- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- e2-6920-960/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.5.10.2.2Priežastinis ryšys
dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovams Jūratei Šalaševičienei ir Aimei Dumšienei, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams Edgarui Tomui Paberaliui ir Jolantai Šeškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 355,27 eurų žalą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje pareikštus reikalavimus grindė tuo, jog Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK atliktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta, jog įtariamoji N. N. eismo įvykio metu nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį B. T., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigose ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, viso suteiktų paslaugų kaina 2928,71 eurų. Transporto priemonei valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valdant buvo sukeltas eismo įvykis, galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta su atsakovu. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, t.y. apmokant nukentėjusiojo gydymo išlaidas, o atsakovas sumokėjo 2 149,01 ir 424,43 eurus ir atsakė sumokėti likusius 355,28 eurus motyvuodamas, jog šios išlaidos nesusijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Ieškovo manymu, iš pateiktų įrodymų matyti, jog nėra įrodyta, jog pacientas B. T. buvo sužalotas slaugės padėjėjos, o pakartotinai patyrė traumą dėl savo paties veiksmų ir todėl 2014-10-27 – 2014-11-29 teiktos sveikatos priežiūros paslaugos turi tiesioginį priežastinį ryšį su 2014-10-27 eismo įvykio metu padarytais sužalojimais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2014-10-27 Molėtų g. Pabradėje įvyko eismo įvykis kuriame buvo sužalotas B. T.. Šio įvykio kaltininkė N. N. įvykio metu vairavo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovas per du kartus atlygino ieškovui 2 573,44 eurų žalą, o likusioje dalyje atsiako atlyginti žalą, nes ji nesusijusi su eismo įvykiu. 2014-10-29 B. T. buvo atlikta operacija – kairio klubo sąnario endoprotezavimas ir iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog jam rekomenduota du mėnesius vaikščioti dviem ramentais, tris mėnesius galima gulėti tik ant nugaros atvedus koją į šoną 10 laipsnių, po kelio sąnariu padėjus 20 cm pagalvėlę. Dėl rekomendacijų nesilaikymo B. T. 2014-11-12 Valakupių reabilitacijos centre patyrė pakartotiną traumą, nes suglaudė abi kojas, kas draudžiama ir šie veiksmai sukėlė operuotos kojos protezo išnirimą. Todėl B. T. gydymas, kuris susisijęs su operuotos kojos protezo išnirimu, nėra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu. Nepriklausomai nuo to ar pakartotinę traumą lėmė Valakupių reabilitacijos centro darbuotojos veiksmai ar pačio nukentėjusiojo veiksmai, šios traumos gydymas nėra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu.
Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, jog nepripažįsta, jog B. T. patyrė pakartotiną traumą, o atsakovo ginčijamas gydymas buvo reikalingas dėl komplikacijos. Nukentėjusiajam operacijos metu įdėtas svetimkūnis išnyro dėl nežinomų priežasčių. Tai galėjo būti organizmo reakcija, kai jis netinka pacientui.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus. Papildomai paaiškino, jog nukentėjusiajam įvyko pakartotinė trauma išnirimas ir nebuvo operacijos komplikacijų. Valakupių reabilitacijos centro pažymoje neigiama slaugės kaltė, bet neginčijamas traumos patyrimas. Pateikti įrodymai patvirtina, jog pacientas po operacijos buvo gyjantis, jo būklė gerėjo. Pacientui buvo nustatytas gydymo režimas, kuris buvo pažeistas. Įvykis įvyko staigiai, kai pacientas buvo perkeliamas iš vežimėlio suglaudus kojas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Šalių atstovų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, byloje esančiu Vilniaus apskrities VPK Švenčionių policijos komisariato 2015-01-05 raštu Nr. 10-S-1788 laikoma įrodyta, jog 2014 m. spalio 27 d., apie 10:25 val. Molėtų g. 4A, Pabradės mieste, N. N. vairuodama automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga partrenkė automobilių stovėjimo aikštelėje ėjusį B. T., kuris dėl bendrų kūno sumušimų paguldytas į VŠĮ „Švenčionių r. ligoninė“, o nuo 2014-10-28 tolesniam gydymui perkeltas į VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninė“. Byloje esantis 2015-01-08 gydymo išlaidų išrašas įrodo, jog B. T. buvo gydytas nuo 2014-10-27 iki 2014-11-29 ir jam uvo suteiktas 2928,71 eurų vertės gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
2014-05-26 tarp N. N. ir atsakovo buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoji draudimo sutartis pagal kurią buvo apdrausta „VW Jetta“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2014-06-22 iki 2015-06-21. Atsakovas atlygino ieškovui dalį prašomos žalos sumokėdamas 2 573,44 eurus, bet atsisakė mokėti likusią ieškovo reikalaujamą priteisti 355,27 eurų dydžio žalos dalį už laikotarpiu nuo 2014-11-12 iki 2014-11-17 VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų“ suteiktas raumenų ir kaulų implantų ar protezų pooperacinę priežiūrą – kai nėra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų, motyvuodamas tuo, jog šios gydymo išlaidos nesusijusios su įvykusiu eismo įvykiu.
Sisteminė CK 6.283 straipsnio 1 dalies, CK 6.280 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 34 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 15 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 1 dalies analizė leidžia teigti, jog šioje byloje tarp šalių kilusiam ginčui spręsti galiojantis teisinis reglamentavimas numato teisę ieškovui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginusiam eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, kreiptis į už eismo įvykio kilimą kalto asmens draudiką (atsakovą) su regresiniu reikalavimu atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, kuri laikytina per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014-10-31 Reabilitacijos ir sporto medicinos centro pažyma, 2014-11-04 VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ epikrizė, įrodo, jog B. T. buvo hospitalizuotas 2014-10-28, nes dieną prieš tai jį parbloškė automobilis, jam skauda kairįjį klubo sąnarį. 2014-10-29 pacientui atliktas kairio klubo sąnario totalus endoprotezavimas cementinio tvirtinimo Aesculap endoprotezu Bicontact. Paciento būklė 2014-11-04 išrašant patenkinama, žaizda gyja pirminiu būdu, sklandi pooperacinė eiga, pacientas vykdo komandas, gali aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese. B. T. tolesniam gydymui buvo suteiktos rekomendacijos: du mėnesius vaikščioti su dviem ramentais, pirmą mėnesį ant operuotos galūnės galima remti apie pusę kūno svorio, antrą mėnesį toliau palaipsniui didinti krūvį iki pilno atsistojimo, tris mėnesius gulėti galima tik ant nugaros atvedus į šoną operuotą koją 10 laipsnių, o po kelio sąnariu padėjus apie 20 cm. pagalvėlę. Šios aplinkybės pagrindžia, jog po atliktos operacijos B. T. būklė gerėjo, jokių gydymo komplikacijų nebuvo nustatyta, todėl jis buvo išsiųstas reabilitacijai.
Byloje esančiame rašytiniame įrodyme 2014-11-17 VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ epikrizėje nurodoma, jog pacientas B. T. buvo hospilizuotas 2014-11-12 su nusiskundimais kairio klubo sąnario srities skausmu, negalėjimu judinti koją per sąnarį. Ligonio žodžiais 2014-11-12 Valakupių RC slaugės padėjėja guldydama ligonį į lovą suglaudė abi kojas, kas leidžiama daryti iki 3 mėn. po operacijos ir pacientas pajuto spragtelėjimą ir skausmą kairio klubo sąnaryje. Rentgenu nustatyta – išniręs kairysis šlaunikaulis. 2014-11-12 atlikta repozicija, kairio kelio sąnarys imobilizuotas šina, kad pacientas negalėtų per daug sulenkti kairę koją per klubo sąnarį. 2015-11-06 VŠĮ „Valakupių reabilitacijos centras“ pažymoje Nr. S-780 nurodoma, jog 2014-11-12 pacientas B. T. pasiskundė operuoto klubo sąnario srityje paūmėjusiu skausmu, atsiradusiu po neatsargaus judesio sukryžiavus kojas lovoje ir įtarus protezuoto klubo išnirimą, buvo skubiai nukreiptas konsultacijai ir gydymui, nusiskundimų dėl netinkamų slaugytojos padėjėjos veiksmų nebuvo gauta. Rašytiniame paaiškinime B. T. nurodė, jog reabilitacijoje iš procedūrinio kabineto buvo nuvežtas į palatą. Iš vėžimėlio persėsti į lovą padėjo medicinos darbuotoja. Kai gulė į lovą pajuto stiprų skausmą. Nustatė, jog išėjo iš vietos sąnarys. 2016-01-29 gydytojo eksperto išvadoje nurodoma, jog B. T. 2014-11-12 įvyko nauja trauma, kuri įvyko dėl neatsargių slaugės padėjėjos ar B. T. veiksmų, kuri nesusijusi priežastiniu ryšiu su 2014-01-27 eismo įvykio sužalojimo gydymu. Šių byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog 2014-11-12 B. T. būnant VŠĮ „Valakupių reabilitacijos centras“ reabilitacijoje po atliktos operacijos, jam išniro kairysis šlaunikaulis dėl ko jis buvo hospitalizuotas atgal į VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“. Byloje anksčiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose yra iš dalies prieštaringi paaiškinimai dėl B. T. šlaunikaulio išnirimo aplinkybių, kadangi vienuose nurodoma, jog B. T. kojas suglaudė slaugės padėjėja, kituose teigiama, jog pats B. T. suglaudė kojas. Tokie prieštaravimai, teismo vertinimu neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, kadangi anksčiau paminėti įrodymai įrodo, jog dėl B. T. kojų suglaudimo išniro kairysis šlaunikaulis, o visa tai leidžia daryti išvadą, jog B. T. patyrė pakartoninę traumą dėl kurios jam prireikė papildomų ginčo objektu šioje byloje virtusių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Pažymėtina ir tai, jog pats ieškovas teismui pateiktame ieškinyje yra pripažinęs, jog B. T. patyrė pakartotinai traumą dėl savo paties veiksmų (ieškinio 3 lapas), o tik teismo posėdžio metu ieškovo atstovai duodami paaiškinimus nurodė, jog tai nebuvo pakartotina trauma, o buvo atsiradusi gydymo komplikacija.
Šios teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados leidžia teigti, jog ginčo objektu šioje byloje virtusios B. T. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos laikotarpiu nuo 2014-11-12 iki 2014-11-17, kurių kaina 355,28 eurai, buvo suteiktos dėl B. T. patirtos pakartotinės traumos, kuri nėra susijusi priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis) su 2014-10-27 įvykusiu eismo įvykiu. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo pareikštą ieškinį netenkina.
Kadangi teismas atmetė ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tai ieškinyje pareikštas iš šio reikalavimo išvestinis papildomas reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat atmetamas.
Dėl byloje vykusio teismo proceso, kurio abi šalys buvo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojai ir abiem šalims visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik elektroninėmis priemonėmis, valstybė nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių paskirstymo klausymas turėtų būti išspręstas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.