- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2-341-762/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-0961-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- UAB „Artalis“
- Trečiasis asmuo
- AB „SEB bankas“
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Kęstutis Jokimas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo, atsakovė UAB „Artalis, trečiasis asmuo AB „SEB bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. ŠALIŲ REIKALAVIMAI, ATSILIEPIMAI, PAAIŠKINIMAI
1. Ieškovas S. V. (toliau – ieškovas) prašo priteisti jam iš atsakovės UAB „Artalis“ (toliau – atsakovas) 27 100,00 Eur piniginių lėšų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2018 m. liepos 4 d. jam nuosavybės teise priklausė automobilis „Lexus RX350“ (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau - automobilis).
1.2. Ieškovui nusprendus minėtą Automobilį parduoti, žodinio susitarimo (žodinės atlygintinių paslaugų sutarties pagrindu) pagrindu su atsakovu ŽŪB „Artalis“ (toliau tekste atsakovas) buvo susitarta, kad atsakovas, veikdamas kaip tarpininkas, suras automobilio pirkėją ir parduos automobilį, o po pardavimo perves ieškovui gautas pinigines lėšas už automobilį (atskaičius tarpininkavimo mokestį). Su atsakovo įmonės vadovu žodžiu buvo sutartas 400 Eur tarpininkavimo mokestis už automobilio pardavimą. Šį mokestį atsakovas privalėjo išskaičiuoti savo naudai iš lėšų, gautų pardavus automobilį, o kitą lėšų dalį (likutį) įsipareigojo pervesti ieškovo naudai.
1.3. Suradus pirkėją, atsakovo ŽŪB „Artalis“ atstovas informavo ieškovą, kad šis turi išregistruoti automobilį iš VĮ Regitra. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovas automobilį išregistravo.
1.4. Ieškovo turimais duomenimis, 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovas ŽŪB „Artalis“ kaip pardavėjas ir AB „SEB bankas“ kaip pirkėjas sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kaina 27 500 Eur. Kaina pirkėjo ir L. T. buvo sumokėta atsakovo ŽŪB „Artalis“ naudai.
1.5. Pažymima, kad ieškovas ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovą ŽŪB „Artalis“ dėl gautos automobilio kainos pervedimo į ieškovo banko sąskaitą (atskaičius tarpininkavimo mokestį), tačiau atsakovas ŽŪB „Artalis“ iki šiol nėra tokios pinigų sumos pervedęs ieškovo naudai. 2021 m. spalio 13 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau atsakovas atsisakė tokias pinigines lėšas grąžinti, nenurodydamas jokio teisėto pagrindo tokias pinigines lėšas pasilikti sau.
1.6. Pabrėžiama, kad atsakovas ŽŪB „Artalis“ niekada neturėjo nuosavybės teisės į automobilį ir parduodamas automobilį veikė tik kaip pardavimo tarpininkas, todėl neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo disponuoti jam nepriklausančia pinigų suma 27 100 Eur (27 500 Eur – 400 Eur tarpininkavimo mokestis), gauta už automobilio pardavimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 27 100 Eur piniginių lėšų, gautų už ieškovui priklausiusio automobilio pardavimą bei procesines palūkanas.
