- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- N-575-293-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Verbūnų ŽŪB valdybos narių V. R., D. K., D. Š., V. K. ir V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. Č. ir V. Č. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydami iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą Verbūnų žemės ūkio bendrovės valdybos nariams pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį, skirti administracines nuobaudas bei pasiūlyti Verbūnų žemės ūkio bendrovei imtis priemonių, kad būtų pašalintos priežastys ir sąlygos, dėl kurių bendrovės valdybos nariai padarė administracinį teisės pažeidimą.
Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 14 d. pajaus pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė savo turimą 5586.13 Verbūnų žemės ūkio bendrovės pajinių vienetų R. K. už 139653.25 litų kainą. Nurodė, kad pajų pirkėjas juos informavo, kad jo pajų Verbūnų žemės ūkio bendrovė neregistruoja ir jis negali įgyti nuosavybės teisės į parduodamą pajų. Pirkėjas pateikė 2007 m. lapkričio 5 d. Verbūnų ŽŪB valdybos pirmininko V. R. pasirašytą atsisakymą registruoti pajininką. Nurodė, kad šiame atsisakyme registruoti pajininką dėstomos nepagrįstos priežastys. Pažymi, jog šiais veiksmais pažeidžiamos jų teisės, įtvirtintos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 19 straipsnio 2 punkte. Už tokius veiksmus numatyta administracinė atsakomybė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą pagal pareiškėjų R. Č. ir V. Č. pareiškimą dėl kliudymo perleisti pajus, nesant ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nurodė, kad pareiškėjų atstovas, advokatas G. Ž., palaikė pareiškėjų prašymą ir prašė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo Verbūnų ŽŪB valdybos nariams. Jis nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 14 d. tarp pareiškėjų R. ir V. Č. bei R. K. buvo sudarytas pajų pirkimo-pardavimo sandoris, kuris iki šiol galioja, nes nenuginčytas. Tačiau pajų perleidimas nėra įvykęs, nes Verbūnų ŽŪB atsisako įregistruoti R. K. pajų, motyvuodama tuo, kad jis praleido 15 dienų terminą kreiptis į bendrovę dėl pajaus įregistravimo. Atstovas teigia, kad nuosavybė į pajų pereina nuo sutarties pasirašymo ir įregistravimo dienos, todėl neįregistravus pajaus nuosavybė pirkėjui nepereina.
Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys V. R., D. K., D. Š., V. J. ir V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą, nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, išskyrus V. J., atstovauja advokatas P. L. (b. l. 44), kuris administracinio teisės pažeidimo bylą prašo nutraukti, nurodydamas, kad sandoris įvykęs, sutartis pasirašyta, pinigai pareiškėjams perduoti, todėl bendrovės valdyba ir jos nariai niekaip nepažeidžia pardavėjų teisių. Būtent pajų įsigijusio asmens pareiga yra per Žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatytą 15 dienų terminą kreiptis į bendrovę įregistruoti naująjį pajininką.
Teismas nurodė, kad iš ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies dispozicijos akivaizdu, kad pažeidimo esmę sudaro žemės ūkio bendrovių narių, o ne pajininkų teisių pažeidimas. Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų, Verbūnų ŽŪ bendrovės valdybos pirmininko atsakymo į pareiškėjo pasiūlymą parduoti 5586,13Lt pajų (b. l. 27) teismui nėra akivaizdu, kad Verbūnų ŽŪB valdyba ar jos pirmininkas būtų priėmę sprendimus, draudžiančius ar sudarančius kliūtis pajininkams R. Č. ir V. Č. parduoti turimus pajus. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjų gauti pasiūlymai nebūtų buvę svarstomi, ar į juos nebūtų buvę atsakoma. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjai pareiškime nurodė (b. l. 1-2), o jų atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog pajų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria pareiškėjai R. Č. ir V. Č. pardavė R. K. 5586.13 Verbūnų ŽŪB pajinių vienetų, buvo pasirašyta 2007 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 3). Iki šiol ši pareiškėjų ir R. K. sudaryta pajų pirkimo - pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl ir šiuo metu galioja. Ši aplinkybė taip pat vertintina, kaip patvirtinanti, jog Verbūnų ŽŪB valdyba niekada nedarė kliūčių pajininkams parduoti savo pajus ar kitaip įgyventi savo teises ir teisėtus interesus. Tai akivaizdu ir iš anksčiau pareiškėjų sudarytų pajų pirkimo-paradavimo sutarčių (b. l. 47, 48).
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų teismui nurodytas argumentas, jog tuo, kad pirkėjo R. K. neįregistravo Verbūnų ŽŪB pajininku yra pažeidžiamos jų teisės perleisti pajus, kurios įtvirtintos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 punkte, nes dėl to pirkėjas negali įgyti nuosavybės į jų parduotus pajus, atmestinas, kadangi akivaizdu, jog jis neatitinka šio įstatymo valios. Pasirašydami 2007 m. rugsėjo 14 d. pajaus pirkimo - pardavimo sutartį ir gavę sutartyje numatytą pinigų sumą už pajų, R. Č. ir V. Č., kaip bendrovės pajininkai, savo pajų jau perleido kitam asmeniui, todėl akivaizdu, kad savo teisę parduotus pajus jau yra realizavę. Tai teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjų atstovas. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnyje numatytą teisę pareiškėjai įgyvendino parduodami savo pajų. Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad Verbūnų ŽŪB neįregistruoja R. K. naujuoju pajininku, todėl jis negali naudotis jam įstatymo suteikiamomis pajininko teisėmis. Tačiau teismas nurodė, kad ši aplinkybė pažeidžia ne pajų pardavėjų R. V. Č., o galbūt pajų pirkėjo R. K. teises ir teisėtus interesus. Jeigu pirkėjas R. K. praleido Verbūnų ŽŪB įstatuose (b. l. 15) numatytą 15 dienų terminą raštu kreiptis dėl įsigytų pajų įregistravimo ir tuo pagrindu buvo atsisakyta jį įregistruoti, o R. K. nesutinka su tokiu Verbūnų ŽŪB atsisakymu, jis turi teisę ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Teismui akivaizdu, kad šiomis aplinkybėmis tarp šalių galimas civilinis ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl žemės ūkio bendrovių narių turtinių teisių pažeidimų į teismą kreiptis ir prašyti iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą gali tik bendrovės nariai, tuo tarpu R. ir V. Č. nebėra Verbūnų ŽŪB nariai (b. l. 45). Todėl teismas priėjo prie išvados, kad Verbūnų ŽŪB valdybos narių V. R., D. K., D. Š., V. J. ir V. K. veikoje nėra ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
III.
R. Č. ir V. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – skirti administracines nuobaudas Verbūnų žemės ūkio bendrovės valdybos nariams pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį bei pasiūlyti Verbūnų žemės ūkio bendrovei imtis priemonių, kad būtų pašalintos priežastys ir sąlygos, dėl kurių bendrovės valdybos nariai padarė administracinį teisės pažeidimą.
Nurodo, kad apeliantai yra gavę pinigus už parduodamą pajų, tačiau dėl Verbūnų ŽŪB neveikimo negali perleisti nuosavybės, t. y. visų pajininko teisių ir pareigų į šį pajų jo pirkėjui. Atkreipia į Žemės ūkio bendrovių įstatymo 15 straipsnio 7 dalį bei nurodo, kad remiantis šia nuostata Verbūnų ŽŪB per 3 dienas neįregistravus R. K. pajininku yra pažeidžiama apeliantų turtinė teisė, garantuojama Žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 punkte, perleisti pajų. Pažymi, kad į ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje vartojamą žemės ūkio bendrovės nario sąvoką įeina ir žemės ūkio bendrovės pajininko sąvoka.
Atsiliepimas
V. R., D. K., D. Š., V. K. ir V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo R. ir V. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą nepakeistą.
Nurodo Žemės ūkio bendrovių įstatymo 15 straipsnio 7 dalį bei pažymi, kad pajų pirkėjas R. K. praleido 15 dienų terminą, nes pajų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. rugsėjo 14 d., o į bendrovę jis kreipėsi tik 2007 m. spalio 26 d.
Pažymi, kad R. K., o ne buvę pajininkai turi teisę ginti savo teises ir ne administracine, o civiline tvarka dėl įpareigojimo įregistruoti naują pajininką. Atkreipia dėmesį, kad bendrovės nario ir pajininko sąvokos bei jų teisės ir pareigos iš esmės skiriasi, i iš ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies dispozicijos akivaizdu, kad pažeidimo esmę sudaro žemės ūkio bendrovės narių, o ne pajininkų teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 50⁵ straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Iš šios teisės normos seka, kad asmens kaltė turi būti įrodyta siekiant konstatuoti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. N3-1426/05), kad ATPK nustatytos teisenos tvarka negalima spręsti turtinių asmenų ginčų ir šio kodekso nustatyta teisena nepakeičia ir negali pakeisti civilinio proceso dėl visiškai skirtingos proceso prigimties ir taisyklių.
Kaip matyti iš bylos dalyvių paaiškinimų tarp asmenų yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Verbūnų žemės ūkio bendrovės abejonės dėl R. K. teisių yra motyvuojamos teisės normomis ir dokumentais ir nėra aiškiai nepagrįstos. R. ir V. Č. nepateikė teismui galiojančio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo, kad kilęs turtinis ginčas yra išspręstas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas vertina, kad R. Č. ir V. Č., prašydami iškelti administracinę bylą Verbūnų žemės ūkio bendrovės valdybos nariams ir skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį dėl jų, kaip Verbūnų žemės ūkio bendrovės pajininkų teisių pažeidimo, nepateikė neabejotinų įrodymų, kad jų teisės yra pažeistos, o Verbūnų žemės ūkio bendrovės valdybos narių kaltė šioje byloje nėra įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra teisingas, panaikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Č. ir V. Č. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.