Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-4150-772/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-11
Bylos Nr.
2-4150-772/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03144-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
D. R.
Suinteresuotas asmuo
A. S., E. P., A. N.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4150-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03144-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. S., E. P. ir A. N.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionės senelės (iš motinos pusės) J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausią 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi nekilnojamojo daikto dalį valdyti. Pareiškėja teigė, kad nuo 1984 metų ji gyveno minėtame bute kartu su senele, po to abi kartu privatizavo lygiomis dalis po 1/2 dalį valdomą butą. Šiame bute ji su senele gyveno iki 2002 metų, po to senelė persikėlė gyventi pas dukrą A. N. Pareiškėja teigė, kad kiti įpėdiniai į senelės palikimą nepretenduoja ir jo nepriėmė, o tuo pačiu neišreiškė valios ji priimti. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2012 metų, po senelės mirties, ji pradėjo nepertraukiamai valdyti ir prižiūrėti minėto nekilnojamojo daikto dalį, tai yra mokėjo mokesčius, naudojosi palikimu, bei atliko kitus aktyvius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo daikto valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašė teismo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. P. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu ir ji į atsiradusį palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir į atsiradusį palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėja yra turto palikėjos J. B. vaikaitė (5-9 b.l.). Iš teismui pateiktos mirties liudijimo kopijos seka, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sutuoktinis V. B. (duomenys neskelbtini)(11-12 b.l.).

Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo išrašo darytina išvada, kad nekilnojamasis daiktas, kurį buvę sutuoktiniai J. B. ir V. B. įsigijo 1992-09-17 buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra jiems priklausė po 1/2 dalį šio daikto, nors šis daiktas viešame registre buvo įregistruotas vieno buvusio sutuoktinio vardu (SŠK 21 str. 3d.) (15 b.l.). Laikytina, kad po vyro V. B. mirties J. B. priėmė velionio sutuoktinio palikimo dalį faktiniu valdymu, kiti įpėdiniai dėl to savo valios neišreiškė, o ji viena mokėjo mokesčius, rūpinosi dalies buto priežiūra ir eksploatacija, dėl ko laikytina teisėta įpėdine. Vėliau mirus palikėjai J. B., taip pat jai priklausantį palikimą priėmė jos vaikaitė pareiškėja D. R. irgi atlikdama jau paminėtus veiksmus, susijusius su turto faktiniu palikimo valdymu. Kiti galimi įpėdiniai savo valios priimti atsiradusį palikimą neišreiškė.

Pažymėtina, kad įpėdiniai paveldi ne tik daiktus, bet tuo pačiu jiems pereina ir visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pa­reigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir parei­gos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradu­sios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis.

Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.

Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepri­klauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar stati­niais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ar statiniai. Tai gali būti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamą žemę. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima palikėjo teises ir parei­gas, susijusias su pastato užimama žeme.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja D. R. priėmė velionės senelės J. B. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (30-36 b.l.).

Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui. Tačiau po turto palikėjos J. B. mirties kiti įpėdiniai į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, todėl laikytina, kad jie atsisakė paveldėjimo teisės į velionės palikimą.

Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad tik pareiškėja D. R. po velionės senelės J. B. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.11 str. 2p.), priėmė atsiradusį palikimą, tai yra nekilnojamojo daikto dalį, pradėdama ją faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas. ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į palikėjos vardu atsiradusi palikimą kiti suinteresuoti asmenys pretenzijų neturi (43-45 b.l.).

CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra - ypatingąja (neginčo) teisena. Šios teisenos pagrindinis ypatumas tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes. Teismas savo ruožtu iš gautų byloje duomenų daro išvadą, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė velionės senelės visą palikimą.

Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimą teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad šie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes priešingu atveju pareiškėjams nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais bei įvertinus surinktų įrodymų visumą, tikslu, jog pareiškėja priėmė visą velionės senelės palikimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, yra pagrįstas įrodymais ir tenkintinas (LR CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionės senelės J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama ją faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas D. R. nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys