Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2015-05-04 · Byla Nr. ATP-205-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-03-06Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2015-05-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
ATP-205-491/2015
Teisminio proceso Nr.
4-11-3-00240-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP – 205 – 491 / 2015
Proceso Nr. 4-11-3-00240-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 42,50 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2014-06-08 apie 14.27 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįvertino atstumo tarp savo vairuojamo automobilio ir toje pačioje aikštelėje stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. M. (E. M.), kuriuo naudojosi N. P. (N. P.), ir sukdamas į dešinę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, savo vairuojamo automobilio kairiąja puse kliudė minėtoje aikštelėje stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį, ir jį apgadinęs, nepaisydamas, kad įvyko eismo įvykis ir kad jis yra su juo susijęs, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, taip iš jos pasitraukdamas bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 231.1 ir 234 punktų (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo N. P. bei liudytojų parodymais ir nepagrįstai nurodė, kad jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Be to, nei nukentėjusiojo N. P. paaiškinime, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nurodytas I. K. (I. K.), kuris neva sėdėjo nukentėjusiojo automobilyje įvykio metu ir matė įvykio aplinkybes. Apeliantas kartu nurodo, jog jei jis išties būtų kliudęs priešais stovėjusį automobilį taip, kaip nurodo liudytojai, jis nebūtų galėjęs iškart net nesustojęs išvažiuoti, kas akivaizdžiai patvirtina aptartų liudytojų parodymų netikslumą. Negana to, tokie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai prieštarauja ir policijos pareigūnų parodymams, kad iš miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, jog jis savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ užkliudė kitą automobilį, išlipo iš savo transporto priemonės bei apžiūrėjęs išvažiavo. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog pastarasis vaizdo stebėjimo kamerų įrašas byloje nėra pateiktas. Be to, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo, jo žmonos ir E. S. (E. S.) parodymus, kurie visiškai sutampa ne tik tarpusavyje, tačiau ir su kita bylos medžiaga. Pažeidėjas kartu pabrėžia ir tai, byloje esantys transporto priemonių apgadinimų matavimai, priešingai nei nurodė teismas, neleidžia daryti išvados, jog automobilių apgadinimų aukščiai sutampa. Priešingai, automobilių apgadinimų aukštis skiriasi maždaug 14 cm, o byloje esančios foto nuotraukos rodo, jog apgadinta nukentėjusiojo automobilio detalė, t. y. priešrūkiniai žibintai, nėra išsikišusi į priekį (ši detalė yra įdubusi). Atsižvelgiant į tai, visiškai nesuprantama, kodėl apylinkės teismas, visiškai nemotyvuodamas, atsisakė skirti ekspertizę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio – viršininkas A. V. dėsto ATPK 20 str. nuostatas ir nurodo, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko turi būti paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jo kaltę, o apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus. Su šiais jo argumentais galima iš dalies sutikti.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina ne tik nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas), tačiau ir įrodyti jos dydį. Administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. atsirasti užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidęs KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 p. (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) nurodyta, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas yra nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta N. P. vairuota transporto priemonė, ir iš jo pasišalino. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir konstatuodamas Pažeidėjo kaltę, vadovavosi N. P., jo mažamečio sūnaus I. K., policijos pareigūno E. P. parodymais ir kita byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie įrodymai negali būti pripažinti pakankamais bei leidžiančiais daryti kategorišką išvadą dėl Pažeidėjo kaltės apgadinus N. P. automobilį bei pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Šiame kontekste matyti, kad apylinkės teismui buvo pateikta nepakankamai išsami bei detali Pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo byla, tiksliau, byloje nėra jokių galimai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių foto nuotraukų, nors policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog N. P. automobilis buvo nufotografuotas (4 b. l.). Reikšminga, kad Pažeidėjo automobilis fotografuotas iš viso nebuvo, nors pareigūnai jau kitą dieną po įvykio susisiekė su juo ir paėmė iš jo paaiškinimą, o automobilį „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio pareigūnų teigimu buvo matyti nesenos apgadinimo žymės, galimai apžiūrėjo net tą pačią įvykio dieną (6, 124 b. l.). Iš bylos esančių duomenų akivaizdu ir tai, kad policijos pareigūnai įvykio tyrimo metu praktiškai neatliko veiksmų, kurie yra reikšmingi aiškinantis galimo eismo įvykio kilimo aplinkybes – nebuvo nustatyti ir matuoti transporto priemonių apgadinimo aukščiai, nebuvo fiksuota eismo įvykio vieta, byloje nebuvo pateikti nei parduotuvės, kurioje stovėjo automobiliai, nei miesto vaizdo kamerų įrašai, nebuvo aiškintasi, ar tikrai nėra kitų tiesioginių galimo eismo įvykio liudytojų, nesusijusių su įvykio dalyviais. Dalis tokių veiksmų, t. y. automobiliams padarytų apgadinimų fiksavimas bei jų aukščių matavimas, buvo atlikti tik teismo pavedimu praėjus daugiau nei pusei metų nuo įvykio, kas rodo, jog galimas eismo įvykis nebuvo tiriamas pakankamai išsamiai bei operatyviai. Tokiu būdu akivaizdu, jog dalis itin reikšmingų aplinkybių tyrimo metu išsamiai nustatyta ir užfiksuota nebuvo.

