Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Forsitia“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-916-755/2009 pagal ieškovo UAB „Jaukurai“ ieškinį atsakovui UAB „Forsitia“, trečiajam asmeniui UAB „Gilda“ dėl finansinių prievolių nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-12-08 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovui 72 501,17 Lt skolos, 5 890,14 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas.

2008-10-06 atsakovas UAB „Forsitia“ sudarė rangos sutartį su UAB „Gilda“ dėl katilinės montavimo bei jos paleidimo darbų, kuriuos atliko. Užsakovas pagal sutartį turėjo atsiskaityti iki 2008-10-10. 2008-11-01 tarp UAB „Jaukurai“ ir UAB „Gilda“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Gilda“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į UAB „Forsitia“ 48 719,83 Lt dydžio susidariusią skolą. Pagal sutartį su UAB „Forsitia“, UAB „Jaukurai“ jai pardavė prekes, pretenzijų nebuvo. Jų sulaukė tik tada, kai pradėjo reikalauti atsiskaitymo. „Jaukurai“ du kartus siuntė priminimus, buvo išsiųsta griežta pretenzija, kurioje nurodė, jog sutartyje su UAB „Gilda“ buvo nustatytas sutarties objektas – katilinės montavimo ir paleidimo darbai. Sąmata suderinta, pasirašyta abiejų šalių. Įrengti du universalūs kieto kuro katilai, siurblys, kaminas ir pan. UAB „Gilda“ šildymo sistemos nemontavo, šildymas jau buvo įrengtas, ji tik pastatė ir pajungė katilus. UAB “Gilda“ buvo atsakinga už katilų įrengimą ir paleidimą. Katilą, taip kaip jis buvo sumontuotas, galima kūrenti malkomis, o norint kūrenti anglimis, reikia ventiliatoriaus. Atsakovo pretenzijos trečiame punkte parašyta, kad paleidus ir pradėjus naudoti šildymo sistemą, UAB „Forsitia“ pastebėjo, kad ten kažkas negerai. Tai reiškia, jog darbai pagal rangos sutartį jau buvo atlikti. Pretenzija datuota lapkričio 30 d., tačiau ji buvo gauta gruodžio viduryje, po to, kai UAB „Jaukurai“ jau išsiuntė priminimą. Kadangi lapkričio 27 dieną paduotas ieškinys, todėl tada, ieškovo teigimu, sugalvotas pretekstas nemokėti pinigų. Ieškovo teigimu, remiantis sutarčių 4.6. p. pagrindu, jis turi teisę išieškoti iš atsakovo 0,2 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kas sudaro 5 890,14 Lt.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad prieš atsakovui pradedant naudoti įrengtus katilus pagal paskirtį, trečiasis asmuo nepateikė katilų garantinio talono, naudojimosi instrukcijos, prie katilų nebuvo prijungti ventiliatoriai, kurie laikytini katilų dalimis, katilai buvo įrengti kūrenti malkomis (nors planuota ir pradėta juos kūrenti anglimis), neįrengta savaiminio cirkuliavimo sistema, katilai įjungti ne pagal gamintojos UAB ,,Stropuva ir ko“ rekomendacijas, todėl nepasiekiamas didžiausias jų veiklos efektyvumas, tačiau apskritai įrengti katilai ir šildymo sistema veikia. Kartu teismas nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje rangos sutartyje, taip pat darbų sąmatoje nenustatyti konkretūs reikalavimai katilinės įrengimo ir paleidimo darbams. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas atsakovo ir trečiojo asmens atstovų, jame nėra pastabų, prierašų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir pan., šio akto atsakovas neginčija. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovas nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų kokybės jų priėmimo-perdavimo akte, tai neturi teisės atsisakyti sumokėti trečiajam asmeniui už atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo remtis ir CK 6.58, 6.205-209 straipsnių nuostatomis, nes jos taikytinos tada, kai kita sutarties šalis nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau trečiasis asmuo rangos sutartį įvykdė – atliko katilinės ir šildymo sistemos įrengimo darbus, perdavė juos atsakovui. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi trečiasis asmuo perleido ieškovui 48 719,83 Lt reikalavimo teisę pagal rangos sutartį į atsakovą. Kadangi apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas, t. y. ieškovui kreipusis į teismą, atsakovui buvo išsiųsta reikalavimo perleidimo sutartis, tai teismas sprendė, kad atsakovas prievolę privalo vykdyti naujajam kreditoriui.