2. Ieškovas S. V. teismo posėdžio metu tikslindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes nurodė, kad ketindamas parduoti sau priklausantį automobilį „Lexus“ įdėjo skelbimą. Po kurio laiko jam paskambino skelbimu susidomėjęs asmuo L. T., kuris atvyko pas jį į namus ir apžiūrėjo automobilį. Suderinta automobilio kaina tiko, todėl L. T. jam kaip avansą pavedimu sumokėjo 500 Eur, taip pat minėjo, kad ketina šį automobilį įgyti lizingo sutarties pagrindu. Kadangi jam reikėjo grynųjų pinigų, todėl kreipėsi į pažįstamą D. G., kuri vadovauja ŽŪB „Artalis“ su prašymu padėti parduoti automobilį, o gautą sumą jam išmokėti grynais pinigais. Žodžiu sutarė, kad ji padės parduoti automobilį už 400 Eur tarpininkavimo mokestį. Tuomet jis automobilio pirkėjui nurodė kreiptis į ŽŪB „Artalis“, kurie tarpininkaus įforminant automobilio pirkimą-pardavimą. Su D. G. buvo sutarta, kad automobilis bus parduotas už 27 500 Eur sumą, o jam turėtų būti išmokėta suma atskaičius sutartą tarpininkavimo mokestį, tai yra 27 100 Eur. Jis kaip automobilio savininkas automobilį išregistravo VĮ „Regitra“, o toliau visus automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus tvarkė ŽŪB „Artalis“, L. T. ir bankas. Po kažkurio laiko jam D. G. pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o atvykusiam L. T. jis pats perdavė automobilį. Gautos sumos už automobilį jam ŽŪB „Artalis“ neišmokėjo, nors D. G. jam atsiuntė patvirtinimą, kad pinigus gavo. Tvirtina, kad jokių susitarimų su ŽŪB „Artalis“ dėl piniginių lėšų įskaitymo nebuvo, nes jo kaip fizinio asmens su šia bendrove nesiejo jokie verslo santykiai. Gali patvirtinti tik tai, kad Lenkijoje kartu su V. Z. turėjo įsteigę „Smart hut“ įmonę ir yra ŽŪB „Artalis išrašę sąskaitas dėl varžtų pirkimo. Pagal išrašytas sąskaitas varžtus pristatė ir gavo apmokėjimą iš ŽŪB „Artalis“. Tvirtina, kad su V. Z. susitarimo dėl to, kad į ŽŪB „Artalis“ sąskaitą pervesti pinigai už automobilio pardavimą būtų panaudoti jų bendram verslui „Smart hut“ įmonėje, nebuvo. Pripažįsta, kad V. Z. siuntė sudarytą lentelę su jų pajamomis ir išlaidomis, vystant jų bendrą verslą įmonėje „Smart hut“, tačiau jo siųstoje lentelėje esančio įrašo, kad pinigų suma už parduotą automobilį bus naudojama šiam verslui, nebuvo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ŽŪB „Artalis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas
3.1. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad atsakovės ŽŪB „Artalis“ įstatuose, patvirtintuose 2015 m. gruodžio 21 d., yra apibrėžta jos vykdoma ūkinė – komercinė veikla, kuri susijusi išimtinai su žemės ūkio veikla, žemės ūkio produkcijos gamyba ir jos realizavimu. Akivaizdu, kad atsakovė neteikia lengvųjų transporto priemonių prekybos ar tarpininkavimo paslaugų transporto priemonių rinkoje. Todėl atsakovei nėra aišku, kodėl ji būtų nusprendusi įsipareigoti ieškovui surasti ir parduoti automobilį už jį trečiajam asmeniui, kai tokį sandorį pilnai gali sudaryti ir pats ieškovas, paskelbęs apie tai atitinkamo pobūdžio internetiniuose puslapiuose. Atsakovė neturi šioje srityje jokių žinių ar patirties, kad būtų įsipareigojusi ieškovui suteikti tokią paslaugą.
3.2. Ieškovas pats į bylą pateikė duomenis, kad dar 2020 m. lapkričio 30 d. išregistravo savo nuosavybės teisę į automobilį iš viešo registro VĮ „Regitra“, todėl nėra aišku kaip atsakovė būtų galėjusi po trijų dienų tarpininkauti ieškovui sudarant 2020 m. gruodžio 2 d. pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. PP2020-120018.
