu savavališkai pasišalino iš teismo posėdžių salės replikuodamas, jog teismas gali daryti kaip tik norintis, galintis ir išskirti. Ieškinio nuorašas jam įteiktas asmeniškai 2011-04-30 (b.l.10). Atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į parengiamuosius teismo posėdžius nevykdavo. Teismas daro išvadą, kas atsakovas demonstruodamas savo pasyvumą ir abejingumą dėl bylos nagrinėjimo rezultato ir ieškinio išsprendimo, jį paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl sutuoktinių kaltės nustatymo tenkintinas dalinai (LR CK 3.26-3.30str., 3.35-3.36str., 3.85str., 3.92str., CK 3.60 str.-3.65str.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Teismas pasisako tik dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nustatymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimų.

Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30str., 3.35–3.36str., 3.85str., 3.92str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys sudarė santuoką 1983-08-12 Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.4). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad santuokoje jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus D. T., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. T.. Akivaizdu, kad abu vaikai jau yra pilnamečiai. Ieškovė kaltina atsakovą netinkamu elgesiu, šeimos santykių ir jos negerbimu, neištikimybe, piktnaudžiavimu alkoholiu, agresyviais išpuoliais jos atžvilgiu, nelojalumu ir finansinės pagalbos stoka. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės ir tvirtina visus santuokos metus buvusi negerbiama ir nevertinama sutuoktinio.

Ieškovė tvirtina, kad jau metai laiko nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir jo nevedė anksčiau, nepalaiko santuokinių ryšių. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

Teismui akivaizdu, kad išsakydama kaltinimus atsakovui, ieškovė nepateikė jokių savo teiginius, būtent, kad atsakovas yra neištikimas, ar kad žiauriai elgiasi su ja ar šeimos nariais, patvirtinančių įrodymų. Tačiau ieškovė pripažįsta buvusi per daug nuolanki ir atlaidi atsakovui, kas pasireiškė tuo, kad ji priėmusi jį į namus po eilinio jo išėjimo pas kitas moteris.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad prieštaravimo ieškinio teiginiams jis nereiškia. Tačiau turėtina omenyje, kad savo nuomonės teismo posėdyje taip pat neišsakė.

Teismas mano, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo. Iš ieškovės pasisakymo teismo posėdyje, iš abiejų šalių elgesio proceso eigoje bei bylos aplinkybių teismui akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvendami kartu nerado abiems priimtinų kompromisų, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, nepakankamai gerbė vienas kitą, todėl ilgainiui jų bendras gyvenimas galimai tapo perpildytas nelojalumo vienas kitam, nepasitenkinimo vienas kitu bei ydingo bendravimo apraiškų, parodančių šalių nesugebėjimą ar nenorą remti vienas kitą moraliai ir materialiai bei atsakovo atsakomybės už šeimos tvirtumą ir finansinę gerovę stoką. Todėl teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina abiems sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar visai nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, todėl esant abiejų kaltei. Teismui akivaizdu, jog dėl ieškovės išsakytų aplinkybių ir kaltinimų atsakovui sutriko jų tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo savalaikiai išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų ateityje atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl esant tokioms priežastims teismas yra įsitikinęs, kad lojalumo pareigos, nustatytos LR CK 3.27str. yra pažeistos iš esmės ir tai sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę, daryti. Teismas yra įsitikinęs, kad tą pareigą pažeidė abu sutuoktiniai.

LR CK 3.51 str. 3 d. numato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu pagal CK 3.51- 3.54 str., todėl teismas privalo imtis iniciatyvos taikinti šalis, turi išspręsti santuokinio turto padalijimo klausimą, išlaikymo priteisimą sutuoktinių vienas kitam. Kadangi šalys per gana ilgą bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašo duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina. Pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, išlaikymo priteisimo klausimas vienam iš kito nespręstinas. Šalys to ir neprašo. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės T., T.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo.

Iš byloje esančių įrodymų (b.l.5, 6) matyti, kad T. šeima nekilnojamojo turto neįsigijo. Ieškovė nurodė, kad namų apyvokos daiktus nurodė pasidaliję geranoriškai. Atsakovas į ieškovės teiginius dėl turto bendro neturėjimo prieštaravimų taip pat nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi paduodama ieškinį teismui ieškovė sumokėjo 135Lt dydžio žyminio mokesčio sumą (b.l.3), o santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos padalintinos per pusę, tuo pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistina pusės žyminio mokesčio suma (LR CPK 96str.2d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš abiejų šalių priteistinos lygiomis dalimis (LR CPK 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 263str., 265str., 268str., 270str., 282str.2d.1p., 541str.1d., teismas

Nusprendžia:

Ieškovės V. T. ieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką tarp G. T., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone ir V. T. (ikisantuokinė pavardė S.), a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudarytą 1983-08-12, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės atmesti.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes T., T.

Priteisti iš atsakovo G. T. 67,50Lt (šešiasdešimt septynis litus 50ct) V. T., jos sumokėto valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. T. ir ieškovės V. T. po 10.85Lt (dešimt litų 85ct) valstybei, teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.