a) teismas nesigilino į darbų pobūdį, darbų trūkumų akivaizdumą – paslėptumą, t. y. kad atsakovas, priimdamas darbus, negalėjo pastebėti darbų trūkumų, jie paaiškėjo tik ėmus naudotis katiline: katilai veikė netinkamai, neefektyviai;

b) nepaisant to, jog šalys nebuvo sutartyje aptarusios katilų kokybės ar efektyvumo reikalavimų, tačiau rangovo pareiga rangos santykiuose yra atlikti darbus taip, kad jie atitiktų elementarius kokybės reikalavimus (CK 6.663 str. 1 d.). Kad UAB „Gilda“ sumontuoti katilai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, įrodo po darbų priėmimo įvykę du įvykiai, kurie sukėlė didelę grėsmę žmonių sveikatai;

c) kadangi šalių sudarytoje sutartyje garantija nebuvo aptarta, todėl rangovas ir užsakovas privalo vadovautis CK 6.697 str., kuriame nurodyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šiuo atveju atsakovas per protingą terminą (2008-11-30) apie pastebėtus trūkumus informavo rangovą. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas nebandė trūkumų ištaisyti, atsakovas turi teisę kelti ieškovui CK 6.664 str. 3 d., 6.665 str. 1 d. numatytus reikalavimus, t. y. atlyginti ieškovui darbų trūkumų šalinimo išlaidas ar atitinkamai sumažinti darbų kainą;

d) nepagrįstai teismas neišskaičiavo iš ieškovo 5 000 Lt, kurie rangovui buvo perduoti iki ginčo sprendimo teisme pradžios, tuo labiau, kad atsakovas šiam faktui įrodyti pateikė garso įrašą.

b) nepagrįstai teismas netenkino 2009-03-06 pateikto prašymo susipažinti su teismo posėdžio protokolu bei jį atsiųsti faksu arba registruotu laišku. Tiek atsakovas, tiek jo atstovas gyvena ir veikia Vilniuje, todėl per tris dienas (CPK 171 str.) susipažinti su protokolu teisme nebuvo galimybės. Be to, procesiniame įstatyme nenurodyti konkretūs būdai, kuriais bylos šalys gali pasinaudoti teise susipažinti su bylos medžiaga, šiuo atveju – su teismo posėdžio protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

1) 2008-10-06 atsakovas UAB „Forsitia“ sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Gilda“ dėl katilinės montavimo bei jos paleidimo darbų. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo iki 2008 m. spalio 10 d. įsipareigojo atlikti katilinės įrengimo ir paleidimo darbus, o atsakovas – per 14 dienų nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. 2008-10-06 šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį tą pačią dieną atsakovui pateikta PVM sąskaita-faktūra apmokėti 48 719,83 Lt už atliktus rangos darbus (T. 1, b. l. 9-10, 35).

2) 2008-11-01 tarp ieškovo UAB „Jaukurai“ ir UAB „Gilda“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria tretysis asmuo UAB „Gilda“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Forsitia“ 48 719,83 Lt dydžio skolą (T. 1, b. l. 11-14).

3) atsakovas UAB „Forsitia“ išsiuntė pretenziją rangovui UAB „Gilda“, kurioje nurodė, kad atlikti darbai turi trūkumų, o atsakovo mokėjimai remiantis LR CK 6.208 str. 4 d. ir 6.209 str. 1-2 dalimis buvo sustabdyti iki trūkumai bus pašalinti (T. 1, b. l. 62-63).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „Jaukurai“ ir UAB „Gilda

Nei viena iš šalių neginčijo 2008-11-01 reikalavimo perleidimo sutarties, nepateikė argumentų dėl šios sutarties negaliojimo, todėl teismas laiko, kad šia sutartimi UAB „Jaukurai“ perleista reikalavimo teisė į 48 719,83 Lt dydžio skolą UAB „Forsitia“ yra teisėta. Kadangi skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos galėjo reikšti senajam kreditoriui.

Dėl rangos sutarties tarp UAB „Forsitia“ ir UAB „Gilda“

Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Vienas iš rangos sutarties ypatumų yra tai, kad rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nusprendžia dėl užsakovo užduoties įvykdymo būdų, jei ko kita nenumato rangos sutartis (CK 6.645 str. 3 d.). Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, atsakovas UAB „Forsitia“, sudarydamas rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Gilda“, nenurodė kaip užduotis, t.y. katilo montavimas ir paleidimas turi būti konkrečiai įvykdyta, nenumatė, kad katilai būtinai turi būti sumontuoti pagal UAB „Stropuva“ rekomendacijas ir pajungimo schemą. Kadangi rangovas buvo laisvas pasirinkti montavimo ir pajungimo būdą, katilo pajungimas pagal kitokią nei rekomenduotą katilo gamintojo schemą nelaikytinas sutarties pažeidimu, nes katilo eksploatacija yra galima. Pagal CK 6.663 str. 1 d. rangos sutartyje nesant nustatytų kokybės sąlygų, atlikti darbai turi atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, o darbų rezultatas turi turėti įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal sumontuoto katilo gamintojo UAB „Stropuva“ vartotojo instrukciją, kieto kuro vandens šildymo katilai yra skirti įvairių patalpų šildymui. Gamintojo instrukcijoje, kaip katilui naudojamas kuras, nurodytos malkos, medienos atliekos, pjuvenų briketai, durpių briketai, akmens anglys (T. 1, b. l. 106). Užsakovas UAB „Forsitia“ rangos sutartyje nekonkretizavo, kurios rūšies kuro naudojimui reikia optimizuoti montuojamą katilą, todėl rangovas katilo įrengimo darbams pasirinko jiems įprastą montavimo metodą be papildomos įrangos. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustas liudytojas UAB „Stropuva“ serviso vadovas A. G. nurodė, kad katilas įrengtas tinkamai ir veikė švariai (T. 1, b. l. 145), o apklaustas liudytojas V. J. paaiškino, kad katilas buvo pastatytas kūrenti malkomis, todėl nebuvo įrengtų oro padavimo kolektorių ir dėl to temperatūra buvo per maža (T. 1, b. l. 147). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta, jog UAB „Gilda“ atlikti darbai yra tokie, kad šildymo sistemos pakankamai efektyviai naudoti pagal paskirtį negalima. Pažymėtina, kad apklausti liudytojai A. G., V. J. taip pat nurodė, kad atsakovo šildomų patalpų kvadratūra dviems katilams yra per didelė ir norint, kad patalpų temperatūra būtų aukštesnė, reikia pastatyti daugiau katilų, taigi darytina išvada, kad atsakovo nurodomas katilų nepakankamas neefektyvumas yra nulemtas per didelio šildomų patalpų ploto, o ne dėl trečiojo asmens netinkamai ar nekokybiškai įrengtos šildymo sistemos ar netinkamai parinktų šildymo katilų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad įrodymas, jog UAB „Gilda“ sumontuoti katilai neatitinka įprastų tokios rūšies darbų reikalavimų, yra po darbų priėmimo įvykę įvykiai. Pažymėtina, kad eksploatuojant įvairius įrengimus, tarp jų ir kietojo kuro katilus, būtina vadovautis naudotojo instrukcija, laikytis saugumo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Iš liudytojo sertifikuoto specialisto V. J. parodymų, kuriuose jis, be kita ko, nurodė atidaręs katilo sklendę ir paaiškinęs „žmogui, kad reikia ją prižiūrėti“ galima spręsti, kad ginčo šildymo katilus prižiūrintis asmuo (iš pretenzijos darytina išvada, kad tai G. K.) nebuvo gerai susipažinęs su katilų saugaus eksploatavimo reikalavimais ir tvarka, todėl po darbų priėmimo atsakovo patalpose įvykę įvykiai buvo nulemti netinkamos katilų eksploatacijos, o ne dėl netinkamo jų sumontavimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog yra sumokėjęs 5 000 Lt UAB „Gildai“ už šios atliekamus darbus, kadangi iš pateikto garso įrašo negalima nustatyti nei mokėjimo fakto, nei to pagrindo, nei sumos. Kadangi apeliantas nepateikė daugiau įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę apie 5 000 Lt sumokėjimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo motyvą kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės, remdamasis CK 6.58, 6.205-209 str. atsisakyti apmokėti už UAB „Gilda“ atliktus darbus, kadangi tretysis asmuo savo prievoles pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai ir visiškai.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl priteisiamų 841,47 Lt netesybų. Pažymėtina, kad perleidžiant reikalavimą į pagrindinę skolos sumą reikalavimo perėmėjui UAB „Jaukurai“ pereina ir papildomos teisės, tarp kurių ir teisė, skolininkui netinkamai vykdant savo prievoles, gauti netesybas (CK 6.101 str. 2 d.). UAB „Forsitia“ nevykdė pareigos atsiskaityti su UAB „Gilda“, uždelsė 38 dienas, už kurias pagal rangos sutartyje numatytas sąlygas turi būti mokami delspinigiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 841,47 Lt netesybų iš atsakovo.

Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, atidėti bylos nagrinėjimą, jei teismas atsakovo, jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažįsta svarbiomis. Šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 246 str.2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atstovo nedalyvavimo 2009-05-06 ir 2009-05-20 teismo posėdžiuose priežasčių nepripažino svarbiomis. Nagrinėdamas bylas teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo atstovė su teismo posėdžio protokolu galėjo susipažinti ir 2009-03-05, nes, protokolas teismo posėdžio sekretorės buvo surašytas ir teisėjo pasirašytas tuoj po teismo posėdžio, t.y. 2009-03-05 15.30 val. (T. 1, b. l. 149). Todėl apelianto argumentas, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės susipažinti su teismo posėdžio protokolu yra nepagrįstas. Su teismo posėdžio protokolu dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti per tris dienas nuo jo pasirašymo (CPK 171 str.). Atsakovo prašymą atsiųsti teismo posėdžio protokolą paštu ar faksu pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė (T. 2, b. l. 153), nes įstatymas nenustato teismui pareigos siųsti teismo posėdžio protokolą dalyvaujantiems byloje asmenims, be to tai užimtų papildomo laiko ir pareikalautų papildomų lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais, kad būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus UAB „Forsitia“ apeliacinį skundą iš apelianto priteisiamos 51,68 Lt kasacinės instancijos teisme bei 8,10 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (viso 59,78 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str., 88 str.1 d. 3 p.) ir ieškovo naudai jo turėtos advokato pagalbos išlaidos – 1 306,80 Lt ( CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Forsitia“ (įmonės kodas kodas 300908622) 1 306,80 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, UAB „Jaukurai“ (įmonės kodas 147923287) naudai bei 59,78 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.