- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1978-613/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11984-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1978-613/2015Teisėjas Egidijus Mickevičius (S) (Proceso Nr. 2-06-3-11984-2015-2) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; 3.5.1.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (išieškotojo) Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, (skolininkas) E. K., (išieškotojas) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, kuriuo prašė panaikinti areštą asmeninei banko sąskaitai, esančiai AB Swedbank. Nurodė, kad areštas uždėtas dėl sutuoktinio E. K. skolos, susidariusios iki santuokos sudarymo. Į banko sąskaitą yra pervestos lėšos, gautos iš Klaipėdos miesto savivaldybės už mokslo pasiekimus, ir tai yra vienintelės pareiškėjos gautos lėšos per rugsėjo mėnesį. Pareiškėja akcentavo, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, pareiškėja negavo kito darbo užmokesčio ir pajamos reikalingos nelaukiant teismo sprendimo dėl turto dalies nustatymo.
Antstolis 2015-09-21 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjos skundo, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos skundo ir skundą perdavė nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad po įkeisto turto pardavimo liko įsiskolinimas 29677,76 Eur ir 16 proc. metinių palūkanų. Nustačius, kad skolininkas yra vedęs, areštuotos jo sutuoktinės sąskaitoje esančios piniginės lėšos ir darbo užmokestis. 2015-09-03 patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nustatymo. Teigė, jog nėra jokio pagrindo panaikinti areštą, kol išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepasinaudojo jam suteikta teise kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino ir antstolį J. Petriką įpareigojo panaikinti areštą pareiškėjos sąskaitai. Teismas nustatė, kad antstolis, areštavęs skolininko sutuoktinės J. K. pinigines lėšas, 2014-10-15 pasiūlė išieškotojui per tris mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko E. K. ir jo sutuoktinės J. K. turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nustatymo. Išieškotojas 2014-12-17 kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau 2014-12-19 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti išieškotojo prašymą kaip neteismingą Šilalės rajono apylinkės teismui ir prašymas grąžintas išieškotojui. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, antstolis privalėjo išieškojimą iš šio turto nutraukti. Tačiau antstolis arešto skolininko sutuoktinės sąskaitai nebuvo/nėra panaikinęs ir, gavęs pareiškėjos 2015-09-01 prašymą panaikinti areštą, antstolis atsisakė areštą panaikinti ir 2015-09-03 priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.
Išieškotojas padavė atskirąjį skundą, juo skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: antstolis 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu nutarė pasiūlyti bankui per tris mėnesius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Šis patvarkymas nėra nuginčytas, jis galioja. Bankas pasinaudojęs suteikta teise kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pateikdamas 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir banko pareiškimas bus nagrinėjamas 2015 m. spalio 27 d. rašytinio proceso tvarka. Teigia, jog panaikinus J. K. banko sąskaitos, kurioje laikomos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, būtų neužtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi pinigų galimai neliktų. Išieškotojas taip pat teigia, kad kai bus nustatyta skolininko turto dalis, atitinkamai antstolis ir spręs dėl dalies ribojimų panaikinimo; kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina CPK 667 straipsnio 2 dalį, kadangi antstolis nebuvo nutraukęs išieškojimo, tuo tarpu galiojančiu ir neginčijamu 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu bankui nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ką bankas ir padarė, o esant priimtam banko pareiškimui dėl skolininko turto dalies nustatymo, arešto panaikinimas pažeistų vykdymo tikslus.
Taip pat gautas suinteresuoto asmens antstolio J. Petriko atsiliepimas į atskirąjį skundą. Antstolis sutinka su išieškotojo atskirojo skundo teiginiu, kad teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo įpareigoti antstolį panaikinti J. K. banko sąskaitos areštą, nes nutarties priėmimo dienai jau buvo iškelta ir dar neišnagrinėta civilinė byla dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Suinteresuoto asmens antstolio nuomone teismas, nagrinėdamas pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, šią bylą privalėjo stabdyti LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Apeliantas (bankas) nurodo, kad antstoliui 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu pasiūlė bankui per tris mėnesius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, bankas šia teise pasinaudojo, todėl, mano, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo įpareigoti antstolio panaikinti areštą skolininko sutuoktinės banko sąskaitai, kurioje laikomos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes taip būtų neužtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi pinigų sąskaitoje galimai neliktų.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2014-10-15 antstolis pasiūlė išieškotojui per tris mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko E. K. ir jo sutuoktinės J. K. turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nustatymo. Išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius 2014-12-17 kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau 2014-12-19 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus prašymą kaip neteismingą Šilalės rajono apylinkės teismui ir prašymas grąžintas išieškotojui. Taigi, išieškotojo prašymas nebuvo priimtas, todėl teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, nenustačius skolininko turto dalies, remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, antstolis privalėjo išieškojimą iš šio turto nutraukti. Byloje duomenų, kad bankas per antstolio nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į teismą laikydamasis teismingumo taisyklių, nėra. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, ir turto dalis nenustatyta, pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 str. 1d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes ir pagrįstai įpareigojo antstolį panaikinti areštą skolininko sutuoktinės banko sąskaitai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, 2014-10-15 patvarkymu pasiūlęs išieškotojui per antstolio nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tinkamai gynė išieškotojo interesus, tačiau, išieškotojas, neįvykdęs savo pareigos – per antstolio nustatytą terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo – dėl savo neveikimo privalo prisiimti įstatymo nustatytas pasekmes, t. y. antstolis vienerius metus po išieškojimo iš turto nutraukimo dienos neturi galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, ir turto dalis nenustatyta, pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus (CPK 667 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesilaikant šios taisyklės, būtų pažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių, nagrinėjamu atveju skolininko ir skolininko sutuoktinės, teisės ir teisėti interesai (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Apeliantas taip pat nurodo, kad CPK 675 str. 2 d. nustato pareigą antstoliui areštuoti turto tiek, kad jo pakaktų sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju antstolis areštavo J. K. banko sąskaitą, kurioje esančios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su skolininku ir bankas kreipėsi į teismą dėl turto dalies nustatymo CPK 667 str. nustatyta tvarka. Taigi kai bus nustatyta skolininko turto dalis, antstolis ir spręs dėl dalies ribojimų panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekvestionuoja antstolio teisės ir pareigos areštuoti skolininko turto vykdymo procese, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese užtikrinant išieškotojo interesus neturi būti pažeistos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai, t. y. negalima vienų vykdymo proceso dalyvių interesų laikyti svarbesniais negu kitų vykdymo proceso dalyvių. Šiuo atveju išieškotojo interesai, apelianto manymu, yra neužtikrinami, kadangi panaikinus skolininko sutuoktinės sąskaitos areštą, sąskaitoje galimai neliks pinigų ir nebus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad ši situacija susidarė ne dėl skolininko ar skolininko sutuoktinės veiksmų, o dėl apelianto (išieškotojo) neveikimo, t. y. gavus 2014-10-15 antstolio patvarkymą laikantis teismingumo taisyklių nesikreipus į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo, todėl, kaip minėta, išieškotojas privalo prisiimti įstatymo nustatytas pasekmes dėl savo neveikimo, t. y. antstolis vienerius metus po išieškojimo iš turto nutraukimo dienos neturi galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, ir turto dalis nenustatyta, pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus (CPK 667 str. 1 d.).
Apelianto argumentas, kad esant priimtam banko pareiškimui dėl skolininko turto dalies nustatymo, arešto panaikinimas pažeistų vykdymo tikslus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinis teismas konstatavo, jog situacija dėl skolininko sutuoktinės sąskaitos arešto panaikinimo susidarė dėl išieškotojo neveikimo, o kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai negali būti pažeidžiami vien tik siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju vykdymo tikslai panaikinus skolininko sutuoktinės banko sąskaitos areštą dėl išieškotojo neveikimo nebus pažeisti.
Dėl bylos sustabdymo
Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.). CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline <...> tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens antstolio argumentu, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, šią bylą privalėjo stabdyti LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai negalima išnagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka). Civilinės bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nagrinėjimas nekliudo civilinės bylos dėl pareiškėjos J. K. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimui, todėl šis antstolio argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.