Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės prašymą dėl įsiteisėjusiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir BK 260 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 16 d. gautas nuteistojo J. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės prašymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, vykdymą. Prašyme nurodoma, jog vertinant tai, kad nuteistasis J. S. serga sunkiomis ligomis, nėra teisinių kliūčių priimti ir nagrinėti šį prašymą. Nuteistajam diagnozuotos ligos (duomenys neskelbtini), kurios vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (aktuali redakcija nuo 2017-10-06) (toliau - Aprašas), nuostatomis, laikomos sunkiomis nepagydomomis ligomis. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra tikslių duomenų apie tokių sunkių ligų ir jų priežiūros teikiant socialines paslaugas suderinamumą nuteistojo atžvilgiu, nes apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neaktualiais (2016 m.) sveikatos priežiūros įstaigų dokumentais, kuriuose nurodoma, kad J. S. sveikatos būklės rodikliai yra blogėjančioje perspektyvoje. Esant tokiai netiksliai nuteistojo sveikatos būklės diagnostikai ir nesant tolimesnių gydymo ar paslaugų teikimo sąlygų konstatavimo, nėra jokių teisinių ir faktinių duomenų dėl tokio asmens laisvės atėmimo bausmės vykdymo pataisos namuose atitikimo teisės aktų reikalavimams. Nuteistajam yra neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, tokios faktinės aplinkybės parodo nuteistojo sunkią sveikatos būklę. Keltinas klausimas, kas jam užtikrins tokių privalomų ir nuolatinių socialinių paslaugų teikimą pataisos namuose, kad nuteistasis nepatirtų antižmogiško elgesio su juo, jo orumo pažeidimų ar net patyčias iš kitų nuteistųjų tarpo, jam atliekant bausmę nebūtų pažeistas Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtintas Humanizmo principas, Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Pažymi, kad Lietuvos pataisos namai bei Laisvės atėmimo ligoninė neturi kompetentingų socialinių ir sveikatos priežiūros specialistų, esant sunkiems ir sudėtingiems susirgimams pataisos namai turi imtis biurokratinių sveikatos priežiūros užtikrinimo priemonių, kurios prailgina neatidėliotinų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų gavimą, kas gali nulemti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų neefektyvumą ir pavojų nuteistojo asmens sveikatai ir gyvybei pataisos namų sąlygomis. Gynėjos manymu, yra tikslinga pavesti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo specialistams atlikti kompleksinį tyrimą dėl įvertinimo, kokios sunkios ligos, kurių plitimui laiku neužkirtus galimų ligų komplikacijų ar nesavalaikio gydymo, nuteistajam būtų diagnozuotos ir kokios turi būti teikiamos kompleksinės sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos laisvės atėmimo pataisos namų režimo sąlygomis. Gynėjos nuomone, yra teisinis ir faktinis pagrindai nuteistojo J. S. atžvilgiu, tam tikram laikui atidėti 2020-12-03 nuosprendžio vykdymą, kol nuteistajam bus pavesta atlikti kompleksinius papildomus medicininius diagnostinius tyrimus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo J. S. gynėja advokatė Eglė Latauskienė savo prašymą palaikė.

Prokuroras prašė prašymo netenkinti.

Baudžiamojo proceso įstatyme iš tiesų yra įtvirtinta galimybė atidėti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą esant įstatymų leidėjo numatytiems pagrindams.

BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, kol jis pasveiks. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai numato, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje. Ši įstatyminė nuostata užkerta kelią nuteistojo J. S. atžvilgiu taikyti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo atidėjimą, kadangi jis yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t.y. už sunkų nusikaltimą.

Baudžiamojoje byloje iš tiesų yra duomenys, jog nuteistasis J. S. serga įvairiomis ligomis, dėl kurių yra netekęs 85 procentų darbingumo, J. S. diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Pastaraisiais metais stebimas neurologinės būklės blogėjimas. Dėl progresuojančios (duomenys neskelbtini) ryškėja (duomenys neskelbtini), blogėja rankų ir kojų funkcija, nustatyta (duomenys neskelbtini). Ligonis nevaikšto, naudojasi neįgaliojo vežimėliu, prižiūrimas namuose socialinių darbuotojų. Dalis iš šių ligų, pareiškėjos teigimu, pagal Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, priskiriamos sunkioms nepagydomoms ligoms.

Teismo vertinimu, akcentuojant Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatų užtikrinimą ir iš jų kylančios valstybės pareigos garantuoti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, bausmės vykdymo nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė, nuosprendžio vykdymo atidėjimo instituto taikymas nėra tinkama priemonė nagrinėjamai situacijai. Iš nuosprendžio vykdymo atidėjimo reglamentavimo seka, jog tai yra laikina priemonė, taikoma, kol bus pašalintos kliūtys atlikti bausmę. BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju, ji taikoma, kol asmuo visiškai pasveiks. Tuo tarpu iš byloje esančių ir pačios pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. Pati pareiškėja akcentuoja, jog jos ginamajam yra diagnozuotos sunkios ir nepagydomos ligos. Esant minėtai situacijai nuosprendžio vykdymo atidėjimo taikymas iškreiptų paties instituto esmę.

Pareiškėja iš esmės ginčija nuteistojo galimybę atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teigdama, jog nebuvo pakankamai įsigilinta į nuteistojo sveikatos sutrikimų pobūdį, jų blogėjimo perspektyvą, nevertinta galimybė teikti kompleksines sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas laisvės atėmimo pataisos namų režimo sąlygomis, ir dėl to galinčių kilti sunkių turimų ligų komplikacijų rizika. Tokiu būdu, ji iš esmės kelia netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo individualizuojant nuteistajam bausmę klausimus, kurie turėtų būti nagrinėjami apeliacinių ir kasacinių procesų metu. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę sustabdyti bausmės vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo J. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės prašymo atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, vykdymą, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.