Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1290-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
e2S-1290-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
L. Z.
Ieškovas
S. Z.
Kategorijos
` Civilinės bylos numeris e2S-1290-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-15754-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui L. Z. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinta ieškovės S. Z. ir atsakovo L. Z. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl nepilnametės dukters Ū. Z. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo tvarkos ir dydžio ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teisme 2019 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjos S. Z. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo vykdymo. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame prašo ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą. Nurodo, kad tinkamai vykdė ir toliau vykdo 2019 m. sausio 25 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir laiku atlieka visus mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi tenkino prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog atsakovo pateikti duomenys nepaneigia ieškovės nurodytų argumentų, kad atsakovas nereguliariai kiekvieną mėnesį perveda teismo nutartimi patvirtintą šalių sutartą dukrai išlaikyti skirtą sumą, pvz., pats ieškovas neteikė duomenų, kad yra teikęs išlaikymą dukrai Ūlai už 2019 m. sausį, todėl iš ieškovės pateiktų duomenų, kad atsakovas 2019-01-31 ieškovei pervedė 250 Eur, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog šios lėšos buvo skirtos dukros Ūlos išlaikymui. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, daro labiau tikėtiną išvadą, kad nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos iki teismo posėdžio dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovas nėra tinkamai įvykdęs ir vykdo teismo patvirtintą taikos sutartį – teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atsakovas L. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-05 nutartį priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Atsakovas tinkamai vykdo 2019 metų Taikos sutarties sąlygas ir laiku atlieka visus mokėjimus Ieškovei.

3.2. Teismas netinkamai įvertino Atsakovo pateiktus mokėjimus. Byloje pateikti duomenys, jog nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. atsakovas pervedė dukrai Ū. Z. 2 400 EUR.

3.3. Išlaikymas yra reguliarus ir mokamas už einamąjį mėnesį. Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo išduoti Ieškovei vykdomąjį raštą, nes skola, kurios padengimo reikalauja Ieškovė, neegzistuoja.

Atsiliepimas

2. Ieškovė S. Z. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Kaip matyti iš pridėto prie atskirojo skundo priedo – atsakovo išrašo iš banko sąskaitos, kol vyko teisminis ginčas (ir iki jo), nuo 2018-03-30 atsakovas dukros išlaikymui mokėjo po 200 EUR per mėnesį, o nuo 2018-08-31 pervesdavo ir iš valstybės jo gaunamus vaiko pinigus po 30 EUR per mėnesį.

4.2. Taikos sutartimi yra nustatyta, jog dukra Ū. Z. nuolat su motina gyvena nuo 2018-02-01, tuo tarpu pirmas išlaikymo jai mokėjimas buvo atliktas tik 2018-03-30, tad atsakovas net 2 mėnesius neteikė dukrai jokio išlaikymo.

4.3. Apeliantas visiškai nepagrįstai bando į savo teiktą išlaikymą įskaičiuoti ir iš valstybės gautus vaiko pinigus (2018 metais po 30 EUR, nuo 2019 metų po 50 EUR), kuriuos šis tik grąžino ieškovei kaip nepagrįstai gautus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

7. Taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2014).

8. Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

9. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, nustačius, kad taikos sutarties sąlygos yra galimos įvykdyti, svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų pažeidimo.

10. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą konstatavo, jog apeliantas tinkamai teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdo ir tenkino prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas nurodo, jog taikos sutartį vykdė tinkamai, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas bei pateiktus įrodymus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo sutinka, kad apeliantas netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2.2 punkte nustatyta, jog apeliantas dukters išlaikymą pradeda mokėti nuo 2018 m. vasario 1 d., o iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pirmasis mokėjimas dukters išlaikymui buvo atliktas 2018-03-30, tai yra praleidus taikos sutartyje nurodytą terminą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog išlaikymas dukrai iš apelianto visą nurodomą laikotarpį buvo mokamas ne už einamąjį mėnesį, o už praėjusį mėnesį.

11. Atsiliepime į atskirąjį skunde ieškovė taip pat nurodo, jog apeliantas prie savo turimo teikti išlaikymo dukrai prideda sumas, kurias jis gavo iš valstybės 2018 m. po 30,00 Eur kas mėnesį, o nuo 2019 m. po 50,00 Eur kas mėnesį. Tačiau ieškovės teigimu, šalys buvo susitarusios, jog šias sumas apeliantas perves ieškovei kaip skolos grąžinimą, nes nuo 2018-02-01 apeliantas šių išmokų neturėjo teisės gauti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog valstybės mokamos išmokos vaikui negali būti vertinamos kaip vieno iš tėvų teikiamas išlaikymas vaikui. Iš apelianto pateikto savo sąskaitos išrašo matyti, jog 2019-01-24 apeliantas pervedė ieškovei 280,00 Eur, paskirtyje nurodydamas „ŪLAI gauti vaiko pinigai (likutis) nuo 18.02.01 - 19.02.01.“ Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiu, jog taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma ir yra įstatyme numatytos sąlygos išduoti ieškovei vykdomąjį raštą.

12. Be to, teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant taikos sutarties, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismo pareiga išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties kuria patvirtinta taikos sutartis peržiūrėjimo CPK XVIII skyriaus tvarka įstatymu nėra siejama su jokiomis kitomis sąlygomis, tik su atsisakymu išduoti vykdomąjį raštą. Vadinasi, teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo tik tais atvejais, kai nustato, kad yra prielaidos pakeisti taikos sutarties sąlygas, kurias vykdant būtų pažeistos asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokių prielaidų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė proceso įstatymo normas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė S. Z. byloje pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra atmestas, iš apelianto ieškovės naudai priteistina 250,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš apelianto L. Z. 250,00 Eur ieškovės S. Z. naudai jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Vytautas Zelianka