- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-686-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. R., AB „Lesto“, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3567-816/2015 pagal antstolio A. N. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės taikymo suinteresuoti asmenys AB „Lesto“, T. R., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Antstolis A. N. kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad jis vykdo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. O3-786, išduotą 2014-09-08 dėl AB „Lesto“ įpareigojimo atlikti veiksmus išieškotojo T. R. reikalavimui užtikrinti. AB „Lesto“ buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, gautas atsakymas, tačiau įpareigojimas nevykdomas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkui AB „Lesto“ po 1000 Lt (289 EUR) baudą už kiekvieną nevykdymo dieną iki 2014-12-01, nes nuo nurodytos dienos skolininkas, vadovaudamasis savo priimtomis taisyklėmis, galiausiai leido vartotojui pasikeisti elektros energijos suvartojimo planą į pageidaujamą „Namai plius“. Tačiau tai nereiškia, kad skolininkas įvykdė nutarimą, nes AB „Lesto“ pakeitė planą praėjus savo paties nustatytam 12 mėnesių trukmės neteisėtam apribojimui. Nurodė, kad galėjimas vartotojui realizuoti savo pažeistas teises iškart po nutarimo priėmimo yra sąmoningai numatyta operatyvaus ginčo išsprendimo dalis, neleidžianti užtęsti ginčo išsprendimo teisminėse instancijose. Priešingu atveju ginčų sprendimo komisijoje procedūra būtų betikslė. Teismui netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti nutarimo vykdymą, komisijos sprendimas yra privalomai vykdytinas per antstolį.
Suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, jog nutarimas iš dalies įvykdytas, o ginčas nagrinėjamas iš esmės Vilniaus apygardos teisme. Turi būti stabdomas nutarimo vykdymas, nes ginčo nagrinėjimas persikėlė į teismą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad nagrinėjo ginčą tarp vartotojo T. R. ir AB „Lesto“ ir 2014-09-08 priėmė nutarimą, pripažindama vartotojo skundo reikalavimus iš dalies pagrįstais ir įpareigojo įmonę atlikti tam tikrus veiksmus. Įmonė, nesutikdama su nutarimu, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 str. 16 d., pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį. Pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 36 str. 16 dalyje ir Aprašo 122 punkte įtvirtinta, jog kreipimasis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės nėra laikomas komisijos sprendimo apskundimu. Ši nuostata iš esmės įgyvendina teisę kreiptis į teismą. Galutinį sprendimą, ginčą perkėlus į teismą, priima teismas. Vilniaus apygardos teismas 2013-07-09 nutartimi civilinėje byloje 2-3233-302/2013 buvo jau išaiškinęs, kad teismas neperžiūri komisijos sprendimo, nes įstatymai nenumato tokios kompetencijos, tik išnagrinėja iš esmės kilusį ginčą. Pateikus teisme ieškinį, komisijos priimtas nutarimas neįsigalioja, todėl nėra vykdomasis dokumentas ir priverstinai nevykdomas. Vykdomoji byla nutrauktina CPK 629 str. 1 d. 9 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-26 nutartimi nutarė atmesti antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo CPK 771 str. pagrindu ir vykdomąją bylą Nr. 0157/14/01600 nutraukti. Teismas nustatė, kad komisijos nutarimas nebuvo įsigaliojęs ir įgijęs priverstine vykdymo tvarka vykdytino dokumento, kurį pagal LR Antstolių įstatymą turėtų vykdyti antstolis, ypatybės, todėl antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus. Be to, antstolis, kreipdamasis į teismą CPK 771 str. 5 d. pagrindu, nepateikė teismui surašyto sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto (CPK 771 str. 1 d.), kurio pagrindu būtų galima taikyti atsakomybę pagal CPK 771 straipsnį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suiteresuotas asmuo T. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį ir antstolio A. N. pareiškimą tenkinti, skiriant AB ,,Lesto“ baudą po 1000 Lt (289,62 EUR) už kiekvieną pareiškimo nevykdymo dieną iki pat 2014 m. gruodžio 1 dienos. Nurodė, kad AB „Lesto“ elektros energijos vartojimo planą „Standartinis“ T. R. priverstinai priskyrė ir taikė nuo 2013-11-01, todėl neteisėti AB „Lesto“ veiksmai turėjo tęstinį pobūdį visą 13 kalendorinių mėnesių laikotarpį. Tokiu būdu neteisėtai draudžiant pasinaudoti galimybe T. R. pasirinkti jo pageidaujamą planą „Namai Plius“, buvo pažeidžiami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-09-08 nutarimo Nr. 03-786 įpareigojimai dėl tarifo plano pasikeitimo galimybės, o ne dėl kreipimosi teisės į AB „Lesto“ pasikeisti planą, praėjus dar vienam papildomam mėnesiui. Galėjimas vartotojui realizuoti savo pažeistas teises iš karto po nutarimo priėmimo yra sąmoningai numatyta operatyvaus ginčo išsprendimo dalis, neleidžianti užtęsti ginčo išsprendimo teisminėse instancijose, kur ginčo nagrinėjimas gali trukti ir ne vienerius metus. Jei AB „Lesto“ taisyklės numatytų ne 12 mėnesių terminą, o 24 mėnesių terminą, po kurio galima būtų pasikeisti elektros suvartojimo tarifo planą, tai T. R. toliau patirtų nuostolius. Atitinkamai privaloma ikiteisminė AB „Lesto“ ir vartotojų ginčų sprendimų procedūra komisijoje būtų bereikšmė ir betikslė, kadangi bet koks kreipimasis į teismą, anot AB ,,Lesto“, besąlygiškai anuliuotų visus komisijos priimtus sprendimus bei ginčas prasidėtų iš naujo. Išieškotojo T. R. nuomone, ikiteisminė ginčų išsprendimo procedūra, kurią jis buvo priverstas atlikti, siekiant operatyvesnio teisingumo pasiekimo, pasireiškia galimybe pateikti nutarimą, kaip vykdytiną dokumentą pasirinktam antstoliui, praėjus 30 dienų po jo priėmimo. AB „Lesto“ norėjo, kad T. R. realizuotina teise negalėtų pasinaudoti ir todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. R. teisės atžvilgiu. 30 dienų terminas nustatytas bet kuriai iš ginčo šalių, kaip pakankamas laiko tarpas kreiptis į teismą bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant stabdyti nutarimo vykdymo procesą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai savo sprendime bandė sistemiškai aiškinti nutarimo įsigaliojimo terminą ir įvardijo ginčo tarp šalių proceso pradžią Vilniaus apygardos teisme, kaip besąlyginį pagrindą nutarimo neįsigaliojimui. Teisės aktai numato, kad neteisminis procesas, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, ir ginčas tarp šalių Vilniaus apygardos teisme yra du savarankiški procesai. Pažymėjo, kad komisijos 2013-07-18 nutarimu Nr. 03-315 patvirtintas ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo 122 punktas numato, kad kreipimasis į teismą po komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, kadangi tik apskųstas nutarimas gali neįsigalioti. Nurodė, kad jei asmuo per nurodytą 30 dienų terminą atsisako pasinaudoti teise kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, arba kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą, bet neprašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, arba prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismas tokio prašymo dėl komisijos nutarimo vykdymo sustabdymo netenkina, atitinkamas komisijos nutarimas tampa privalomai vykdomu per antstolį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, jog nutarimas nėra įsigaliojęs ir vykdytinas, nes bendrovė teisės aktų nustatytais terminais kreipėsi į teismą dėl ginčo, kilusio tarp bendrovės ir T. R. išsprendimo iš esmės bei nustatyta tvarka apskundė 2014-10-30 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta patenkinti bendrovės prašymą sustabdyti nutarimo vykdymą tol, kol bus išnagrinėtas tarp bendrovės ir suinteresuoto asmens kilęs ginčas. Nurodė, kad bendrovė neturi pareigos vykdyti nei nutarimo, nei įpareigojimo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bendrovės atskirąjį skundą, priims sprendimą, patvirtinantį, kad nutarimo nuostatos vykdytinos nepriklausomai nuo to, ar dėl ginčo išsprendimo iš esmės kreiptasi į teismą, ar ne, bendrovė nedelsdama įvykdys nutarimo įpareigojimus. Pažymėjo, jog T. R. nuo 2014-11-01 turėjo teisę ir nuo 2014-12-01 jau pasikeitė iki tol buvusį tarifo planą iš „Standartinio“ į „Namai plius“, kadangi jau buvo praėję 12 kalendorinių mėnesių nuo tarifo plano „Standartinis“ taikymo pradžios. Todėl nutarimas yra iš dalies įvykdytas. Išieškotojas atskirajame skunde nepagrįstai reikalauja bendrovei skirti baudą po 289,62 EUR (1000 Lt) už kiekvieną dieną iki pat 2014-12-01, kadangi antstolis savo pareiškime tokio reikalavimo nekėlė (LR elektros energijos įstatymo 69 str. 8 d., CPK 629 str. 1 d. 9 p.).