Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės M. M. – Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą skolininkėms M. M. – Š., G. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. išdavė kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iš M. M. ir G. S. solidariai 87742,86 Lt, 1392,80 Lt delspinigius, 2835 Lt palūkanas, 9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009-03-02 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Skolininkė M. M. – Š. 2010 m. sausio 19 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo, taip pat prašė atnaujinti jai terminą pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Nurodė, kad terminas prieštaravimams pateikti jai turėtų būti atnaujintas dėl to, kad terminą prieštaravimams pateikti praleido dėl svarbios priežasties, taip pat dėl to, kad teismo įsakymas sukels sunkias pasekmes jai ir yra iš esmės neteisingas. Dar 2007 m. dėl nesėkmingo verslo ir asmeninių problemų ji buvo gydoma stacionare dėl sunkios depresinės būklės, šiek tiek pagerėjus būklei buvo gydoma ambulatoriškai. Dėl tokios sveikatos būklės priėmusi teismo įsakymą ji nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, nesuvokė, kokius veiksmus turėtų atlikti. Ji iki šiol jaučia ligos (depresijos) pasekmes, nėra visiškai išgijusi, tačiau nuo 2010 m. sausio mėn. jaučia sveikatos pagerėjimą, dėl ko gali tinkamai įgyvendinti savo teisę į prieštaravimų pateikimą. Be to, kreditorius į teismą kreipėsi neturėdamas tokios teisės, t. y. laidavimas pagal sutartis buvo pasibaigęs, todėl teismo įsakymas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant materialinės teisės normas, jai atsirado beveik 100 000 Lt skola. Dėl šių priežasčių praleistas įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti atnaujintas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi skolininkės M. M. prašymą dėl termino pateikti prieštaravimams atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, kad teismo įsakymas skolininkei buvo įteiktas asmeniškai 2009-03-10, prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti prieštaravimams skolininkė pateikė 2010-01-19, prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti skolininkė grindžia tuo, kad nuo 2007 m. buvo gydoma stacionare dėl sunkios depresinės būsenos, pagerėjus sveikatai buvo išleista gydytis ambulatoriškai, jokių kitų įrodymų apie ligos simptomus 2009 m., apie ligos progresą, gydymąsi 2009 m. skolininkė nepateikė. Teismas nurodė, kad liga (nedarbingumas) gali būti pripažintas svarbia prieštaravimų pateikimo termino praleidimo priežastimi, priklausomai nuo to, kiek tai galėjo turėti įtakos sergančio asmens valiai ar fizinėms galimybėms prieštaravimus išsiųsti paštu, per atstovą. Įvertinęs skolininkės nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad skolininkė nepateikė duomenų, jog per terminą prieštaravimams paduoti skolininkė buvo gydoma stacionare ar dėl medikamentinio gydymo negalėjo iš esmės išreikšti savo valios. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog skolininkės sveikatos būklė visą ar bent didžiąją dalį laikotarpio buvo tokia sunki, kad ji negalėjo nei pati kreiptis į teismą, nei pavesti atstovui. Kadangi skolininkė terminą pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo praleido 10 mėn., nepateikė svarbias termino praleidimo priežastis įrodančių dokumentų, teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus įsakymo pateikti.

Skolininkė M. M. – Š. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti jai terminą pateikti prieštaravimams dėl 2009-03-02 teismo įsakymo. Taip pat prašo išreikalauti iš VšĮ Vilniaus psichikos sveiktos centro (duomenys neskelbtini) informaciją apie jai diagnozuotą ligą, gydymą tiek ambulatoriškai, tiek stacionare, paskirtus vartoti vaistus nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. sausio mėn. Nurodo, kad klausimas dėl termino atnaujinimo išspręstas paviršutiniškai, akcentuojant tik praleisto termino trukmę, įrodymų nepakankamumą, neatsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl termino procesiniams veiksmams atnaujinimo, privalo atsižvelgti ne tik į termino praleidimo priežastis, tačiau ir į pasekmes, kurias sukelia teismo atsisakymas atnaujinti praleistą terminą, taip pat, ar nebus pažeistos pagrindinės šalies teisės, tačiau teismas į šiuos išaiškinimus neatsižvelgė, dėl šių argumentų nepasisakė. Teismas neįvertino, kokias pasekmes jai sukelia teismo įsakymas, ar teismo įsakymas iš esmės yra teisingas, ar nėra pažeidžiamos jos, kaip skolininkės, pagrindinės teisės. Kreditorius į teismą kreipėsi neturėdamas tokios teisės, nes laidavimas buvo pasibaigęs (terminuotas laidavimas), be to, skola priteista net netyrus ar kreditorius nėra gavęs reikalavimų patenkinimo iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, o tai leidžia konstatuoti, kad kreditoriaus pateiktas pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, kreditoriui buvo sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti. Kreditoriaus pasirinkta teisenos forma nesuteikia teismui teisės tenkinti aiškiai nepagrįstus kreditoriaus reikalavimus. Ji negali pateikti teismui informacijos apie vėlesnius savo ligos (depresijos) laikotarpius, nei 2007 m., kadangi medicinos įstaiga tokią informaciją gali išduoti tik teismo prašymu, jai neišduoda, ji gydosi iki šiol, todėl teismo įsakymo priėmimo metu ji negalėjo tinkamai ir adekvačiai įvertinti situacijos, nesuvokė, kokius veiksmus turėtų atlikti.

Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog skolininkė nepateikė įrodymų, dėl kurių terminas prieštaravimams pateikti skolininkei turėjo būti atnaujintas, nes vien tas faktas, jog nuo 2007 m. skolininkė buvo gydoma stacionare dėl sunkios depresinės būsenos, o paskui išleista gydytis ambulatoriškai, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Praleidus terminą prieštaravimams pareikšti beveik vienerius metus ir nepateikus svarbias priežastis įrodančių dokumentų, terminas prieštaravimams pateikti neturėtų būti atnaujintas. Jis nesutinka su skolininkės argumentais, kad laidavimas buvo terminuotas ir pasibaigęs, kad jis nepagrįstai praturtėjo, nes yra gavęs garantiją iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Skolininkė laidavimo sutartimi įsipareigojo solidariai atsakyti už UAB „Emvi“ prievoles pagal kredito sutartį iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, šiuo metu prievolė nėra įvykdyta, todėl CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. UAB „Emvi“ paskolos grąžinimas taip pat buvo užtikrintas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, garanto atsakomybė yra subsidiari, pagal 2003-10-06 Bendradarbiavimo sutartį garantija yra antraeilė paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė, jis turės teisę reikalauti iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išmokėti garantijos išmoką tik tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka realizuos ar pradės bei vykdys paskolos gražinimui užtikrinti įkeisto turto realizavimą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negavo savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skolininkei M. M. – Š. CPK 439 str. 2 d. nustatytą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimo pateikti, kadangi skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įstatyme nurodytą terminą prieštaravimams pateikti skolininkė praleido dėl svarbių priežasčių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas pareiškimas, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 išduotas teismo įsakymas dėl 87742,86 Lt skolos, 1392,80 Lt delspinigių, 2835 Lt palūkanų, 9 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-03-02 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkių M. M. ir G. S. solidariai, pranešimas skolininkei M. M. – Š. įteiktas asmeniškai 2009-03-10 (b. l. 37). Dėl to terminas skolininkei M. M. – Š. pateikti prieštaravimus baigėsi 2009-03-30. Per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo nebuvo pateikti, t. y. jų nepareiškė nei skolininkė G. S., nei skolininkė M. M. – Š.. Skolininkė M. M. – Š. prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pateikė 2010-01-19, taip pat prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad skolininkė 2007 m. dėl sunkios depresinės būklės buvo gydoma stacionare, šiek tiek pagerėjus sveikatai buvo gydoma ambulatoriškai, todėl priėmusi teismo įsakymą nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, nesuvokė, kokius veiksmus turėtų atlikti, iki šiol jaučia ligos (depresijos) pasekmes, atsižvelgti į tai, kad teismo įsakymas yra iš esmės neteisingas, sukels sunkias pasekmes skolininkei. Pirmosios instancijos teismas netenkino skolininkės prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė terminą praleido žymiai, nepateikė duomenų, jog per terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti skolininkė buvo gydoma stacionare ar dėl medikamentinio gydymo negalėjo iš esmės išreikšti savo valios pati asmeniškai ar per atstovą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu nebuvo tenkintas prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti.

Įstatymo nustatytas procesinis terminas – tai įstatymo nustatytas laikotarpis, per kurį byloje dalyvaujantys asmenys turi atlikti tam tikrus veiksmus. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui. Taip siekiama užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad asmuo, praleidęs procesinį terminą, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido procesinį terminą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.). Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, sudariusias kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002; 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007; kt.).

CPK 439 str. 2 d. numato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymą išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Taip pat šio straipsnio dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Kaip nustatyta aukščiau, kreditoriaus pareiškimas, 2009-03-02 teismo įsakymas, teismo pranešimas skolininkei M. M. – Š. buvo įteiktas 2009-03-10, terminas prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo baigėsi 2009-03-30, skolininkė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pateikė 2010-01-19, prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti grindė tuo, kad nuo 2007 m. sirgo sunkia depresija, gydėsi stacionare, o po to ambulatoriškai, ligos pasekmes jaučia iki šiol, todėl gavusi teismo siųstus procesinius dokumentus nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, nesuvokė, kokius veiksmus turėtų atlikti. Su prašymu atnaujinti terminą skolininkė pateikė VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro išrašą iš medicininių dokumentų, kad M. M. nuo 2007-07-23 iki 2007-08-03 gydėsi stacionare dėl depresinės būsenos, išrašyta šiek tiek pagerėjus būsenai, rekomenduojama tęsti gydymą ambulatoriškai medikamentais. Įstatymas įpareigoja pareiškime atnaujinti terminą nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą, prie prašymo turi būti pridedami atitinkami įrodymai (CPK 78 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškimą dėl termino atnaujinimo padavusio asmens liga gali būti pripažinta svarbia priežastimi, tačiau skolininkė nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių apie skolininkės ligos simptomus 2009 m., apie ligos progresą ar gydymąsi 2009 m., t. y. nepateikė įrodymų, jog dėl ligos apeliantė negalėjo laiku, t. y. nuo 2009-03-10 iki 2009-03-30, ir iki 2010-01-19 pateikti prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su atskiruoju skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, tačiau atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apie tai, kad apeliantė gydėsi ne tik 2007 m., bet ir vėliau, apeliacinės instancijos teismui nepagrindė jokiais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti, jog apeliantė 2009-03-10 – 2009-03-30 dėl savo sveikatos būklės negalėjo pasinaudoti CPK 439 str. 2 d. įtvirtinta teise pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, nesuprato, kokius veiksmus turi atlikti. Su atskiruoju skundu apeliantės pateikta 2010-03-01 pažyma Nr. 10/06 apie gydymą stacionare laiką, kurioje nurodyta, kad apeliantė VšĮ Vilniaus psichikos sveiktos centro (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo 2010-02-10 iki 2010-02-20, ambulat. nuo 2010-02-32 (taip nurodyta pažymoje), nepatvirtina atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės sveikata 2009-03-10 -2009-03-30. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė negali pateikti duomenų apie savo sveikatos būklę, nes medicinos įstaiga tokią informaciją gali išduoti tik teismo prašymu, o apeliantei tokios informacijos medicinos įstaiga neišduoda, kadangi su atskiruoju skundu nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė kreipėsi dėl tokios informacijos išdavimo į medicinos įstaigą, tačiau jai buvo atsisakyta tokią informaciją pateikti. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Šiame straipsnyje nurodytų medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. To paties straipsnio 3 d. numato, kad paciento psichikos ligonio teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. numato, kad pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinos dokumentais, medicinos dokumentų ištraukomis. Ši informacija pacientui gali būti neteikiama tik tais atvejais, jeigu ji pakenktų paciento sveikatai ar net sukeltų pavojų jo gyvybei. Dėl apribojimų pacientui gauti šio straipsnio 1 d. numatytą informaciją arba susipažinti su jo medicinos dokumentais bei medicinos dokumentų ištraukomis sprendžia psichiatras ir pažymi tai paciento medicinos dokumentuose. Tokiais atvejais, kai paciento teisė gauti šio straipsnio 1 d. numatytą informaciją, susipažinti su savo medicinos dokumentais, medicinos dokumentų ištraukomis yra ribojama, taip pat CK 6.728 str. numatytais atvejais atitinkama informacija pateikiama paciento atstovui. Informacija pateikiama pacientui iš karto, kai išnyksta pavojus, kad jos pateikimas pacientui gali sąlygoti minėtą žalą. Medicinos dokumentų ištraukos parengiamos taip, kad nepakenktų kitų asmenų interesams. Pareikalavus pacientui arba jo atstovui, jos pateikiamos per 3 darbo dienas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantė kreipėsi į savo gydymo įstaigą dėl informacijos apie apeliantės sveikatos būklę 2009-03-10 - 2009-03-30 suteikimo, tačiau gydymo įstaiga dėl įstatyme numatytų pagrindų atsisakė tokią informaciją suteikti. Be to, iš skolininkės pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų VšĮ Vilniaus psichikos sveiktos centro išrašo iš medicininių dokumentų, 2010-03-01 pažymos (b. l. 43, 77) matyti, jog apeliantei gydymo įstaiga išduoda išrašus apie apeliantės sveikatos būklę. CPK 179 str. 1 d. numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 112 str. 3 p. numato teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtinai nurodant negalėjimo pateikti priežastį. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo išreikalauti iš VšĮ Vilniaus psichikos sveiktos centro (duomenys neskelbtini) informaciją apie jai diagnozuotą ligą, gydymą ambulatoriškai, stacionare, apie skolininkei paskirtus vartoti vaistus nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. sausio mėn.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir atnaujintas praleistas terminas skolininkei prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti, kadangi kreditorius neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes laidavimas buvo terminuotas ir pasibaigęs, kad priimtas teismo įsakymas nėra teisingas, kreditoriaus pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, kreditorius nepagrįstai praturtės, o teismo įsakymas apeliantei sukels sunkias finansines pasekmes, kadangi apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka perduota nagrinėti nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti, kreditorius su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė reikalavimą įrodančius ir pagrindžiančius dokumentus, priimant teismo įsakymą nebuvo pažeistos pagrindinės teismo įsakymo priėmimą reglamentuojančios teisės normos, pirmosios instancijos teismas pranešime, įteiktame apeliantei kartu su kreditoriaus pareiškimu ir teismo įsakymu nurodė CPK 437 str. įtvirtintas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti asmeniškai 2009-03-10, termino, per kurį skolininkė turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, trukmę (20 kalendorinių dienų), skaičiavimo tvarką (nuo teismo pranešimo apie priimtą teismo įsakymą įteikimo skolininkei dienos), įvertino skolininkės argumentus ir pateiktus dokumentus dėl termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo atnaujinimo, atsižvelgė į praleisto termino prieštaravimams pareikšti trukmę, į tai, jog skolininkė nepateikė svarbias priežastis įrodančių dokumentų, t. y. kad skolininkė dėl sveikatos būklės 2009-03-10 - 2009-03-30 negalėjo pateikti prieštaravimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininkės M. M. – Š. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš iš skolininkės M. M. – Š. 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.