Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. K. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. K. kaltinamas tuo, kad 2016-04-28, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išsikvietęs taksi automobilį, įsėdo į vairuotojo A. V. taksi automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paprašė nuvežti link Pernavos miestelio, o nukentėjusiajam A. V. atsisakius jį vežti, išsitraukė peilį ir juo vieną kartą smogė nukentėjusiajam į kaklą, grasindamas peiliu reikalavo A. V. atiduoti pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, pareikalavo persėsti į keleivio vietą, o A. V. persėdus ant priekinės keleivio sėdynės, sėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo Raseinių rajono kryptimi, tačiau (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, nesuvaldęs automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio, paėmė A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tyrimo metu nenustatyto modelio bei vertės, ir 30 eurų, ir, palikęs automobilyje sužalotą nukentėjusįjį A. V., pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir 30 eurų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.K. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016-04-29 buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-04-29 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-06-13 nutartimi K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nutartimi kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-08-29. Kaltinamasis K. K. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nutartį, prašo panaikinti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą ir skirti švelnesnę. Skunde kaltinamasis nurodė, jog pagrindai, kuriais buvo pratęstas suėmimas yra deklaratyvūs. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti pagrindai, tačiau nenurodyti jokie motyvai, kurie patvirtintų nurodytų pagrindų buvimą. Kaltinamojo teigimu, teismo argumentacija labai glausta, tokia nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Kaltinamojo nuomone, nors BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai yra suformuluoti kaip spėjimas, prognozės, kad įtariamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad ši prognozė būtų pagrįsta. Kiekvienu atveju sprendžiant ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymėti nusikalstamos veikos sunkumą ar gręsiančios bausmės griežtumą, bet būtina pateikti realius faktus, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, kad įtariamasis trukdys proceso eigai. Taip pat jeigu teismas grindė kardomosios priemonės suėmimo pratęsimą tuo pagrindu, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus. Šio pagrindo egzistavimą teismas grindė ta aplinkybe, jog įtariamasis yra įtariamas nusikaltimo padarymu, praeityje buvo teistas, kad būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, juos organizuos, tačiau kaltinamojo K. K. teigimu, tokie teismo argumentai, kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra netinkami, nes įtarimas apysunkiu, sunkiu nusikalstamos veikos padarymu dar savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus. K. K. įsitikinimu Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė netinkamą sprendimą skirdamas jam griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą. Kaltinamasis skunde pažymi, kad yra nevedęs, tačiau turi gyvenimo draugę, tėvus, brolius seseris. Būdamas laisvėje oficialiai nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje ir dirbo atsitiktinius darbus. Kaltinamojo teigimu, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, globoja savo seserį, kuri turi neįgalumą. K. K. manymu, jokio pagrindo jį laikyti toliau suimtą nėra, kadangi byla jau perduota į teismą, nuo teisėsaugos jis niekada nesislapstė ir to neketina daryti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Kaltinamojo K. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė–suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomasi ir tęsiant suėmimą.Be to, suėmimas gali būti skiriamas ir tęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju K. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-08-22 nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi K. K. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė tais pačiais pagrindais, kuriais buvo pratęsiama ir anksčiau, t.y. nustatęs, jog kaltinamasis K. K., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodyti pagrindai šiuo metu dar nėra išnykę.Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad K. K. yra kaltinamas vieno sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad K. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra nevedęs, nors ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau neužsiima jokia veikla, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, anksčiau yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų taip matyti, kad kaltinamasis, galimai padaręs nusikalstamą veiką, pasislėpė, stengėsi išvengti sulaikymo, tačiau buvo surastas policijos pareigūnų. Nors kaltinamasis skunde ir nurodo, kad turi gyvenimo draugę, tėvus, seseris, brolius bei globoja savo seserį turinčią neįgalumą, tačiau šie socialiniai ryšiai jo nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl aukštesnysis teismas negali daryti išvados, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės sulaikytų ir nuo to, kad K. K. bėgtų ar slėptųsi nuo atsakomybės šioje byloje. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog būdamas laisvėje K. K., kuris žino bausmės neišvengiamumo principą, gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suėmimo taikymas kaltinamajam K. K. pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.Pažymėtina, jog nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas K. K., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal tai yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Konstatuojant šį suėmimo pagrindą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad K. K., būdamas jaunas, jau yra anksčiau penkis kartus teistas, taip pat yra baustas administracine tvarka, o nagrinėjamą nusikalstamą veiką galimai padarė neišnykus teistumui ir praėjus tik keliems mėnesiams po bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje. Be to, dauguma jo daromų nusikaltimų savanaudiško pobūdžio (nusikaltimai nuosavybei), kas kartu su kitais įtariamojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog su turtinės naudos siekimu susijusių nusikalstamų veikų darymas yra tapęs K. K. gyvenimo būdu ir galimai pragyvenimo šaltiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti duomenys rodo K. K. polinkį nusikalsti ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis, skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl teismas suėmimo terminą jam pagrįstai pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas galimybę skirti švelnesnę baudžiamojo proceso įstatyme numatytą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, sprendžia, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui skirti Baudžiamojo proceso kodekse numatytas kitas švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nėra teisinio pagrindo, be to, kaltinamasis nedirba ir lėšų, iš kurių galėtų sumokėti užstatą, neturi. Šiuo atveju spręstina, kad be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir ypač užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, tinkamai argumentavo sprendimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrindų ir sąlygų buvimo, ir nei Baudžiamojo proceso kodekso, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas, esant nustatytam dviejų mėnesių terminui, neprieštarauja BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui. Įtariamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir išdėstytų motyvų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.Kaltinamasis K. K. skunde nurodo argumentą, kad teismo argumentacija labai glausta, tokia nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu sutinka, tačiau tai nėra pagrindas teismo nutartį naikinti. Apylinkės teismas nustatė pagrįstus pagrindus pratęsti suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.