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad tik sisteminis, o ne pažodinis elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų bei civilinio proceso kodekso normų aiškinimas leidžia nustatyti, ar komisijai išnagrinėjus ginčą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priėmus atitinkamą sprendimą, įmanoma nustatyti, nuo kurio momento komisijos priimtas nutarimas yra laikomas vykdomuoju dokumentu ir gali būti priverstinai vykdomas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad netaikant sisteminio teisės aiškinimo metodo, teismo priimto sprendimo nebūtų galima laikyti teisėtu bei pagrįstu, o komisijos priimtas nutarimas, neįgijęs vykdytinumo savybės, būtų neteisėtai vykdomas priverstine civilinio proceso kodekse numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias priverstinį institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų vykdymą, pagrįstai nurodė, kad bendrovei pasinaudojus Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, komisijos priimtas nutarimas neįsigalioja ir neįgyja vykdytinumo savybės. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigė išieškotojas, ginčo tarp šalių nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme nenurodė kaip vienintelio pagrindo, kuriuo remiantis vykdomoji byla privalo būti nutraukta. Vykdomosios bylos nutraukimą bei antstolio A. N. pareiškimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nevykdymo atmetimą lėmė Energetikos įstatymo 34 str. 16 d., 34 str. 17 d. bei CPK 651 str., 629 str. 1 d. 9 p.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Teismas kiekvienu atveju iš naujo patikrina, ar antstolis įstatymų nuostatas konkrečiame vykdymo procese taikė ir aiškino pagal įstatymų jam suteiktą kompetenciją.
Nagrinėjamu atveju antstolis A. N. kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad jis vykdo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. O3-786, išduotą 2014-09-08 dėl AB „Lesto“ įpareigojimo atlikti veiksmus išieškotojo T. R. reikalavimui užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo T. R. 2014-05-16 kreipėsi į AB LESTO, prašydamas pakeisti be jo sutikimo taikomą tarifo planą „Standartinis“ į „Namai plius“, o 2014-05-21 papildomai pareikalavo kompensuoti 545,10 Lt nuostolius, susidariusius dėl neteisėto draudimo pasikeisti taikomą tarifo planą. AB LESTO nurodė, kad 2013-10-31 pasibaigus pareiškėjo pasirinkto „12000 kWh“ tarifo plano galiojimo laikotarpiui ir pareiškėjui nepasirinkus kito tarifo plano, pagal tuo metu galiojusios Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos (toliau – Tvarka) 18.2 punktą pareiškėjui buvo priskirtas tarifo planas „Standartinis“, kurį pareiškėjas galės pasikeisti nuo 2014 m. lapkričio mėn. Suinteresuotas asmuo T. R. kreipėsi su skundu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydamas įpareigoti AB LESTO vykdyti minėtus reikalavimus.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014-09-08 nutarimu pareiškėjo skundo reikalavimus pripažino iš dalies pagrįstais ir įpareigojo skundžiamą įmonę: sudaryti sąlygas pareiškėjui pasikeisti finansiškai nepalankų tarifo planą „Standartinis“ į „Namai plius“; per 14 kalendorinių dienų su pareiškėju suderintu būdu kompensuoti pareiškėjui dėl draudimo pasikeisti automatiškai priskirtą tarifo planą patirtą finansinį nuostolį, susidariusį nuo pareiškėjo raštiško pageidavimo pasikeisti tarifo planą gavimo skundžiamoje įmonėje dienos (2014 m. gegužės 16 d.) iki tarifo plano pakeitimo į pareiškėjo pageidaujamą planą.
AB LESTO, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstais atsakovo T. R. reikalavimus: įpareigoti ieškovą leisti atsakovui pasikeisti tarifo planą iš „Standartinio“ į „Namai plius“; įpareigoti ieškovą atlyginti dėl neteisėto draudimo pasikeisti tarifo planą susidariusią 545,10 Lt sumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis AB LESTO skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-09-08 nutarimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2014-09-23, o suinteresuotas asmuo T. R. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-09-08 nutarimą antstoliui A. N. vykdyti pateikė 2014-10-16 (vykdomoji byla Nr. 0157/14/1600, b.l. 1-5).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-09-08 nutarimas nebuvo įsigaliojęs ir įgijęs priverstine vykdymo tvarka vykdytino dokumento, kurį pagal LR Antstolių įstatymą turėtų vykdyti antstolis, ypatybės, todėl antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolis turėjo atsisakyti priimti tokį dokumentą priverstinai vykdyti, o nustatęs šią aplinkybę vėliau, turėjo vykdomąją bylą nutraukti CPK 629 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, nes vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jų nevertina.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 442 str., 443 str., 510 str., 586 str., 651 str., 629 str. 1 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą