- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- I-492-402/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės Tarybos nariui S, Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario S
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- UAB „VSGA“
- Advokatai
- Iraida Žogaitė
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,
trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VSGA“ atstovams advokatei Iraidai Žogaitei, I. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario S. B. prašymą dėl sprendimo panaikinimo, norminio akto ištyrimo, prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)" kaip iš esmės neteisėtą ir neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą;
2) ryšium su šia individualia byla ištirti savivaldybės norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t. y. ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" bei Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. T-215 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" papildymo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, nustačius prieštaravimą šiems aukštesnės galios teisės aktams, norminius savivaldybės teisės aktus panaikinti kaip neteisėtus;
3) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė savo skundo argumentus kuriame teigia, kad Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. T-24, kuriuo duotas sutikimas UAB „VSGA" steigti lošimo namus (kazino) (duomenys neskelbtini), Kaune, tiesiogiai pažeidžia jo teises, pažeidžia savivaldybės gyventojų interesus, prieštarauja bendruomenės poreikiams, pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus. Priimant ginčo sprendimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro pagrindą panaikinti jį kaip neteisėtą savivaldybės administracinį aktą.
Pareiškėjo nuomone, kad dėl procedūrinių pažeidimų, buvo pažeistos jo, kaip Tarybos nario teisės, kadangi priimant ginčo sprendimą nebuvo skirta įstatymo reikalaujama kriminologinė ekspertizė, jis pabrėžė, kad kol to nėra padaryta, sutikimas steigti kazino negali būti išduotas. Be to, pažymėjo, kad lošimo namų vieta yra svarbi ne tik dėl įtakos kriminogeninei situacijai, bet ir turi įtakos klientų srautui ir dėl to gaunamų pajamų dydžiui. Kadangi ginčo sprendimas yra ekonominius santykius reguliuojantis teisės aktas, tiek sprendimo priėmimo procesas, tiek sąlygų kazino veikti nustatymas, tiek paties kazino veiklos kontrolė glaudžiai susiję su korupcinio pobūdžio rizikomis. Dėl šių priežasčių, atsakovei sprendžiant dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino) privalu įvertinti tokį sprendimą antikorupciniu požiūriu. Kol to nėra padaryta, sprendimas negali būti ne tik priimamas, bet ir iš viso svarstomas Tarybos posėdyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" reglamentuoja sutikimų steigti lošimo namus (kazino) išdavimo tvarką, nustato, ką įmonės, siekiančios gauti sutikimą steigti lošimo namus (kazino), turi pateikti, kada rengiamas sprendimo projektas duoti sutikimą steigti lošimo namus (kazino), kada nerengiamas, įtvirtinta komitetų teisė reikalauti papildomų dokumentų ir informacijos. Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. T-215 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" papildymo" nustatyta, kad sutikimas steigti lošimo namus (kazino) panaikinamas, jei įmonė per dvejus metus negavo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos leidimo atidaryti sprendime nurodytoje vietoje lošimo namų (kazino). Iš prašomų ištirti teisės aktų turinio matyti, kad juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.
Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis įvardina pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda. Šio straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas reiškia, kad „savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus", Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnis „Lošimo namų (kazino) steigimo vietos" nustato: „Lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu".
Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnio nuostata nesudaro teisinio pagrindo Kauno miesto savivaldybės Tarybai sukurti „Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos aprašą". Tokios tvarkos nustatymas niekur nėra įtvirtintas, o jei įstatymų leidėjas ir būtų nustatęs, kad savivaldybių tarybų sutikimams duoti reikalinga kažkokia tvarka, skirta būtent tiems ūkio subjektams, siekiantiems gauti sutikimą dėl vietos steigti lošimo namus (kazino), nėra garantijų, kad šis reguliavimas būtų nuleistas į vietos savivaldos lygmenį. Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu. Šis įstatymas nei viename straipsnyje nenustato savivaldybės tarybos įgaliojimų nustatyti tokią tvarką.
Kauno miesto savivaldybės Taryba, priimdama 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" ir 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. T-215 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" papildymo", viršijo savo kompetencijos ribas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Konstituciniame Teisme pradėta rengti konstitucinės justicijos byla Nr. 11/2009 pagal Seimo narių grupės prašymą ištirti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio konstitucingumą. Šioje byloje reiks atsakyti į klausimą, ar situacija, kai įstatymų leidėjas nenustatė draudimo organizuoti lošimus maldos namuose, masinio susibūrimo vietose bei šalia švietimo įstaigų, reiškia, kad jis neįvykdė pareigos veiksmingai įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras, galimai pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, egzistuojanti teisės spraga, reguliavimo stoka turi būti traktuojama kaip „priešingas" teisinis reguliavimas ir gali būti pagrindu pripažįstant teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipime paminėtas ir ginčo sprendimu duotas sutikimas steigti lošimo namus (kazino) (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip atvejis, reprezentuojantis faktinę situaciją dėl galimai prieštaraujančio pagrindiniam šalies įstatymui teisinio reguliavimo.
Pareiškėjo nuomone, Teismas šioje byloje turi pagrindo abejoti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio konstitucingumu, nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, egzistuojanti teisės spraga, reguliavimo stoka turi būti traktuojama kaip „priešingas" teisinis reguliavimas ir gali būti pagrindu pripažįstant teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai. Įvertinus aplinkybes, kad šalia lošimo namų yra dvi mokyklos ir bažnyčia, bei nurodytus teisinius argumentus, pripažintina, kad lošimo namų (kazino) steigimas (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir viešojo intereso, neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas, t.y. vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui, šiuo atveju UAB „VSGA", o ne norminis administracinis aktas, kuris paprastai nustato elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (LR viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9, 10 dalys), todėl šiuo atveju pareiškėjo nurodytas įstatymas išviso neturi būti taikomas.
Pažymi, kad asmens įsitraukimas į lošimą neturi nusikalstamos veikos požymių, todėl negali būti laikomas turinčiu įtakos kriminogeninei situacijai. Taigi, šiuo atveju kriminologinė ekspertizė nebuvo ir neturėjo būti paskirta.
Tai pat pažymi, kad įstatyme pareiga atlikti antikorupcinį vertinimą nustatyta tuo atveju, kai rengiamas ekonominius santykius reguliuojantis teisės akto projektas. Ginčijamas sprendimas nereguliuoja ekonominių santykių. Be to, LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas šiuo atveju iš vis neturi būti taikomas. Kauno miesto savivaldybė turi pasitvirtinusi savo tvarką, kurioje reglamentuoja, kurie teisės aktų projektai privalo būti įvertinti antikorupciniu požiūriu. Kauno miesto savivaldybės teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo metodikos, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T-386, 6 punkte išvardinti teisės aktai, kurie privalo būti įvertinti antikorupciniu požiūriu - ginčijamas sprendimas neatitinka nei vienos kategorijos teisės aktų, kuriems privalomas toks įvertinimas.
LR azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, kokiose vietose draudžiama organizuoti lošimus. Šis sąrašas yra baigtinis, tačiau šį apribojimą pareiškėjas nepagrįstai išplečia, teigdamas, kad draudimas organizuoti lošimus kultūros ir švietimo įstaigose, gali būti traktuojamas kaip draudimas tai daryti ir šalia minėtų įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos gimnazijos ir bažnyčia nesiriboja su pastatu, kuriame prašoma sutikimo steigti lošimo namus, o yra gerokai toliau.
Atsakovo atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad individualūs teisės aktai, priešingai nei norminiai teisės aktai, yra skirti konkrečiam asmeniui ar asmenims įgyvendinti atitinkamas teises ar pareigas. Kadangi šie aktai yra skirti konkrečiam asmeniui ar asmenims, juos apskųsti gali išimtinai tik to teisinio santykio, kurį apima individualus teisės aktas, subjektai. Kadangi skundžiamas Kauno miesto savivaldybės sprendimas nėra susijęs su pareiškėju, jo teisėmis bei teisėtais interesais, mano, kad jis negali reikšti reikalavimų dėl šio sprendimo, kaip individualaus pobūdžio akto, panaikinimo.
Atsakovo atstovė neprieštarauja reikalavimui ištirti, ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, palieka tai spręsti teismui.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VSGA“ atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir paaiškino, kad LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu. Nagrinėjamu atveju Sprendimas visų pirma nereguliuoja ekonominių santykių, be to pagal 2008-12-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento licencijų ir paslaugų skyriaus parengtą aiškinamąjį raštą Nr.29-4-489, rengiant Sprendimą, jis buvo analizuojamas antikorupciniu požiūriu. Minėtame aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio teisės akto projektas nepriklauso nei vienai iš korupcijos pasireiškimo rizikai priklausančių teisės aktų kategorijų ir kad skundžiamas Sprendimas neįtakoja korupcijos lygio. Todėl Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nebuvo pažeista.
LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę. Pagal minėtąją Įstatymo normą kriminologinė ekspertizė skiriama tik tokiu atveju, jei priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai. Skundžiamas Sprendimas niekaip neįtakoja kriminogeninės situacijos kitimo, ką patvirtina aiškinamojo rašto nuostatos, kuriose nurodomos galimos neigiamos Sprendimo pasekmės. Tarp šių pasekmių nėra nurodomas kriminogeninės situacijos kitimas. Vien tai, kad galimai gali padidėti į lošimus įsitraukusių asmenų skaičius, nesuponuoja išvados, kad dėl to kaip nors kis kriminogeninė situacija. Atitinkamai minėtoji Įstatymo norma, neskyrus kriminologinės ekspertizės, nebuvo pažeista.
Skundžiamas Sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl Pareiškėjas neturėjo teisės skųsti Sprendimo ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo, kaip tarybos nario teisės, niekaip nebuvo pažeistos. Pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės ir jis turėjo teisę balsuoti dėl Sprendimo projekto, ką jis ir padarė. Jei Pareiškėjas manė, kad Sprendimo projektas netinkamas, jis išreiškė savo poziciją balsuodamas prieš. Kauno miesto savivaldybės Tarybos posėdžio metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl sprendimo projekto. Tokiu būdu, niekaip nebuvo apribotos pareiškėjo teisės. Iš pareiškėjo pateikto prašymo taip pat matyti, kad skundžiamas sprendimas, pareiškėjo nuomone, tariamai gali pažeisti ir viešąjį interesą. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti.
Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Tačiau teisme ginama tik pažeista ar ginčijama asmens teisė. ABTĮ 56 str. apibrėžiami subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei teisėti interesai ir kartu įtvirtinta taisyklė, kad tokia teisė turi būti suteikta įstatymu. Kad pareiškėjas tokią teisę, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą turi, nėra nustatyta.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pažymėjo, kad lošimo namai adresu Savanorių pr. 74, Kaune, nebūtų atidaromi šalia švietimo ar kultūros įstaigų. Lošimo namai yra nutolę nuo artimiausio pareiškėjo nurodomo švietimo ar kultūros objekto, ypač atsižvelgiant į tai, kad tiesia linija prieiti prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune dėl užstatytų pastatų negalima.
Teigė, kad Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnis aiškiai numato, kad lošimo namams atidaryti reikalingas savivaldybės tarybos sutikimas. Taigi ši įstatyminė norma yra aiškus teisinis pagrindas savivaldybei nustatyti atitinkamą tvarką, kuria ji vadovausis išduodant atitinkamą sutikimą. Kauno miesto taryba priimdama Tvarką tik įgyvendino minėtąją įstatyminę normą. Tarybos priimta tvarka yra tik procedūrinis dokumentas, kuris iš esmės užtikrina tinkamas procedūras, siekiant įgyvendinti Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnį.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VSGA“ atstovas I. Š. palaikė advokatės išdėstytą poziciją, pabrėžė, kad Kauno mieste, po to kaip seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį teismą išduoti 8 leidimai steigti lošimo namus, šiuo metu galioja toks įstatymas ir juo reikia vadovautis. Pareiškėjo prašymą pašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)" kaip iš esmės neteisėtą ir neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą;
2) ryšium su šia individualia byla ištirti savivaldybės norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t. y. ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" bei Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. T-215 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" papildymo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, nustačius prieštaravimą šiems aukštesnės galios teisės aktams, norminius savivaldybės teisės aktus panaikinti kaip neteisėtus;
3) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant šią bylą būtina nustatyti pagrindinį šios bylos reikalavimą, šalių pažeistas teises ir interesus susijusius su šiuo reikalavimu, ir atsižvelgiant į tai spręsti kitus (susijusius su šia individualia byla) reikalavimus. Teismas pažymi, jog pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad nagrinėdamas administracines bylas, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus) ir, ar šios teisės (interesai) yra pažeisti asmens nurodytu būdu, nes tik nustatęs tokias aplinkybes, teismas gali apginti asmens teises. Priešingu atveju, asmens skundas turi būti atmetamas (LVAT 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr.A502-836/2008; LVAT 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr.Al 1-443/2005 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)". Šia administracine byla pareiškėjas siekia, kad šis sprendimas būtų panaikintas kaip neteisėtas. Kiti šios bylos reikalavimai (prašymas ištirti norminių aktų teisėtumą, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu spręsti įstatymo atitikimą Konstitucijai) pateikti ryšium su šia individualia byla, laikomi išvestiniais ir „lydinčiaisiais“ reikalavimais, betarpiškai susijusiais su reikalavimu dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)" pažeidžia jo teises ir viešąjį interesą. Siekiant nustatyti, kaip ir kokia apimtimi pažeisti šioje byloje pareiškėjo teisės ir interesai, būtina nustatyti kokio pobūdžio aktą prašo panaikinti pareiškėjas. Tretysis suinteresuotas asmuo ketindamas atidaryti lošimo namus, nepažeisdamas galiojančių teisės aktų kreipėsi į institucijas siekdamas įgyvendinti savo tikslus. Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)" pritarė tokiam ketinimui. Realiai ginčijamas sprendimas sukūrė tam tikras teises trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „VSGA“, įgyvendinant jo ketinimą steigti lošimo namus - gautas sutikimas ir pritarimas steigti šiuos lošimų namus. Tokiu būdu, ginčijamas sprendimas yra individualus teisės aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar asmenims (šiuo atveju UAB „VSGA“) įgyvendinti atitinkamas teises ir pareigas, šiuo atveju ketinimui steigti lošimo namus.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Individualūs teisės aktai, priešingai nei norminiai teisės aktai, yra skirti konkrečiam asmeniui ar asmenims įgyvendinti atitinkamas teises ar pareigas. Kadangi šie aktai yra skirti konkrečiam asmeniui ar asmenims, juos apskųsti gali išimtinai tik to teisinio santykio, kurį apima individualus teisės aktas subjektai, t.y. individualų teisės aktą skundžia asmuo, kuriam šis sprendimas tiesiogiai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, kai toks sprendimas (individualus teisės aktas) yra adresuotas (skirtas) būtent šiam asmeniui. LR ABTĮ 14 punktas ir LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis individualų administracinį aktą apibrėžia kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (nurodytai asmenų grupei). Individualius administracinius aktus priima viešojo administravimo subjektai. Kadangi skundžiamas Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisėmis bei teisėtais interesais, jis negali reikšti reikalavimų dėl šio sprendimo, kaip individualaus pobūdžio akto, panaikinimo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatydamas, kad tokiu atveju, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas panaikinti tokį aktą, kuris jam tiesiogiai teisių, pareigų bei tiesinių pasekmių nesukuria, toks aktas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (2008 m. rugsėjo 25 d LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS525 - 540/2008; ir kt.).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kaip Kauno miesto savivaldybės Tarybos narys, nurodė, kad jo teisės pažeisto dėl procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą sprendimą (nepaskirta kriminologinė ekspertizė, nebuvo analizuojamas antikorupciniu požiūriu) dėl ko jis negalėjo visapusiškai išreikšti savo nuomonę ir tinkamai naudotis savo teisėmis balsavimo metu, todėl LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 22 str. 1 d. numatyta teisės norma turi būti aiškinama kartu su Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, kuriame apibrėžiamos tarybos nario teises. Šiame įstatyme nėra numatyta tarybos nario teisė teisme ginčyti tarybos priimtų sprendimų.
LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu. Ginčijamas sprendimas nereguliuoja ekonominių santykių. Tačiau pagal 2008-12-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento licencijų ir paslaugų skyriaus parengtą aiškinamąjį raštą Nr.29-4-489 (b.l. 10-11, t.1), rengiant sprendimą, jis buvo analizuojamas antikorupciniu požiūriu. Šiame aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio teisės akto projektas nepriklauso nei vienai iš korupcijos pasireiškimo rizikai priklausančių teisės aktų kategorijų ir kad skundžiamas sprendimas neįtakoja korupcijos lygio. Tokiu būdu darytina išvada, kad LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nebuvo pažeista. Taip pat, teismas pažymi, kad LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę. Skundžiamas sprendimas neįtakoja kriminogeninės situacijos kitimo, šią aplinkybę patvirtina ir minėto aiškinamojo rašto nuostatos, kuriose nurodomos galimos neigiamos sprendimo pasekmės, kur nėra nurodomas kriminogeninės situacijos kitimas. Aplinkybė, kad galimai gali padidėti į lošimus įsitraukusių asmenų skaičius, neleidžia teigti, kad dėl to kis kriminogeninė situacija. Todėl analizuojama įstatymo norma nepažeista priimant ginčo sprendimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl to, kad buvo pažeistos jo, kaip Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario teisės, todėl įrodinėjimo našta šioje byloje (kaip, kokiu būdu ir kokioje apimtyje pažeidžiamos jo teisės) atitenka pačiam pareiškėjui, t.y. pareiškėjas turi pateikti teismui įrodymus, kaip nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas pažeidžia jo teises.
LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta, kad įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimą, o 2 straipsnis teisės aktą apibrėžia kaip įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Ginčijamas sprendimas nėra nei įstatymas, nei teisės aktas įstatymo prasme. Atitinkamai LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas taikomas tik rengiant įstatymus bei kitus teisės norminius aktus, bet nėra ir neturi būti taikomas priimant individualų administracinį teisės aktą. Tačiau, kaip teismas nustatė, skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis aktas. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nurodoma, kad norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Išnagrinėjus nurodytas įstatymines normas, teismas daro išvadą, kad priimant ginčijamą sprendimą LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatos netaikytinos, šis įstatymas taikomas tik atitinkamų valstybės institucijų priimtiems teisės aktams, o ne savivaldybių institucijų priimtiems dokumentams.
Patikslintame prašyme pareiškėjas teigia, kad rengiant ginčijamą sprendimą LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatos turėjo būti taikomos pagal analogiją. Teismas pažymi, kad nei LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, nei Viešojo administravimo įstatymas nenumato analogijos taikymo. Viešuosiuose santykiuose galiojantis įstatyminis reglamentavimas aiškiai konstatuoja pareigą valstybės institucijoms veikti tik įstatymų nustatytose ribose ir nenumato įstatymo analogijos taikymo galimybės. Be to, teismas pažymi, kad įstatymo analogijos taikymas galimas tik tokiu atveju, jei egzistuoja teisės spraga, t.y. nėra teisės akto, reglamentuojančio atitinkamus santykius, nagrinėjamoje byloje sutikimo steigti lošimo namus išdavimo tvarka yra reglamentuota 2005 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-489 „Dėl sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" (pakeista miesto Tarybos 2007-05-10 sprendimu Nr. T-215). Tokiu būdu, pareiškėjo nuomonė apie būtinybę taikyti LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatas pagal įstatymo analogiją yra nepagrįsta ir atmestina.
Tokiu būdu, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, priimant ginčijamą sprendimą nepažeistas.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo teisės, kaip Tarybos nario, priimant ginčijamą sprendimą buvo apribotos. Pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės ir jis turėjo teisę balsuoti dėl sprendimo projekto, jis tokia savo teise pasinaudojo. Pareiškėjas manydamas, kad ginčijamo sprendimo projektas netinkamas, išreiškė savo poziciją balsuodamas prieš. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl sprendimo projekto. Kiti tarybos nariai pritarė sprendimui, teisinių kliūčių sprendimui priimti nebuvo, tai atspindi 2009-01-22 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr.TP-1 išrašas (b.l. 8, t.1). Ginčijamo sprendimo projektas buvo pristatytas tarybos posėdžio metu ir pareiškėjo iškeltos versijos apie galimus viešojo intereso pažeidimus buvo atmestos, tarybai priėmus sprendimą.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą pažeistas viešasis interesas, kurį jis gina, kadangi šalia numatomų steigti lošimo namų (kazino) Savanorių pr. 74, yra mokyklos (Kauno Saulės gimnazija Savanorių pr. 47, Kauno Jono Jablonskio gimnazija Aušros g. 3), taip pat Paminklinė Kristaus Prisikėlimo Bažnyčia (Žemaičių g. 31B). Pareiškėjo nuomone taip neturėtų būti, jo nuomone, šalia lošimo namų (kazino) neturėtų būti tokie objektai, kaip maldos namai, švietimo įstaigos, bibliotekos ir kiti panašūs objektai, kur tam tikrais tikslais renkasi žmonės, nes taip pažeidžiamas visos visuomenės interesas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad nurodytų mokyklų ir bažnyčios teisės jo nuomone yra pažeistos, tačiau šiuo metu Azartinių lošimų įstatymo 10 str. nurodytų objektų, kur uždrausta steigti lošimo namus, sąrašas yra baigtinis, nėra nustatyta jokių atstumų iki jo minimų objektų, įstatyme apibrėžto baigtinio sąrašo nėra galimybės plėsti, tik pasisakius Konstituciniam Teismui dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 str. teisėtumo, bus galima spręsti apie teisių pažeidimą jo minimų mokyklų ir bažnyčios, pareiškėjas pabrėžė, kad jis gina ne konkrečių mokyklų, ar bažnyčios teises, jis nurodo, kad gina visos visuomenės ir savo kaip Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario teises ir interesus. Pareiškėjas teigė, kad jis visuomet prieštaravo tam, kad Lietuvoje būtų steigiami lošimo namai, kovojo su šiuo reiškiniu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad steigiant lošimų namus daroma žala visai visuomenei, jis siekia ir sieks, kad Lietuvoje visiškai nebūtų azartinių lošimo namų (kazino), tokiu būdu bus apgintos jo teisės ir visos visuomenės teisės ir interesai. Savo skunde pareiškėjas teigia, kad Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. T-24, kuriuo duotas sutikimas UAB „VSGA" steigti lošimo namus (kazino) Savanorių pr. 74, Kaune tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo, kaip Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario teises, pažeidžia savivaldybės gyventojų interesus, prieštarauja bendruomenės poreikiams, pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus. Esant tokioms aplinkybėms šioje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjui įstatymų suteikta teisė ginti viešąjį interesą. ABTĮ 56 str. apibrėžiami subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei teisėti interesai. Tuo pačiu įtvirtinta taisyklė, kad tokia teisė turi būti suteikta įstatymu. Kad pareiškėjas tokią teisę, kaip savivaldybės Tarybos narys, pagal įstatymą turi, nėra nustatyta. Ginti tam tikros bendruomenės interesus jis galėtų tik veikdamas atstovo procesinėje padėtyje ( LR ABTĮ 49 str.), tokių duomenų byloje nepateikta. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, ginti visos visuomenės teises ir interesus pareiškėjui teisė nesuteikta.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išnagrinėtas ir išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas priimdamas 2009 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. T-24, kuriuo duotas sutikimas UAB „VSGA" steigti lošimo namus (kazino), pareiškėjo, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos nario teisių ir interesų nepažeidė, ir sutinkamai su išdėstytu pareiškėjas šioje byloje neturi reikalavimo teisės.