Be to, byloje esančių liudytojų parodymai akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems. Pažeidėjas, jo žmona R. N. bei liudytojas E. S. tvirtino, jog įvykio metu Pažeidėjo vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ tikrai neatsitrenkė ir neapgadino nukentėjusiojo N. P. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, o pastarosios transporto priemonės dešiniojo priešrūkinio žibinto apdaila buvo įskilusi dar prieš Pažeidėjui parduodant šį automobilį nukentėjusiajam. Tuo tarpu nukentėjusysis N. P. ir jo mažametis sūnus I. K. tvirtino, jog būtent Pažeidėjas įvykio metu apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu egzistuoja akivaizdūs parodymų prieštaravimai, kurie kitais objektyviais duomenimis, atsižvelgiant ir į pirmiau išdėstytus tyrimo trūkumus, nebuvo pašalinti. Nukentėjusiojo ir galimai tiesiogiai įvykį mačiusio N. P. parodymai yra prieštaringi ne tik tarpusavyje, tačiau nesutampa ir su kito, galimai tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo I. K. parodymais. N. P. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, tvirtino, jog matė, kaip Pažeidėjo vairuotas automobilis įvykio metu kliudė stovintį jo automobilį, po ko vairuotojas sustabdė transporto priemonę, iš jos išlipo ir apžiūrėjęs automobilius išvažiavo (5 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. P. jau nebenurodė matęs patį įvykį, o tik girdėjęs trenksmą, kuris, kaip jam nurodė automobilyje buvęs sūnus I. K., kilo dėl to, kad Pažeidėjas atsitrenkė į jo automobilį. Teisme apklaustas mažametis N. P. sūnus I. K. parodė, jog įvykio metu „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kliudęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, net nesustojo ir nuvažiavo (85 – 86, 89 – 90 b. l.). Negana to, bylos duomenys patvirtina, jog būtent N. P. iš Pažeidėjo prieš keletą mėnesių iki įvykio buvo pirkęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl galimų jo gedimų skambinęs Pažeidėjui. Šios aplinkybės, atsižvelgiant dar ir į tai, kad I. K. yra mažametis N. P. sūnus, o Pažeidėjas ir liudytojas E. S. viso proceso metu kategoriškai tvirtino nukentėjusiojo automobilio apgadinimams buvus iki įvykio dienos, kelia pagrįstų abejonių dėl paties eismo įvykio fakto.

Tokias abejones sustiprina ir kitos byloje esančios aplinkybės. Matyti, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti įvykį užfiksavę policijos pareigūnai praktiškai neprisiminė įvykio aplinkybių, o pareigūno E. P. paaiškinimo, jog eismo įvykis buvo užfiksuotas miesto vaizdo kamerų, nėra galimybės patikrinti, kadangi byloje nėra tokios filmuotos medžiagos. Priešingai, byloje esančios įvykio dienos foto nuotraukos neleidžia nustatyti, ar įvykio dieną išties įvyko eismo įvykis bei kokios transporto priemonės jame dalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, itin reikšminga ir tai, jog pagal byloje esančias foto nuotraukas automobilių apgadinimai yra skirtingame aukštyje – „(duomenys neskelbtini)“ 38 – 42 cm aukšyje, „(duomenys neskelbtini)“ 50 – 55 cm aukštyje, jie yra itin skirtingo pobūdžio, t.y. nukentėjusiojo automobiliui yra apgadinta dešiniojo priešrūkinio žibinto apdaila, kuri nėra atsikišusi labiau, nei kitos priekinio bamperio detalės, o „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui galimai apgadintas priekinio bamperio kairės pusės kampas, kuriame, Pažeidėjo tvirtinimu, yra apie 15 cm ilgio įbrėžimas. Tokiu būdu akivaizdžiai matyti, jog byloje esantys duomenys, praktiškai išnaudojus visas galimybes, nepašalina abejonių dėl N. P. vairuotam automobiliui padarytų apgadinimų kitu, nei šio įvykio metu, dėl ko negalima daryti neginčijamos ir kategoriškos išvados, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ protokole nurodytomis aplinkybėmis apgadino būtent Pažeidėjas. Papildomai apygardos teismas pažymi, kad vien automobilių susidūrimas dar nereiškia, jog įvyko eismo įvykis, kadangi nesant jokių transporto priemonių apgadinimų nėra galimybės nustatyti ir žalos padarymo fakto, kuris yra esminis siekiant konstatuoti įvykusį eismo įvykį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas ir nepagrįstas, ir teisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo byla Pažeidėjui nutraukiama jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARĖ:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą :

Administracinio teisės pažeidimo bylą P. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 ir 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Meidus