3.3. Net jei būtų pagrindas pripažinti tam tikromis aplinkybėmis susiklosčius tarpininkavimo paslaugoms, akivaizdu, kad tokių santykių pagrindu paslaugų teikėjas negalėtų įforminti nuosavybės teisės perleidimo į konkretų daiktą paslaugų gavėjo vardu, nes tokiems veiksmams atlikti būtina susiklostyti komercinio atstovavimo santykiams. Šiuo atveju atsakovė niekada nesitarė, neįsipareigojo ir niekada nepardavė automobilio kaip tarpininkė ieškovo ar kitų trečiųjų asmenų naudai. Ieškovas konkrečiu atveju jokia forma neįrodė savo reikalavimo teisinio pagrįstumo
3.4. Atsakovės nuomone ieškovo deklaratyvūs teiginiai apie tariamus žodinius susitarimus, tame tarpe ir apie tariamą 400 eurų dydžio tarpininkavimo mokestį, neįrodo jo ieškinio pagrįstumo, todėl mano, kad atsakovei pakanka išreikšti nesutikimą su ieškiniu dėl jo akivaizdaus neįrodytinumo.
4. Atsakovės atstovė - ŽŪB „Artalis“ vadovė (pirmininkė) D. G. be atsiliepime nurodytų aplinkybių papildomai nurodė, kad nors ji yra paskirta ŽŪB „Artalis“ pirmininke, tačiau faktiškai šiai bendrovei vadovauja ir jai nurodymus dėl bendrovės valdymo duoda bendrovės pajininko M. Z. tėvas V. Z.. S. V. buvo jų pažįstamas, o V. Z. ir S. V. siejo bendri verslo santykiai. Girdėjo jų pokalbį apie tai, kad jie derinio bendrus verslo reikalus ir tarėsi, kad tam reikia pinigų. Taip pat girdėjo, kad tarėsi dėl S. V. automobilio pardavimo ir tarpusavio skolų įskaitymo. V. V. prašė, kad ŽŪB „Artalis“ padėtų parduoti jo automobilį, tai yra tik dalyvautų šio automobilio pardavimo procese. Ji tam neprieštaravo. Apie jokį tarpininkavimo mokestį kalbos nebuvo. Ji kaip bendrovės vadovė jokiais automobilio pardavimo reikalais nesirūpino, net ŽŪB „Artalis“ rekvizitus bankui taip pat pateikė ne ji. Tik jau esant visiems parengtiems dokumentams su banku pasirašė sutartį nuotoliniu būdu dėl S. V. priklausančio automobilio pardavimo bei kitus su tuo susijusius dokumentus. Kai pinigai buvo pervesti į ŽŪB „Artalis“ sąskaitą klausė tiek S. V., tiek V. Z. ką daryti su pinigais, nes jie kalbėjo apie kažkokius įskaitymus. Vėliau dalį pinigų pervedė į Lenkijos įmonę „Smart hut“, kuriai vadovavo S. V., pagal sąskaitas už prekes bendrai apie 15 tūkstančių eurų sumai, nors faktiškai prekių negavo. Buhalteriškai vis dar laikoma, kad UAB „Artalis“ banko sąskaitoje yra pinigai pervesti už S. V. automobilį, nes minėtas automobilis jo pardavimo momentu ŽŪB „Artalis“ kaip nuosavybė nepriklausė. Gali patvirtinti, kad su ja asmeniškai kaip su ŽŪB „Artalis“ pirmininke jokių susitarimų dėl įskaitymų nebuvo. Taip pat neprisimena, kad S. V. būtų žadėta, kad gauti už automobilio pardavimą pinigai jam būtų išmokėti grynais pinigai, nes tokių sumų ŽŪB „Artalis“ sąskaitoje dažnai net nebūna, o tuo labiau grynais pinigais.
5. Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ (toliau – bankas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad:
5.1. L. T. pateikė bankui pasiūlymą ir paraišką lizingo sutarties sudarymui taip pat reikiamus dokumentus dėl automobilio Lexus RX350 įsigijimo. Pasiūlyme buvo nurodyti šie automobilio pardavėjo duomenys: ŽŪB „Artalis“, įmonės kodas 303201207, adresas Vaštakų k. 9, Rokiškio raj., bankas Luminor bankas, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)“. Banko parengtos vartojimo kredito sąlygos L. T. tiko, todėl 2020 m. gruodžio 2 d. bankas su L. T. sudarė Lizingo sutartį Nr. 2020-120018 dėl automobilio Lexus RX350, 2017 m. (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)) finansinės nuomos (turto kaina – 27 500,00 Eur; pradinė įmoka – 5 500,00 Eur; finansuojama suma – 22 000,00 Eur).
5.2. 2020 m. gruodžio 2 d. bankas taip pat sudarė Pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. PP2020-120018, kurioje tiekėju buvo nurodytas ŽŪB „Artalis“ (atsakovas), pardavėju ir klientu – L. T.; pirkėju (turto savininku) – Bankas. Šios sutarties pagrindu L. T. pervedė Atsakovui 5 500,00 Eur sumą, o bankas pervedė Atsakovui atitinkamai 22 000,00 Eur sumą.
5.3. 2020 m. gruodžio 3 d. buvo sudarytas Priėmimo ir perdavimo aktas, kuriuo tiekėjas ŽŪB „Artalis“ (Atsakovas) perdavė lizingo gavėjui L. T. automobilį valdyti ir naudoti (byloje nėra ginčo, kad automobilis realiai buvo perduotas L. T.). Labiau tikėtina, kad ieškovas (ar jo įgaliotas asmuo) kartu su L. T. vyko į VĮ „Regitra“ įforminti (įregistruoti) automobilio nuosavybės teisės perleidimą bankui, nes tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisę.
5.4. Byloje atsakovas nepateikė jokių ieškovo įsiskolinimo atsakovui įrodymų, todėl nesant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, joks įskaitymas nebuvo galimas atlikti. Šios aplinkybės, trečiojo asmens nuomone dar kartą patvirtina, kad 22 000,00 Eur sumą iš banko bei 5 500,00 Eur iš L. T. pagal 2020 m. gruodžio 2 d. pirkimo ir pardavimo sutartį atsakovas, kuris nebuvo automobilio savininku, gavo kaip tarpininkas (tiekėjas) arba kaip ieškovo įgaliotinis.
Atsiliepimas
5.5. Tuo atveju jei atsakovas neigtų aplinkybę, jog 27 500,00 Eur gavo ne kaip tarpininkas, byloje nesant ginčo, jog atsakovas nebuvo automobilio savininku, tai reikštų, jog 27 500,00 Eur sumą Atsakovas gavo be teisinio pagrindo, todėl turėtų ieškovui ją visą grąžinti.
II. FAKTINĖS GINČO APLINKYBĖS
6. 2018 m. liepos 4 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas iš UAB „Miles LT“ nupirko automobilį Lexus RX350, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 299,00 Eur sumą ir ją 2018 m. liepos 10 d. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu.
Šalies argumentai
7. L. T. kreipėsi į AB „SEB banką“ dėl lizingo sutarties sudarymo ir 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė pasiūlymą, kuriame buvo pateikta automobilio „Lexus RX350“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė specifikacija taip pat šio automobilio defektacijos aktas. Pasiūlyme buvo nurodyti automobilio pardavėjo duomenys: „ŽŪB „Artalis“, įmonės kodas 303201207, adresas Vaštakų k. 9, Rokiškio raj., bankas Luminor bankas, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)“.
8. 2020 m. lapkričio 30 d. automobilis „Lexus RX350“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.
9. 2020 m. gruodžio 2 d. bankas su L. T. sudarė lizingo sutartį Nr. 2020-120018 dėl automobilio „Lexus RX350“, 2017 m. (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) finansinės nuomos (turto kaina – 27 500,00 Eur; pradinė įmoka – 5 500,00 Eur; finansuojama suma – 22 000,00 Eur). Be to, tą pačią dieną, buvo sudaryta trišalė automobilio „Lexus RX350“ pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. PP2020-120018, kurioje tiekėju buvo nurodytas ŽŪB „Artalis“, pardavėju ir klientu – L. T.; pirkėju (turto savininku) – AB „SEB bankas“. Šios sutarties apmokėjimo sąlygose nurodyta, kad turto kaina yra 27 500,00 Eur, avansas, kurį pardavėjas turi sumokėti tiekėjui – 5 500,00 Eur ir turto kainos dalis, kurią tiekėjui turi sumokėti pirkėjas – 22 000,00 Eur.
10. Pateiktame 2020 m. gruodžio 3 d. priėmimo ir perdavimo akte nurodyta, kad tiekėjas ŽŪB „Artalis“ perdavė klientui L. T. automobilį „Lexus RX350“.
11. Nurodytų sutarčių pagrindu L. T. mokėjimo nurodymu Nr. 3582440, 2020 m. gruodžio 3 d. pervedė į ŽŪB „Artalis“ sąskaitą 5 500,00 Eur sumą, o AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 70246, 2020 m. gruodžio 9 d. pervedė į ŽŪB „Artalis“ sąskaitą 22 000,00 Eur sumą.
12. 2021 m. spalio 14 d. S. V. atstovas su rašytine pretenzija kreipėsi į ŽŪB „Artalis“ prašydamas pervesti už automobilį gautas lėšas į S. V. sąskaitą. Pretenzijoje nurodyta, kad S. V. ne kartą žodžiu kreipėsi į ŽŪB „Artalis“ dėl gautos automobilio kainos pervedimo į jo sąskaitą, tačiau ŽŪB „Artalis“ iki kreipimosi dienos nepervedė šios pinigų sumos S. V. naudai.
13. Byloje nepateikta jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovo ŽŪB „Artalis“ iš banko gautų lėšų (22 000,00 Eur) ir iš L. T. gautų lėšų (5 500,00 Eur), gražinimą ieškovui.
14. Liudytoju apklaustas V. Z. nurodė, kad ŽŪB „Artalis“ pagal turimus pajus priklauso jo sūnui M. Z., nors faktiškai jis priima sprendimus šioje bendrovėje. Su ieškovu S. V. Lenkijoje yra įkūrę bendrą įmonę „Smart hut“, kurios direktoriumi yra S. V.. Kartu darė įnašus šios įmonės veiklai vystyti. Vienu metu S. V. nusprendė parduoti savo turimą automobilį „Lexus“. Jis teigė, kad kaip fizinis asmuo negali ar nenorėtų parduoti šio automobilio bankui, todėl norėjo automobilį parduoti per įmonę. Jis pasiteiravo ŽŪB „Artalis“ vadovės D. G. ar galima parduoti automobilį per ŽŪB „Artalis“. D. G. pasitarusi su buhaltere informavo, kad galėtų tai padaryti. Tuomet S. V. susisiekė su automobilio pirkėju vardu L. ir jį informavo, kad įformins automobilio pardavimą per ŽŪB „Artalis“. Visus dokumentus su banku tvarkėsi L., o D. G. kaip ŽŪB „Artalis“ atstovė tik pasirašė dokumentus dėl automobilio pardavimo su banku. Po automobilio pardavimo pinigai už automobilį buvo pervesti į ŽŪB „Artalis“ sąskaitą. Po savaitės su S. V. žodžiu sutarė, kad pinigai gauti už automobilio pardavimą bus jo įnašas į jų bendrai vystomą verslą „Smart hut“ įmonėje. Tuo tikslu S. V. „Smart hut“ įmonės vardu išrašė sąskaitas ŽŪB „Artalis“ už prekes, pagal kurias ŽŪB „Artalis“ padarė mokėjimus, o likusi suma buvo laikoma įskaityta kaip S. V. susidaręs įsiskolinimas. Gali patvirtinti, kad kol sutarė dėl vystomo verslo S. V. niekuomet neprašė, kad pinigai už parduotą jo automobilį būtų jam gražinti, taip pat niekada neprašė, kad jie būtų išmokėti grynais pinigais. Tai, kad S. V. laikė, kad jo pinigai yra įnašas į jų bendrai vystomą verslą, įrodo pačio S. V. jam siųsta lentelė su pajamomis ir išlaidomis, kurioje matosi, kad pats S. V. nurodė, kad pinigai gauti už automobilio pardavimą yra jo įnašas į jų bendrą verslą įmonėje „Smart hut“.
III. GINČO IŠSPRENDIMO MOTYVAI
Motyvuojamoji dalis
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
16. Šalių teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda tik tuomet, kai yra tinkamai sudaroma atitinkama civilinė sutartis. CK 6.159 str. nurodo, kad sutarties galiojimui pakanka veiksnių šalių susitarimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir sutarties formos. Paslaugų teikimo sutartys gali būti sudaromos tiek raštu, tiek ir žodžiu, išskyrus tuos atvejus, kai privalomą rašytinę formą įtvirtina įstatymas. Aptariamai (ginčijamai) automobilio pardavimo tarpininkavimo sutarčiai rašytinė sutarties forma neprivaloma.
17. Ieškovo teigimu, tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė atlygintina automobilio pardavimo tarpininkavimo sutartis, tuo tarpu atsakovas neigia tokios sutarties sudarymą.
18. Nagrinėjamu atveju esant prieštaringai ieškovo ir atsakovo pozicijai dėl automobilio pardavimo tarpininkavimo sutarties sudarymo, teismas sprendžia apie tokios sutarties buvimą remdamasis tiek šalių paaiškinimais, tiek pateiktais objektyviais įrodymais (dokumentais).
19. Byloje nėra ginčo dėl automobilio „Lexus RX350“ priklausomybės jo pardavimo momentu, tai yra visos šalys pripažįsta ir tai nustatyta pateiktais įrodymais, kad automobilis „Lexus RX350“ jo pardavimo AB „SEB bankui“ (klientui L. T.) momentu priklausė ieškovui.
20. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta, kad tarp jų buvo susitarimas, kad ne ieškovas, o atsakovas dalyvaus ieškovui priklausančio automobilio „Lexus RX350“ pardavimo teisiniuose santykiuose, ką patvirtina ir byloje pateikti dokumentai, tai yra: automobilio pirkėjo L. T. rašytiniame pasiūlyme bankui dėl automobilio pirkimo ir lizingo sutarties sudarymo atsakovas buvo nurodytas kaip automobilio pardavėjas; pirkimo ir pardavimo sutarties sudaryme atsakovas dalyvavo kaip parduodamo automobilio tiekėjas ir šią sutartį atsakovo atstovas pasirašė bei susitarė, kad pinigai už automobilį būtų pervesti į atsakovui priklausančią sąskaitą; priėmimo ir perdavimo akte kaip tiekėjas taip pat buvo nurodytas atsakovas, kuris pasirašė šį dokumentą; pinigai už parduotą automobilį taip pat buvo pervesti atsakovui.
21. Šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo į tai ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atliko ieškovo jam patikėtus veiksmus, tai yra tarpininkavo ieškovui parduodant jam priklausantį automobilį bei prisiėmė su minėtų sutarčių sudarymu susijusias pareigas, tai yra atliko paslaugų sutarčiai būdingus veiksmus - pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikė klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio automobilio pardavimo paslaugas.
22. Ieškovas nurodo, kad jis įsipareigoja už suteiktą automobilio pardavimo tarpininkavimo paslaugą atsakovui sumokėti 400 Eur atlygį ir atsakovui iš esmės atlikus pavesto tarpininkavimo veiksmus šia dalimi mažina prašomos gražinti sumos už parduotą automobilį dydį, tai yra ją įskaito (CK 6.130 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas neigia buvus bet kokiam susitarimui su ieškovu dėl šios sutarties atlygintinumo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovas yra verslininkas ir iš esmės visa jo vykdoma veikla yra pagrįsta finansinei naudai gauti, o ieškovo suvokimu, atsakovo atlikti veiksmai tarpininkaujant automobilio pardavimo procese buvo atlygintini ir ta dalimi mažina sumokėtos sumos už automobilio pardavimą dydį, laiko atlygintinumo požymiu (įsipareigojimu už suteiktas paslaugas sumokėti) būdingu paslaugos sutarčiai.
24. Konstatavus, kad atsakovas atliko ieškovui priklausančio automobilio pardavimo tarpininkavimo paslaugą ir kitoms šalims įvykdžius savo įsipareigojimus, tai yra pervedus sutartyje nurodytą sumą (27 500,00 Eur) į atsakovo sąskaitą, atsakovui išliko pareiga šią sumą gražinti ieškovui, tai yra parduoto automobilio savininkui. Išskyrus ieškovo nurodomą 400 Eur tarpininkavimo mokestį, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų turėjęs kokias nors teises į pinigų sumą gautą už parduotą ieškovui priklausantį automobilį. Šį faktą patvirtino ir atsakovo atstovė D. G. apklausiama teismo posėdyje ir nurodydama, kad buhalteriškai vis dar laikoma, kad ŽŪB „Artalis“ banko sąskaitoje yra pinigai pervesti už S. V. automobilį, nes minėtas automobilis jo pardavimo momentu ŽŪB „Artalis“ kaip nuosavybė nepriklausė. Iš to seka, kad atsakovė gavusi lėšas už parduotą automobilį privalo gražinti tai kas jai nepriklauso, tai yra pinigines lėšas gautas už parduotą ieškovui priklausantį automobilį.
25. Byloje taip pat keliamas klausimas dėl gautos pinigų sumos, už parduotą atsakovui priklausantį automobilį, įskaitymo.
26. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
27. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 67 punktas).
28. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovą kaip fizinį asmenį ir atsakovą, be nagrinėjamo ginčo, būtų siejusios kokios nors kitos prievolės ar teisės ir pareigos viena kitai. Ieškovas nurodė, kad jis kaip fizinis asmuo neturi kokių nors įsiskolinimų atsakovui. Atsakovo atstovė D. G. apklausiama teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovas kaip fizinis asmuo žemės ūkio bendrovei „Artalis“ jokių skolinių įsipareigojimų neturi. Be to nurodė, kad su ja asmeniškai, kaip su ŽŪB „Artalis“ pirmininke, nebuvo jokių susitarimų dėl piniginių lėšų, gautų už parduotą ieškovo automobilį, įskaitymo.
29. Nagrinėjamu atveju, tiek iš ieškovo, tiek iš liudytojo V. Z. bei atsakovo atstovės D. G. paaiškinimų žinoma, kad ieškovą ir liudytoją V. Z. sieja bendri verslo santykiai Lenkijoje įkurtoje įmonėje „Smart hut“. Iš liudytojo V. Z. paaiškinimų galima spręsti, kad pinigai gauti už automobilio pardavimą buvo S. V. įnašas į jų bendrai vystomą verslą „Smart hut“ įmonėje ar kaip S. V. susidariusio įsiskolinimo, vystant šios įmonės veiklą, įskaitymas. Tuo tarpu ieškovas šiuos liudytojo parodymus neigia.
30. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovui priklausančio automobilio pardavimo (tarpininkavimo) teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp ieškovo S. V. kaip fizinio asmens ir atsakovo ŽŪB „Artalis“, todėl siekiant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, tiek ieškovas, tiek atsakovas, remiantis aukščiau paminėtomis CK 6.130 straipsnyje įtvirtintomis įskaitymo sąlygomis, turėtų turėti reikalavimus vienas kitam. Tuo tarpu liudytojas V. Z., turintis verslo santykius su ieškovu, ar ŽŪB „Artalis“, turintis verslo santykius su Lenkijos įmone „Smart hut“, kuriai galimai vadovavo S. V., laikytini trečiaisiais asmenimis, neturinčiais teisės į priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovui priklausančio automobilio pardavimo sumos, kuria iki šiol disponuoja atsakovė, sąskaita. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju, įskaitymas atsakovo parduoto automobilio pinigų suma už galimus skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims nebuvo galimas.
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus bei motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 27 100,00 Eur sumą iš atsakovo, kaip gautą už ieškovui priklausančio automobilio pardavimą, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi.
32. Ieškovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad iki automobilio pirkimo-pardavimo sandorio įforminimo automobilio pirkėjas L. T. jam kaip avansą pavedimu sumokėjo 500 Eur. Tuo tarpu, automobilio „Lexus RX350“ pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.PP2020-120018 ar kituose automobilio pirkimo-pardavimo procese pasirašytuose dokumentuose nenurodyta, kad ši suma įskaitoma į pardavimo kainą ar pan., todėl laikytina, kad pilna (visa) parduoto ieškovui priklausančio automobilio kaina buvo 28 000 Eur, iš kurių 500 Eur L. T. avansu sumokėjo ieškovui, o 27 500 Eur suma (L. T. sumokant 5 500 Eur sumą, bei AB „SEB bankas“ sumokant 22 000 Eur sumą) buvo pervesti į ŽŪB „Artalis“ sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, mažinti ieškinį ieškovo jau gauta 500 Eur suma nėra pagrindo, nes priešingas aiškinimas ir ieškinio mažinimas šia suma reikštų tai, kad atsakovas be pagrindo praturtėtų 500 Eur suma.
33. Ieškovas taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
34. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
35. Nors kaip minėta, ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, tačiau pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, tuo atveju kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Bendra procesinių palūkanų priteisimo taisyklė yra ta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovas S. V. santykiuose su atsakovu ŽŪB „Artalis“ yra kaip fizinis asmuo. Ieškovas taip pat nepateikė kitokių įrodymų dėl sutartinio ar kitokio, nei numato įstatymas, palūkanų dydžio.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
IV. BYLINĖJIMOSI IŠLAIDŲ PASKIRSTYMAS
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
39. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad išnagrinėjus civilinę bylą ieškovo ieškinys yra patenkintas iš esmės pilna apimtimi, neskaitant nežymios priteistinų palūkanų korekcijos, todėl iš atsakovo ieškovo bei trečiojo asmens naudai priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
40. Pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus ir pinigų priėmimo kvitą ieškovas už jo atstovavimą atstovui sumokėjo 2500,00 Eur (2021 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitas 1 000,00 Eur sumai; 2022 m. balandžio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KJ1163 ir mokėjimo nurodymas 250 Eur sumai; 2022 m. gegužės 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KJ1175 ir mokėjimo nurodymas 350 Eur sumai; 2022 m. rugsėjo 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KJ1204 ir mokėjimo nurodymas 550 Eur sumai; 2022 m. rugsėjo 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. KJ1211 ir mokėjimo nurodymas 350 Eur sumai). Taip pat Ieškovas sumokėjo 610,00 Eur žyminį mokestį.
41. Tretysis asmuo – AB „SEB bankas“ taip pat pateikė jo atstovavimo šioje byloje išlaidas, kuriose nurodoma, kad už atsiliepimų rengimą jis atstovui – advokatų profesinei bendrijai „DUELEX“ sumokėjo 399,30 Eur (2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita-faktūra DLX Nr. 22-0421 ir mokėjimo nurodymas).
42. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu sudaro 10,86 Eur, todėl jos remiantis išdėstytais bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo motyvais, priteistinos iš atsakovo Valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo S. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Žemės ūkio bendrovės „Artalis“, įmonės kodas 303201207, buveinės adresas Vaštakų k. 9, Vaštakų k., LT-42283 Rokiškio r., 27 100,00 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą eurų 00 ct) piniginių lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 3 110,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo Žemės ūkio bendrovės „Artalis“, įmonės kodas 303201207, buveinės adresas Vaštakų k. 9, Vaštakų k., LT-42283 Rokiškio r., trečiajam asmeniui AB „SEB bankui“, įmonės kodas 112021238, buveinės adresas Konstitucijos pr. LT-08105 Vilnius, 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Žemės ūkio bendrovės „Artalis“, įmonės kodas 303201207, buveinės adresas Vaštakų k. 9, Vaštakų k., LT-42283 Rokiškio r., Valstybei 10,86 Eur (dešimt eurų 86 ct) proceso išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Išaiškinti atsakovui Žemės ūkio bendrovei „Artalis“, kad priteista suma Valstybei turi būti sumokėta pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), vieną iš atsiskaitomųjų sąskaitų esančių bet kuriame Lietuvos banke. Mokant priteistas proceso išlaidas, susijusios su bylos nagrinėjimu reikalinga nurodyti įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.