- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-506-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35089-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kredito sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. J. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti jo ir atsakovo AB DNB banko sudarytą 2007 m. lapkričio 9 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2411-2007-507, numatant, kad kreditas pagal šią sutartį ieškovui suteikiamas neatlygintinai.
Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti bankui pradėti priverstinį skolos pagal 2007 m. lapkričio 9 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-507 išieškojimą iš pagal šią sutartį Banko naudai įkeisto ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, esamų ar būsimų lėšų ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB DNB banke ar kito ieškovui priklausančio turto, neįkeisto DNB banko naudai. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes tuo atveju, jei byloje bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, o atsakovas savo reikalavimus, kylančius iš nurodytų sutarčių, bus patenkinęs iš ieškovo turto, ieškovas turėtų reikšti naujus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-06 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti pradėti priverstinį skolos išieškojimą, tačiau ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas reikštų aiškius ketinimus arba jau būtų pradėjęs priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, neproporcingai apribotų atsakovo teises ir pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje Nr. 2-42334- 110/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės - Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Skundą argumentavo tuo, kad Bankas de jure yra pradėjęs priverstinio išieškojimo procedūrą, kreipdamasis 2012 m. balandžio 20 d. pareiškimu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo. 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį byloje Nr. 7285V/2011, kuria patenkino atsakovo pareiškimą ir nutarė išieškoti iš ieškovo Banko naudai 40 209,88 EUR nesumokėtų palūkanų, 4 565,52 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso: 44 775,40 EUR bei 139 LTL žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5,00 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 25 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė teismo nutartį. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ieškovas mano, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ateityje ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje civilinėje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas nurodė, jog su skundu nesutinka. Nesutikimą argumentavo tuo, kad hipotekos teisėjo nutartis neaptvirtina, kad atsakovas pradėjo priverstinį išieškojimą. Ieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo pateikimas negali būti pagrindu stabdyti paruošiamosios skolos išieškojimo veiksmus. Ieškovo atskiruoju skundu prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo principą, nes jų taikymo pasekmės ieškovui ir bankui būtų tokios pačios, kokios būtų ieškinį patenkinus visiškai.
Ieškovas savo ieškiniu reikalauja pakeisti tarp ieškovo ir banko sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, numatant, kad kreditas pagal šią sutartį ieškovui suteikiamas neatlygintinai. Patenkinus ieškinį visiškai, bankas netektų teisės reikalauti palūkanų už suteiktą paskolą sumokėjimo, atitinkamai bankas nebegalėtų vykdyti išieškojimo pagal šią sutartį. Tuo tarpu pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bankui taip pat būtų uždrausta vykdyti bet kokį išieškojimą pagal šią sutartį, t.y. faktiškai, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, būtų paneigtos banko teisės, kylančios iš ginčo sutarties, ir iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų patenkintas ieškovo reikalavimas, o ieškovui suteikta galimybė nevykdyti šiuo metu galiojančios, tačiau nepakeistos ir ieškovui privalomos sutarties.
Ginčas vyksta dėl 44 775,40 EUR skolos išieškojimo. Akivaizdu, kad bankui, kaip juridiniam asmeniui - kredito įstaigai, kurios vien įstatinis kapitalas siekia 656.665.410 Lt, ši suma nėra didelė. Banko finansinė padėtis yra stabili ir gera, o ginčo suma tikrai nėra ta suma, dėl kurios būtų galima laikyti, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą išieškoti iš kito ieškovo turto, nes bankui net ir išieškojus skolą, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas neabejotinai būtų įvykdytas, kadangi bankas būtų pajėgus grąžinti išieškotą pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Bankui pradėti priverstinį skolos pagal 2007 m. lapkričio 9 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-507 išieškojimą iš pagal šią sutartį Banko naudai įkeisto ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, esamų ar būsimų lėšų ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB DNB banke ar kito ieškovui priklausančio turto, neįkeisto DNB banko naudai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas yra pareiškęs ieškinį, kuriuo prašo pakeisti jo ir atsakovo AB DNB banko sudarytą 2007 m. lapkričio 9 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2411-2007-507, numatant, kad kreditas pagal šią sutartį ieškovui suteikiamas neatlygintinai.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis vienu argumentu, t. y. tuo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas reikštų aiškius ketinimus arba jau būtų pradėjęs priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-04-27 nutartį, kuria nutarta išieškoti iš ieškovo banko naudai 40 209,88 EUR nesumokėtų palūkanų, 4 565,52 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso: 44 775,40 EUR bei 139 LTL žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5,00 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 25 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Kaip jau minėta ieškovas savo ieškiniu siekia pakeisti jo ir atsakovo AB DNB banko sudarytą 2007 m. lapkričio 9 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2411-2007-507, numatant, kad kreditas pagal šią sutartį ieškovui suteikiamas neatlygintinai. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Vadinasi ieškovo reikalavimų užtikrinimui gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės tik tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu ginču, t. y. uždraudžiant palūkanų priklausančių mokėti pagal sutartį ir delspinigių nuo jų išieškojimą (neįskaitant paruošiamųjų vykdymo veiksmų) iš ieškovo turto, tačiau negali būti uždraustas išieškojimas pagal kitas neginčijamas sutarties dalis. Nors bankas pagrįstai nurodo, kad jis yra pajėgus įvykdyti visus atgręžtinius ieškovo reikalavimus, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą atsižvelgtina, kad ieškovas, lyginant su atsakovu, yra silpnoji šalis, todėl išieškojimo įvykdymas ginčijamo reikalavimo dalyje jam gali sukelti ženklias tiek turtines pasekmes, tiek negatyvius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, nes galimai būtų parduotas ieškovo turtas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti.
Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės.
Ieškovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, uždrausti AB DNB bankui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)) pradėti priverstinį, pagal 2007 m. lapkričio 9 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-507, palūkanų priklausančių mokėti pagal šią sutartį ir delspinigių nuo jų, išieškojimą iš bet kokio, tame tarpe ir įkeisto, A. J. turto ar lėšų.