Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. L. ir R. L. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Izprojektai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, teisėtumas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

11. Pareiškėjas R. L. 2020 m. spalio 29 d. pateikė teismui atsikirtimus į pareiškėjos N. L. atsiliepimą ir pridėjo paskolos sutarties kopiją.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus atsikirtimus, mano, kad pareiškėjas jais nekeičia savo apeliacinio skundo ir jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia 2020 m. spalio 29 d. atsikirtimus ir pridėtą paskolos sutartį priimti ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje, apskaitos įrašą, atliktą 2008 m. liepos 16 d. Pareiškėjai 2020 m. liepos 17 d. sudarė santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, pagal kurią pareiškėjai susitarė ir pareiškia, kad nutraukus santuoką:

13.1. Šalys susitaria bendru sutikimu panaikinti Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje (duomenys neskelbtini) tarp N. L. ir R. L. sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įrašą, santuokos įrašo Nr. 14.

13.2. Po santuokos įregistravimo Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. M. L., gimimo įrašo Nr. 2399, kuri šios Sutarties sudarymo metu yra nepilnametė.

13.3. Po santuokos sudarymo Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. L., gimimo įrašo Nr. 216, kuri šios Sutarties sudarymo metu yra nepilnametė.

13.4. Šalių susitarimu po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų R. M. L., O. L. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su vaikų motina, t. y. N. L., jos gyvenamojoje vietoje.

13.5. R. L. įsipareigoja nepilnamečiams vaikams R. M. L., O. L. teikti einamąjį išlaikymą, priteistą įsiteisėjusiu ir galutiniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-06-18 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7319-618/2020, taip pat sumokėti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, priteistą nurodytu teismo įsakymu.

13.6. R. L. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais R. M. L., O. L. (toliau – vaikai, vaikas) žemiau nurodytu laiku, savo jėgomis ir lėšomis paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir grąžindamas vaikus atgal į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip kiekvieną sekmadienį iki 20 val., jei Sutartyje nenurodyta kitaip, SMS pranešimu iš anksto informuodamas N. L. apie tai, ar vyks numatytas bendravimas su vaikais ateinančios savaitės dienomis ir kuriomis konkrečiai dienomis vyks, nebent Sutartyje nurodyta kitaip (nustatyta tvarka nepranešus, bendravimas su vaikais ateinančią savaitę nevyks), t. y.:

13.6.1. Kiekvienos savaitės dvi pasirinktas darbo dienas be nakvynių iki 19 val.

13.6.2. Kiekvieno mėnesio du pasirinktus savaitgalius su nakvynėmis nuo 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

13.6.3. Kiekvienais metais šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 iki 20 val. Kitas šv. Kalėdų ir šv. Velykų dienas vaikai leidžia su savo mama. Bendravimo laikas pagal šį punktą turi pirmenybę prieš bendravimo laiką pagal 6.1–6.2 p.

13.6.4. Neporiniais metais (2021, 2023 metais ir kt.) vaikų gimimo dienomis ((duomenys neskelbtini).) nuo 10 iki 20 val., jei tai poilsio diena, arba iki 19 val., jei tai darbo diena.

13.6.5. Kiekvienais metais R. L. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).) ir Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis) nuo 10 iki 20 val.

13.6.6. Vaikų vasaros atostogų metu pasirinktu laiku septynias paeiliui einančias kalendorines dienas su nakvynėmis nuo pirmos dienos 10 val. iki paskutinės dienos 20 val., ne vėliau kaip likus savaitei iki atostogų apie tai SMS pranešimu informuoja vaikų mamą. R. L. įsipareigoja neišvežti vaikų iš Lietuvos Respublikos teritorijos karantino, ekstremaliosios padėties metu ir (ar) esant kitoms aplinkybėms, keliančioms pavojų vaikų gyvybei ir (ar) sveikatai.

13.6.7. Kitu papildomu laiku, nustatytu šalių bendru susitarimu.

13.6.8. Sutapus bendravimo laikui pagal Sutarties 6.1–6.2 p. su laiku pagal 6.3–6.7 p., pirmenybė teikiama ilgesniam bendravimo laikui.

13.6.9. Bendravimas su vaikais pagal Sutarties 6.1–6.2 p. nevyks N. L. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).) ir Motinos dieną (gegužės pirmasis sekmadienis).

13.6.10. R. L. turi teisę bendrauti su vaikais įvairiomis telekomunikacijų priemonėmis tuo laiku, kada vaikai yra laisvi nuo pamokų, popamokinės veiklos, būrelių.

13.6.11. Bendraudamas su vaikais mokslo metų laiku, R. L. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai paruoštų pamokas, lankytų būrelius, pasiruoštų egzaminams ir pan.

13.6.12. R. L. dėl jo ligos, užimtumo darbe, dėl vaikų ligos, užimtumo mokykloje, būreliuose, draugų gimtadieniuose, išvykose su mokykla, pan. prarastas bendravimo laikas nekompensuojamas, nebent vaikai pageidaus, pasibaigus renginiams, bendrauti su tėvu.

13.6.13. R. L. turi teisę pats gauti visą informaciją apie vaikus iš visų mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaikais.

13.6.14. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių viena kitai bendrauti su vaikais, dalyvauti vaikų auklėjime, rūpintis jų sveikata, nedelsiant informuoti viena kitą apie vaikų ligas ir gydymo įstaigą, privalo abu rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, netrukdyti vaikams bendrauti su seneliais bei kitais artimaisiais giminaičiais iš vaikų motinos ir tėvo pusės.

13.6.15. Šalys įsipareigoja viena kitą nedelsiant informuoti apie savo telefono numerių pasikeitimą.

14. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi tokį bendrą dalytiną turtą:

14.1. 3-ų kambarių butą, buto plotas 103,40 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini)unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 90 700 Eur vertės;

14.2. 2-ų kambarių butą, buto plotas 45,18 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 32 100 Eur vertės;

14.3. lengvąjį automobilį TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 4 600 Eur vertės;

14.4. namų apyvokos ir apstatymo daiktus (baldai ir kiti namų apyvokos bei apstatymo daiktai).

15. Šalys, pasirašydamos šią Sutartį, patvirtina, kad jokio kito bendro dalytino turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo), išskyrus turtą, nurodytą šios Sutarties 7 punkte, santuokos metu jos neįgijo. Jei po santuokos nutraukimo paaiškės, kad Šalys santuokos metu buvo įgiję šioje Sutartyje nenurodyto bendro turto, Šalių susitarimu toks turtas asmeninės nuosavybės teise atiteks tai Šaliai, kurios vardu yra registruotas arba kurios žinioje toks turtas yra.

16. Šalių susitarimu nuo teismo sprendimo panaikinti santuokos įtraukimo į apskaitą įrašą ir nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos N. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka tokie bendro turto objektai, 95 300 Eur bendros vertės:

9.1. 3-ų kambarių butas, buto plotas 103,40 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 90 700 Eur vertės;

9.2. automobilis TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 4 600 Eur vertės.

17. Šalių susitarimu nuo teismo sprendimo panaikinti santuokos įtraukimo į apskaitą įrašą ir nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos R. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka 32 100 Eur bendros vertės turtas, t. y. 2-ų kambarių butas, buto plotas 45,18 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 32 100 Eur vertės.

18. Šalys, pasirašydamos šią Sutartį, patvirtina, kad Sutarties 7.4 punkte nurodytus namų apyvokos ir apstatymo daiktus jos pasidalijo bendru sutarimu dar iki šios Sutarties pasirašymo momento.

19. Piniginė kompensacija R. L. už N. L. atitenkančios didesnės bendro turto dalies vertę nenustatoma. Šalys neturi viena kitai reikalavimų dėl Sutarties 7 punkte nurodyto bendro turto padalijimo, jo vertės, vertės kompensavimo ir kitų reikalavimų, susijusių su bendro turto padalijimu.

20. Šalys patvirtina, kad iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) N. L. 2007-07-19 dovanojimo sutarties Nr. 8965 pagrindu įgijo žemės sklypą, bendras plotas 0,0800 ha, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 11 800 Eur vertės, kuris N. L. priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra traukiamas į bendro dalytino turto balansą, nėra dalijamas šalims ir nuo santuokos nutraukimo dienos toliau išlieka N. L. asmenine nuosavybe.

21. R. L. neturi N. L. jokių reikalavimų dėl Sutarties 13 punkte nurodyto N. L. paveldėto žemės sklypo, jo vertės, padalijimo, vertės kompensavimo, pagerinimų kompensavimo ir kitų reikalavimų, susijusių su šiuo nekilnojamojo turto objektu.

22. Santuokos metu Šalys sudarė 2015-12-23 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. GB-8995 (toliau – Pasidalijimo sutartis), kuria susitarė Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2015-09-09 steigimo aktą priklausančių UAB „Izprojektai“, juridinio asmens kodas 304097747, buveinės adresas Puodžių g. 11-5, Klaipėda, 100 (vieną šimtą) vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25,00 Eur (toliau – akcijos), pasidalyti, perleidžiant visas akcijas asmeninės nuosavybės teise R. L., todėl, nutraukiant santuoką, akcijos nėra traukiamos į bendro dalytino turto balansą ir nuo santuokos nutraukimo toliau išlieka R. L. asmenine nuosavybe.

23. Santuokos metu Šalys sudarė 2020-05-14 vedybų sutartį, reg. Nr. 2069 (toliau – Vedybų sutartis), kuria nustatytas būsimo turto, kurį Šalys įgis santuokoje nuo Vedybų sutarties sudarymo dienos, teisinis rėžimas. Pagal Vedybų sutarties 4.1 punktą būsimas visas turtas, kuris bus įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo Vedybų sutarties sudarymo dienos, sutuoktiniams gyvenant santuokoje, bus atskirai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

24. Santuokos metu R. L., kaip paskolos gavėjas, ir N. L., kaip laiduotoja, su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 2016-10-26 sudarė būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 16-00102 (toliau – Būsto paskolos sutartis) 2-ų kambarių butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įsigyti ir remontuoti. Būsto paskolos sutarties pagrindu Šalims buvo suteikta 47 000,00 Eur dydžio paskolų (toliau — paskola). Galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2046-10-20. Pagal kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2020-04-07 pažymą, negrąžinta paskolos dalis sudaro 44 061,73 Eur. Šalys laiku ir tinkamai moka paskolos įmokas, pradelstų įsiskolinimų kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ pagal Būsto paskolos sutartį neturi. Po santuokos nutraukimo nėra keičiamas Šalių atsakomybės kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ pagal Būsto paskolos sutartį pobūdis, t. y. Šalių prievolė pagal Būsto paskolos sutartį išlieka solidari ir už Būsto paskolos sutartyje numatytus įsipareigojimų įvykdymą kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ abu pareiškėjai atsako solidariai. Tačiau Šalių tarpusavio santykiuose R. L. įsipareigoja po santuokos nutraukimo iš savo asmeninių lėšų ir kito turto laiku bei tinkamai kas mėnesį mokėti paskolos įmokas kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ pagal Būsto paskolos sutartį. Po santuokos nutraukimo R. L. uždelsus sumokėti ir (ar) nesumokėjus einamosios paskolos įmokos ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimu, N. L. iš savo asmeninių lėšų sumokėjus visą ar dalį paskolos įmokos arba iš N. L. išieškojus visą ar dalį paskolos įmokos(-ų), R. L. įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas kompensuoti N. L. visas jos sumokėtas paskolos įmokas.

25. Santuokos metu Šalys, kaip kredito gavėjai, su AB banku „Swedbank“ 2019-02-13 sudarė kredito sutartį Nr. 19-006864-FA (toliau – Kredito sutartis) 3-ų kambarių butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito sutarties pagrindu Šalims buvo suteiktas 90 525,00 Eur dydžio kreditas (toliau – kreditas). Galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2045-01-15. Pagal AB banko „Swedbank“ 2020-07-02 pažymą Nr. SR-KP-20-3567, negrąžinta kredito dalis sudaro 87 491,68 Eur. Šalys laiku ir tinkamai moka kredito įmokas, pradelstų įsiskolinimų AB bankui „Swedbank“ pagal Kredito sutartį neturi. Po santuokos nutraukimo nėra keičiamas Šalių atsakomybės AB bankui „Swedbank“ pagal Kredito sutartį pobūdis, t. y. Šalių prievolė pagal Kredito sutartį išlieka solidari, Šalys yra solidarūs banko kredito gavėjai ir už Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą AB bankui „Swedbank“ abi Šalys atsako solidariai. Tačiau Šalių tarpusavio santykiuose N. L. įsipareigoja po santuokos nutraukimo iš savo asmeninių lėšų ir kito turto laiku bei tinkamai kas mėnesį mokėti kredito įmokas AB bankui „Swedbank“ pagal Kredito sutartį. Po santuokos nutraukimo N. L. uždelsus sumokėti ir (ar) nesumokėjus einamosios kredito įmokos ir AB banko „Swedbank“ reikalavimu, R. L. iš savo asmeninių lėšų sumokėjus visą ar dalį kredito įmokos arba iš R. L. išieškojus visą ar dalį kredito įmokos(-ų), N. L. įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas kompensuoti R. L. visas jo sumokėtas kredito įmokas.

26. R. L. yra UAB „Izprojektai“, juridinio asmens kodas 304097747, buveinės adresas Puodžių g. 11-5, Klaipėda, vienintelis akcininkas ir vadovas. Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-809-642/2020 buvo iškelta UAB „Izprojektai“ bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Z68“, juridinio asmens kodas 304289167, adresas Žirmūnų g. 68, LT-09124 Vilnius. UAB „Izprojektai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Z68“, turi reikalavimo teisę į R. L., suma 234 029,56 Eur: 136 323,30 Eur (nemokumo administratoriui neperduoti, nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, įmonės kasoje buvę pinigai); 54 327,50 Eur (iš Zvizda Montage GmbH & Co. KG. gauti grynieji pinigai, kurie nebuvo įnešti į UAB „Izprojektai“ kasą); 35 480,00 Eur (negrąžinta paskola); 7 898,76 Eur (nemokomo administratoriui neperduotų UAB „Izprojektai“ automobilių vertė). Kaip minėta, Šalys 2015-12-23 sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. GB-8995, kuria susitarė pasidalyti visas UAB „Izprojektai“ akcijas, jas asmeninės nuosavybės teise perleidžiant R. L.. N. L. po minėtos sutarties sudarymo nepasirašė jokių paskolos sutarčių ar kitų sutikimų, susijusių su UAB „Izprojektai“. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. prisiimti įsipareigojimai yra susiję vien tik su UAB „Izprojektai“ interesų tenkinimu, nesusiję su Šalių šeimos interesais, iš kreditorės UAB „Izprojektai“ 234 029,56 Eur dydžio reikalavimo kylančios prievolės R. L. laikytinos asmeninėmis R. L. prievolėmis, kurias R. L. įsipareigoja po santuokos nutraukimo dengti iš savo asmeninio turto ir lėšų, o N. L. nėra atsakinga už šių prievolių įvykdymą.

27. Kreditorės AB bankui „Swedbank“, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Izprojektai“ yra pranešta apie šios Sutarties sudarymą.

28. Šalys santuokos metu kitų kreditorių, kuriems turėtų būti pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neįgijo.

29. Šalys atsisako teisės į tarpusavio išlaikymą po santuokos nutraukimo.

30. Piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose priklauso tai Šaliai, kuri yra sąskaitos savininkė.

31. Po santuokos nutraukimo Šalims paliekamos tos pačios pavardės, t. y. N. L. paliekama pavardė L. R. L. – pavardė L..

32. Šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu.

33. Šalys išreiškia valią panaikinti Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje (duomenys neskelbtini) tarp Šalių sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įrašą, santuokos įrašo Nr. 14, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tai reiškia, kad Šalys įsipareigoja veikti sąžiningai viso santuokos nutraukimo proceso metu, netrukdyti kitai Šaliai įgyvendinti iš šios Sutarties ar įstatymų kylančių teisių, vykdyti pareigų. Šalys, pasirašydamos šią Sutartį, patvirtina, kad ji sudaryta laisva Šalių valia ir Šalims suprantamas Sutarties turinys.

34. Ginčai, kylantys iš Sutarties, sprendžiami Šalių derybomis, nepavykus deryboms, – teisme Klaipėdos mieste, taikant Lietuvos Respublikos materialiąją ir proceso teisę.

35. Sutartis pasirašoma abiejų Šalių 3 (trimis) egzemplioriais – po vieną egzempliorių tenka Šalims, vienas egzempliorius – teismui, tačiau Šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.

36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 18 punktu, kuriame nėra įtrauktas R. L. atliktas pradinis 35 475,00 Eur įnašas, sudarant 2019 m. vasario 13 d. paskolos sutartį su AB banku „Swedbank“; 19 punktu, kuriame nurodyta, kad iš kreditorės UAB „Izprojektai“ 234 029,56 Eur dydžio reikalavimo kylančios prievolės R. L. laikytinos asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis, nurodo, kad tai yra tik kreditorės BUAB „Izprojektai“ pateikta suma, jos dydis bus nustatytas kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

37. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad tik pačios santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties šalys kuria tokias sutarties sąlygas, dėl jų derasi ir galutiniame rezultate susitaria taikiai ir pasirašo sutartį abiejų pusių suderintomis sąlygomis, o teismas neturi teisės kurti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygų ar jų keisti savo iniciatyva arba vienos iš sutarties šalių prašymu.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.

39. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).

40. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

41. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

42. Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Vadinasi, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra (ji nėra sudaryta ir pateikta teismui), santuoka negali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu įstatymo (CPK 539 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Ši aplinkybė (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvimas) sudaro pagrindą taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).

43. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

44. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta remiantis abiejų Sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta Sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas, nes CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad Sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjo valios.

45. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama Sutartis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) sąlygos, ir Sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

46. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme apeliantas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo sprendimu patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 18 ir 19 punktais. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir suderinti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.