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą - kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms. LR ABTĮ 4 str. 1 d. ir 2 d. įgalina teismą kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas prašė teismą kreiptis į Konstitucinį teismą iš karto, nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės. Kaip pagrindą tokiam prašymui pareiškėjas nurodė aplinkybę, kad dėl minimos įstatymo normos atitikimo Konstitucijai į Konstitucinį teismą jau kreipėsi Seimo narių grupe, byla Konstituciniame teisme priimta, ir kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis bus taikomas šioje byloje. Teismas neatsitiktinai nutarė šį klausimą spręsti bylos nagrinėjimo eigoje, kadangi neišnagrinėjus bylos, nėra galimybės nustatyti kokioje apimtyje pažeistos pareiškėjo teisės, ir ryšium su tuo, nebuvo galima konstatuoti, ar šioje konkrečioje byloje bus taikomas minimas įstatymas. Kaip jau konstatuota aukščiau, pareiškėjo, kaip Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario, teisės ir interesai nėra pažeisti, ginti viešąjį interesą pareiškėjui teisė nesuteikta, skundžiamas aktas yra individualus, todėl skųsti aktą pareiškėjas negalėjo, tokiu būdu pareiškėjas šioje byloje neturi reikalavimo teisės dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. T-24, kuriuo duotas sutikimas UAB „VSGA" steigti lošimo namus (kazino) panaikinimo. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą betarpiškai susijęs būtent su šiuo pareiškėjo reikalavimu. Todėl teismui nustačius, kad pareiškėjo teisės ir interesai nepažeisti, jis šioje byloje neturi reikalavimo teisės, nėra pagrindo šioje byloje taikyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio, tuo pačiu nėra jokio įstatyminio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms.
Pareiškėjas šioje byloje patikslintu prašymu pateikė teismui dar vieną reikalavimą - ryšium su šia individualia byla ištirti savivaldybės norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t. y. ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" bei Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. T-215 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-489 „Dėl Sutikimų steigti lošimo namus (kazino) Kaune išdavimo tvarkos" papildymo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, nustačius prieštaravimą šiems aukštesnės galios teisės aktams, norminius savivaldybės teisės aktus panaikinti kaip neteisėtus. Sutinkamai su LR ABTĮ 111 str. 1 d. prašyti administracinio teismo ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę ABTĮ 22 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai tame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi, įstatymas, prieš nagrinėjant reikalavimą dėl norminio akto tyrimo, įpareigoja teismą nustatyti, ar šioje konkrečioje byloje pareiškėjo teisės yra pažeistos. Įstatymas teismą įgalina ištirti norminį aktą tik tuomet, jeigu prašomas ištirti norminis aktas betarpiškai susijęs su konkrečia nagrinėjama byla ir pareiškėjo pažeistomis teisėmis, šiuo atveju su byla dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. T-24, kuriuo duotas sutikimas UAB „VSGA" steigti lošimo namus (kazino) panaikinimo. Kaip jau ištirta, šioje konkrečioje byloje pareiškėjo, kaip Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario teisės ir interesai nėra pažeisti, ginti viešąjį interesą ir skųsti individualių aktą pareiškėjui teisė nesuteikta, tokiu būdu pareiškėjas šioje byloje neturi reikalavimo teisės dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. T-24, kuriuo duotas sutikimas UAB „VSGA" steigti lošimo namus (kazino) panaikinimo. Nustačius, kad pareiškėjo teisės ir interesai nėra pažeisti šioje konkrečioje byloje (dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. T-24 panaikinimo), teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nesusijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminio akto teisėtumą atmestinas (LR ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės Tarybos nario S. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.