Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-53-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-29
Bylos Nr.
2S-53-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-03-06456-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Atsakovas
UAB ,,Šiaulių technika“, RUAB „Armigerus“
Ieškovas
UAB „Ektornet Commercial Lithuania“
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-53-154/2013

Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-03-06456-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 101.;110.1;122.4.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB ,,Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-7516-883/2012 pagal ieškovo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ ieškinį atsakovams UAB ,,Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ 72291,11 Lt patirtos žalos atlyginimą, atsiradusios dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Reikalavimams užtikrinti, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – solidariai areštuoti atsakovams UAB ,,Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovų pinigines lėšas bei turtines teises už 72291,11 Lt sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo ne daugiau kaip už 72291,11 Lt sumą atsakovams UAB „Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, taip pat leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

Teismas konstatavo, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, o tai savaime padidina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai UAB ,,Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skirti ieškovui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškinys visa apimtimi galės būti patenkintas, turi būti sprendžiama, ar toje apimtyje, kurioje ieškinys gali būti patenkintas, egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis, kaip teisiškai reikšmingas kriterijus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, vertinama atsižvelgiant tik į tą ieškinio dalį, kuri pagal preliminarų duomenų įvertinimą gali būti patenkinta. Konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, rėmėsi ieškovo pateiktais subjektyviais spėjimais bei hipotezėmis, apie tai, kas būtų buvę, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teigia, kad ieškovo argumentai, susiję su dėl pritaikyto arešto iš nuomos negautų 64507,52 Lt dydžio pajamų yra tik teoriniai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimu apie šių nuostolių atsiradimo realumą, t. y. ieškovas nepagrindė, jog ėmėsi bent kokių veiksmų poilsio pastatą išnuomoti, turėjo ar turi potencialiu nuomininkų ar pan. Be to, ieškovas nepagrindė, kaip kitos nurodytos išlaidos, t. y. AB „City service“ sumokėta 3283,59 Lt suma, už atlikto viešbučio vertinimą sumokėta 2800,00 Lt suma, antstoliui sumokėta 1700,00 Lt suma, yra susijusios su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o ne ieškovo kaip poilsio savininko pareiga rūpintis pastatu, užtikrinti jo saugumą, būtiniausių paslaugų teikimą ir pan.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau -TAARĮ) 2 str., turto disponavimo teisės apribojimas apima ir draudimą turtą nuomoti. Tokiu būdu, turto arešto galiojimo laikotarpiu ieškovui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ yra paliekama teisė naudotis turtu, tačiau yra taikomas draudimas bet kokiu būdu perleisti turtą kitiems asmenims, t. y. tiek leisti kitiems asmenims naudotis turtu, tiek perleisti nuosavybės teises į turtą ir pan. Teigia, kad šiai dienai turto areštas galioja, taigi ir šiai dienai ieškovas neturi jokių galimybių išnuomoto poilsio pastato ar kitokiu būdu jo naudoti ir gauti pajamų, dėl ko ieškovo ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas.

3. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

4. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nepasinaudojo jam suteikta teise ir neskundė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutartis yra įsiteisėjusi. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ taip pat nesikreipė į teismą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo. Tokiu būdu atsakovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pripažino, kad su priimta nutartimi, jos turiniu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ir apimtimi sutinka.

5. 2012-09-19 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-08-10 nutartį ir priėmė naują sprendimą –panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros I skyriaus prokuroro V. A. 2012-07-20 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atžvilgiu. Šia nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Ektornet Commerciai Lithuania“ vadovų, darbuotojų bei kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Taigi, ši nutartis pagrindžia neteisėtus UAB „Ektornet Commerciai Lithuania“ veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis ir šiai dienai galioja, kadangi vėlesnės nutartys (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 bei Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d.-07-31nutartis civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012), kurių pagrindu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis buvo panaikinta, neįsiteisėjo, kadangi buvo apskųstos atskiraisiais skundais.

