Utenos apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos - Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

nedalyvaujant Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir metrikacijos skyriaus atstovui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir metrikacijos skyriui, valstybinės institucijai Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir metrikacijos skyrius atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 47).

Valstybinės institucijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga taikyti visas įstatymo numatytas priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko tėvą. Posėdžio metu raštu duotą išvadą palaikė ir paaiškino, kad tikslinga išspręsti tėvystės klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs L. Š. yra jos globotinės A. P. tėvas. Pareiškėja paaiškino, kad juridinę reikšmę turintį faktą ji siekia nustatyti dėl tikslo A. P. žinoti savo kilmę, turėti tėvą.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), kurios gimimas buvo įregistruotas Anykščių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-31). Pagal tai 2001-01-03 išduotas gimimo liudijimas, serija AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011).

Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė.

Nagrinėjamoje byloje yra gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės 2016-12-06 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuriuo L. Š. yra A. P. tėvas su 99,99997 procentų tikimybe (b.l. 42-43).

Byloje apklausta liudytoja pati A. P. patvirtino, kad jai yra žinoma, jog miręs L. Š. yra jos tėvas, jis laikė ją dukra, o ji jį tėvu.

Šioje byloje yra aktualus teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymą, taikymo klausimas. Pagal į bylą pateiktą gimimo liudijimą akivaizdu, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-28 nutarimo Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, 14.4. punkte numatyta, kad nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Mergaitės gimimo metu galiojo Lietuvos TSR 1969 m. liepos 16 d. įstatymas dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186), kurio 55 straipsnis numato, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.

Posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog mergaitės motina M. P. gyveno kartu su L. Š. iki vaiko gimimo, vedė bendrą ūkį. Miręs L. Š. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl tinkamai nesirūpino vaiku.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustato, kad L. Š., miręs – (duomenys neskelbtini), yra A. P. tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o A. P. – yra jo dukra.

Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

Tiek pareiškėja, tiek apklausta posėdžio metu pati A. P. prašo pakeisti pavardę, todėl Audronei nustačius tėvystę, pavardė keistina- suteikiama Š. pavardė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) miręs L. Š., a.k(duomenys neskelbtini) yra A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – A. P. dukra.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad A. P. galėtų teisėtai vadintis L. Š. dukra ir tam, kad žinotų savo kilmę bei paveldėjimo tikslais.

Įregistruojant tėvystę A., suteikti tėvo pavardę – Š.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.