Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų skyriaus prašymą atsakovei I. A. (buvusi pavardė I. L.) dėl permokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl reikalavimo grąžinti permoką teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė I. L. (dabartinė pavardė I. A.) 2014 m. kovo 31 d. padavė prašymą išmokai gauti nuo 2014 m. sausio 1 d. (b. l. 5–7). Prašyme atsakovė nurodė, kad šeimos vidutinės pajamos praėjusiais kalendoriniais metais vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžiai (525 Lt; 152,05 Eur).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 26077 (b. l. 8) atsakovei buvo pratęsta išmoka vaikui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ir kas mėnesį skirta išmoka vaikui po 156 Lt (45,18 Eur) (b. l. 8). Atsakovė 2014 m. balandžio 7 d. pranešimu buvo informuota apie išmokos skyrimą (b. l. 9).

Pareiškėjas 2015 m. sausio 13 d. pranešimu atsakovę elektroniniu paštu informavo, kad buvo gauta informacija, jog jos šeimos vidutinės pajamos 2013 metais vienam šeimos nariui buvo didesnės nei 525 Lt (152,05 Eur) ir paprašė iki 2015 m. vasario 13 d. pateikti šeimos pajamas patvirtinančius įrodymus apie nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. gautą darbo užmokestį ir pajamas iš individualios veiklos (b. l. 10).

Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 17-102/127 „Dėl permokos nustatymo“ buvo nustatyta 542,16 Eur išmokos vaikui permoka laikotarpiu 2014 m. sausio 1 d.–2015 m. sausio 1 d. (b. l. 11). Pareiškėjas pateikė duomenis apie nustatytas šeimos pajamas (b. l. 56–60) bei atliktus asmens pajamų skaičiavimus (b. l. 61).

Socialinių išmokų skyrius 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. A740-14580/15-(2.11.4.-SR7) atsakovę informavo apie atliktą pajamų patikrinimą, apskaičiuotą permoką ir jos grąžinimo būdus bei teisines pasekmes negrąžinus permokos (b. l. 12–13). Ši informacija atsakovei pakartotinai buvo išsiųsta 2015 m. rugsėjo 17 d., 2017 m. kovo 13 d. raštu (b. l. 14, 15).

Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Išmokų vaikams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai, redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.).

Įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d.) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų, kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje globoja tris ar daugiau vaikų (2 punktas).

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų sąrašas. Identiškai nustatyta ir Nuostatų 23 punkte. Prie bendrai gyvenančių asmenų vidutinių pajamų priskiriamos ir individualios veiklos pajamos (23.7 papunktis).

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 538 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 350 Lt (101,37 Eur) dydžio remiamos pajamos. Taigi, Įstatyme apibrėžtas minimalus 1,5 remiamas pajamų dydis sudarė 525 Lt (152,05).

Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos išmokų gavėjų pareigos, kurios, be kita ko, nustato, kad asmenys, kurie kreipiasi dėl šio Įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus (1 punktas); pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos (2 punktas). Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Taigi, įvertinus anksčiau minėtas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad išmokų gavėjas privalo pateikti teisingą informaciją ir pranešti reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos išmokai gauti. Už teisingų duomenų pateikimą yra atsakingas pats išmokos gavėjas. Šiuo atveju tai patvirtino I. L. prašyme išmokai gauti (b. l. 5–7). Pažymėtina, kad atsakovė prašymą skirti išmoką teikė ne pirmą kartą, todėl jai turėjo būti žinoma, kad turi teikti tik teisingą informaciją ir atitinkamai suprasti teisines pasekmes dėl neteisingai pateiktų duomenų.

Prašyme kaip bendrai gyvenančius asmenis atsakovė nurodė savo vyrą V. L. (V. L.) bei tris sūnus ir patvirtino, kad vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Būtent pajamų dydis ir lemia išmokos vaikui skyrimą.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenančių asmenų sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas). Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Taigi, V. L. atitiko bendrai gyvenančio asmens sąvoką. Atsakovė jį prašyme nurodė kaip bendrai gyvenantį asmenį. Duomenų, kad prašymo pateikimo metu V. L. nebūtų atitikęs bendrai gyvenančio asmens statuso, atsakovė nepateikė. Taigi V. L. ir jo gaunamos pajamos pagrįstai buvo vertinamos, nustatant, ar vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 punktą, savivaldybių administracijos turi teisę apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ar kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios jų teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas. Tai įtvirtinta ir Nuostatų 27.8 papunktyje. Taigi, šiuo atveju Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Įstatyme ir Nuostatuose suteikta teise, tikrino I. L. bendrai gyvenančių asmenų pajamų dydį, pateiktų dokumentų pagrįstumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrindė, kad atlikęs atsakovės 2014 m. kovo 31 d. prašyme nurodytų duomenų apie šeimos pajamas už 2013 metus patikrinimą, nustatė atsakovės pateiktų duomenų apie šeimos pajamas už 2013 m. (b. l. 56–60) neatitiktį, t. y. 2013 m. atsakovės gaunamos pajamos buvo 59 307 Lt (17 176,50 Eur) per metus, o vieno šeimos nario – 525 Lt (152,05 Eur). Jokių kitų duomenų atsakovė pareiškėjui nepateikė. Konstatuotina, kad atsakovė neturėjo teisės į išmoką vaikui (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismui pateikė povedybinę sutartį (b. l. 36–39), kuria remdamasi teigia, kad šeimos pajamos buvo atskirtos nuo 2010 m.

Sutuoktinių teisė sudaryti povedybinę sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą įtvirtinta Civilinio kodekso 3.83 straipsnio 1 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 3.103 straipsnio 3 dalį, vedybų sutartis ir jos pakeitimai teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei yra įregistruota Hipotekos įstaigos vedybų sutarčių registre.

Povedybinė sutartis Socialinių išmokų skyriui nebuvo pateikta nei teikiant prašymą, nei prašant pateikti papildomus dokumentus. Šiuo atveju tokios sutarties pateikimas teismui savaime nedaro įtakos vertinat nustatytos permokos bei I. L. gautų pajamų 2013 m. teisėtumui ir pagrįstumui. Pati atsakovė jokios papildomos informacijos atsakovei neteikė. Prašyme atsakovė patvirtino, kad nurodyti duomenys yra teisingi. Taigi, būtent pačios atsakovės elgesys, siekiant gauti išmoką vaikams, kai šeimos bendros pajamos viršijo nustatytą remiamų pajamų dydį, rodo, kad ji teikė neteisingą informaciją. Pažymėtina, kad atsakovė, pateikdama povedybinę sutartį, negali paneigti nustatytos permokos teisėtumo. Permokos dydžio atsakovė neginčijo. Atsakovės argumentai, kad šeimos pajamos buvo atskirtos ir neturėjo įtakos išmokai gauti, laikytini nepagrįstais. Nesant abejonių dėl pateiktų duomenų, pareiškėjas neturėjo pareigos reikalauti papildomų duomenų.

Pažymėtina, kad atsakovė prašyme pasirinko pageidaujanti informaciją gauti elektroniniu paštu, todėl pareiškėjas visą informaciją siuntė jos pasirinktu būdu.

Atsakovė buvo informuota, kad iki nustatyto termino neatvykus bei nepateikus informacijos, įrodančios teisę gauti išmoką vaikui (išmokas vaikams), bus priimtas sprendimas dėl išmokos vaikui (išmokų vaikams) permokos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei nevykdant Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte (pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus) nustatytos pareigos ir nepateikus dokumentų, įrodančių teisę gauti išmoką vaikui, buvo nustatyta permoka ir atsakovė raginama ją grąžinti. Byloje nėra duomenų, kad nustatytą permoką atsakovė būtų grąžinusi. Konstatuotina, kad būtent dėl pačios atsakovės kaltės susidarė permoka, kurią ji privalo grąžinti.

Kadangi atsakovė iki šiol nėra grąžinusi nustatytos permokos, tai pareiškėjos prašymas tenkinamas ir iš atsakovės priteistina 542,16 Eur dydžio permoka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų skyriui iš atsakovės I. A. (buvusi pavardė L.; a. k. (duomenys neskelbtini) 542,16 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 16 euro centų) išmokos vaikui permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.