7. Teismas neteisingai įvertino atsakovo RUAB „Armigerus“ kaip restruktūrizuojamos įmonės statuso reikšmę. Skundžiama nutartimi pritaikius areštą RUAB „Armigerus“ atžvilgiu, yra ženkliai apsunkinamas įmonės restruktūrizavimo plano vykdymas, pažeidžiamos ĮRĮ nuostatos, o ieškovui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ yra suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų RUAB „Armigerus“ kreditorių atžvilgiu, nors pati UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nėra patvirtintas kreditorius restruktūrizavimo byloje. Nepagrįsti ieškovo teiginiai ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo RUAB „Armigerus“ finansinė būklė yra sunki. RUAB „Armigerus“ yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tai buvo patvirtinta ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-943-124/2011, kuria bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

8. Sunkią atsakovo UAB „Šiaulių technika“ finansinę būklę ieškovas grindžia į bylą pateiktais neaktualiais duomenimis, t. y. 2009 m. balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita. Tuo tarpu iš su atskiruoju skundu pateikiamo UAB „Šiaulių technika“ 2011 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Šiaulių technika“ sėkmingai vykdo ūkinę veiklą. Iš 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas siekia 2863643,00 Lt, bendrovei priklauso turto už 6147268,00 Lt (žr. 2011 m. balansą). Taigi, akivaizdu, kad bendrovei priklauso didelės vertės turto, bendrovė sėkmingai tęsia vykdomą veiklą, o jokia grėsmė būsimo net ir ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi byloje pateiktais duomenimis ir nusprendė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad preliminarus pateiktų duomenų įvertinimas leidžia manyti, jog palankus sprendimas galėtų būti priimtas. Tokie teismo nutartyje išdėstyti teiginiai paneigia apeliantų teiginį dėl neva teismo neįvykdyto ieškinio pagrįstumo įvertinimo.

2. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria areštuotas ieškovui priklausantis poilsio pastatas (toliau „Viešbutis“), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi, t. y. nutartimi to paties teismo, kuris ją priėmė. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi aukščiau nurodytą 2012 m. liepos 26 d. nutartį leido vykdyti skubiai. Taigi, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, kurią teismas priėmė apeliantų prašymu, buvo panaikinta paties ją priėmusio teismo net neįsitesėjus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti bylą, kurioje 2012-05-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo areštuotas Viešbutis. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi nusprendė priteisti iš RUAB „Armigerus“ vadovo E. V. ir UAB „Šiaulių technika“ vadovo V. V. po 2000 Lt baudos į valstybės biudžetą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad

Viešbutis Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo areštuotas neteisėtai bei pastarąjį areštą inicijavę asmenys elgėsi neteisėtai.

Šalies argumentai

4. Ieškovas neginčija apeliantų nurodytos aplinkybės, kad Viešbučio areštas iki šiol yra registruotas Turto arešto registre. Ieškovo vertinimu, pastarasis areštas neišregistruotas neteisėtai. Todėl ieškovas kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą dėl be pagrindo įregistruoto arešto išregistravimo. Ta aplinkybė, kad aukščiau nurodytas areštas iki šiol neišregistruotas, jokiu būdu nereiškia, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio.

5. Skundžiamoje nutartyje teismas, remdamasis ieškovo pateiktais duomenimis, įvertino apeliantų finansinę būklę, ieškinio dydį apeliantų atžvilgiu ir pagrįstai konstatavo, kad yra reali grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Apeliantų pateikti dokumentai už 2011 metus rodo, kad UAB Šiaulių technika“ trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę šios įmonės turimo turto, kas Įmonių bankroto įstatymo prasme vertintina kaip įmonės nemokumas, sudarantis pagrindą kreiptis dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo.

6. Apeliantai atskiruoju skundu klaidina teismą teigdami, kad ieškovas neskundė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo areštuotas Viešbutis.

7. Apeliantai, informuodami teismą apie ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nepagrįstai kaltina ieškovą nusikalstamos veikos padarymu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad ieškovas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką.

8. Apeliantai kaltina ieškovą piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovas su tokiu kaltinimu nesutinka ir pareiškia, kad ieškovas teisinėmis priemonėmis gina savo pažeistas teises. Todėl nėra pagrindo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – realus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

Turtinio ginčo atveju šio klausimo sprendimui turi reikšmės išieškomos sumos dydis, šalies, kurios turtui prašomos taikyti apsaugos priemonės, turtinė padėtis, finansinės galimybės ir kitos šiam klausimui svarbios aplinkybės. Jeigu teismas prieina išvados, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, taiko laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Ieškovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ 72291,11 Lt patirtos žalos atlyginimą, atsiradusios dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė reikalavimo suma, kas pagal formuojamą teismų praktiką savaime yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Į šį kriterijų būtina atsižvelgti ypač tais atvejais, kai nėra duomenų apie atsakovo valdomą nuosavybės teise turtą, pinigines lėšas banke ir pan., nes ieškovas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, objektyviai neturi galimybės pateikti teismui duomenų apie atsakovų turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į ekonominę situaciją visos valstybės mastu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalaujama priteisti iš atsakovų 72291,11 Lt suma yra didelė, kas pagrįstai suteikia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovai, atsižvelgiant į jų turimą turtą, finansines galimybes, galėtų teismo sprendimą įvykdyti ir sumokėti priteistą sumą.

Apeliantas UAB ,,Šiaulių technika“ su atskiruoju skundu teismui pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, sudarytus už ataskaitinį 2011 metų laikotarpį (14, 19-20 b. l.), kai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 2012 m. spalio 29 d. Apeliantas UAB ,,Šiaulių technika“ teigdamas, kad ieškovo reikalaujama priteisti 72291,11 Lt suma jam nėra didelė, nes atsakovas UAB ,,Šiaulių technika“ yra finansiškai pajėgi ir pelningai veiklą vykdanti įmonė, su atskiruoju skundu nepateikė nei pelno (nuostolių) ataskaitos, nei duomenų apie turimą registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nei balanso, sudaryto 2012 m. spalio mėnesio duomenimis, t. y. tam laikotarpiui, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, net ir atsakovo UAB ,,Šiaulių technika“ pateikto balanso, sudaryto 2011 m. laikotarpiui, duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovui UAB ,,Šiaulių technika“ ieškovo reikalavimo suma yra didelė ir ši aplinkybė sąlygoja galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš minėto balanso matyti, kad 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovas UAB ,,Šiaulių technika“ turėjo turto už 6147268 Lt (tame tarpe per vienerius metus gautinos sumos – 293774 Lt), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4137012 Lt, o po vienerių metų, t. y. 2012 metais, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3742832 Lt (19-20 b. l.). Šių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovo UAB ,,Šiaulių technika“ kreditoriniai įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę, todėl vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nuostatomis, atsakovas UAB ,,Šiaulių technika“ gali būti pripažintas nemokiu. Pažymėtina, kad nors 2011 metais atsakovo UAB ,,Šiaulių technika“ veikla buvo pelninga (14 b. l.), tačiau duomenų apie 2012 metais turėtą pelną (nuostolius) atsakovas nėra pateikęs.

Apeliantas RUAB „Armigerus“ duomenų apie savo turimą turtą su atskiruoju skundu nepateikė. Todėl vien ta aplinkybė, kad minėtas atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė, yra neabejotinas pagrindas išvadai, kad įmonė turi finansinių sunkumų (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nenumato jokių išimčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei, kurios atžvilgiu, jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pateikti ieškiniai dėl turtinių reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokiose bylose klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 1 str. 1 d., 144 str.-145 str., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 5 d.). Būtent tokios nuostatos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-297/2012, 2011 m. sausio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-35/2011 ir t.t.). Apeliantui RUAB „Armigerus“ su atskiruoju skundu nepateikus duomenų patvirtinančių, kad ginčo suma jam nėra didelė ir neegzistuoja grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas RUAB „Armigerus“ nenuginčijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pateiktas ieškinys yra nepagrįstas tikėtinais įrodymais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtą teismų praktiką, formuojamą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinio reikalavimą apeliantų atžvilgiu tikėtinai pagrindė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

Pažymėtina, kad dalis atskirojo skundo argumentų yra susiję išimtinai su ieškinio pagrįstumu, kas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti ir nėra nagrinėjama. Kad nuspręsti, ar yra pagrindas ieškinio tenkinimui, teismas visus įrodymus turi tirti ir vertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 185 str., 250 str. – 251 str.). Todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl kurių, neva ieškovas patyrė nuostolius, neskundė, taip pat nesikreipė į teismą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Iš su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų dokumentų, taip teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012, buvo netenkintas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl Šiaulių apygardos teismo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (91 b. l.). Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012, gavęs UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ ir RUAB „Armigerus“ atskiruosius skundus dėl 2012 m. birželio 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi, 2012 m. liepos 26 d. nutartimi pats panaikino 2012 m birželio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (58-61 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šios nustatytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad ieškovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sutiko su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina.

Apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantų UAB ,,Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ atskirajame skunde pateikto prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK95 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Apeliantai taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.). Be to, pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, apeliantai turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė