- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- AN2-247-360/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00041-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- D. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktą, 2018 m. kovo 1 d., 15.25 val., Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklais „Pagrindinis kelias“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi D. S. skundo netenkino
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį bei nutarimą. Nurodo, kad teismas nesivadovavo „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, kurių 94 punktas nurodo, kad „Ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ turi būti įrengiamas kelyje, kuriame suteikiama pirmenybė važiuoti per nereguliuojamą sankryžą.“ Taisyklių 94.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinama, kad „Ženklas Nr. 201 gyvenvietėje įrengiamas prieš pat sankryža, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų daliu susikirtimo. Jeigu ženklą nurodytu atstumu įrengti sudėtinga, leidžiama ženklą įrengti iki 50 m atstumu nuo sankryžos.“ Teismui buvo pateikti aiškūs duomenys, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ kelyje Nr. 218, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, yra įrengtas daugiau nei šimto metrų atstumu ir pagal įrengimo vietą yra negaliojantis (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Be to, teismui buvo pažymėta ir tai, kad už minėto ženklo „Pagrindinis kelias“ dar yra trys įvažiavimai/išvažiavimai į pagrindinį kelią. Teismas, patikrinęs šiuos duomenis viešai prieinama „Google žemėlapiai“ programa nustatė ir patvirtino, kad iki konstatuojamos pažeidimo padarymo vietos ((duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos) dešinėje kelio pusėje yra du įvažiavimai į pagrindinį kelią. Teismas taip pat pažymėjo, kad prieš konstatuojamą pažeidimo padarymo vietą ((duomenys neskelbtini)gatvių sankirtą) dar yra kelio ženklinimas - ištisinė linija, kuri anot teismo irgi aiškiai rodo, kad artėjama prie vietos, kur lenkimas draudžiamas. Tačiau su tokiu teismo aiškinimu niekaip negalima sutikti, kadangi policijos pareigūnų administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne už kelio ženklinimo (ištisinės linijos), o už kelio ženklo („Pagrindinis kelias“) pažeidimus. Toks teismo administracinio nusižengimo plečiamasis aiškinimas sudaro prielaidą, kad teismas argumentų, o siekia tik apginti policijos pareigūnų surašyto administracinio nusižengimo protokolo už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pažeidimą teisėtumą. Teismas ex ojficio išeina už administracinio nusižengimo aiškinimo ribų, kas yra neteisėta ir neteisinga. Pažymėtina ir tai, kad teismui tikrinant duomenis viešai prieinama „Google žemėlapiai“ programa konstatuojamoje administracinio nusižengimo padarymo vietoje ((duomenys neskelbtini)gatvių sankirtoje), viešai prieinami duomenys yra tik 2012 metų birželio mėnesio (šešių metų senumo duomenys), ir be to, tai yra vasaros sezono duomenys. Viešai prieinami duomenys visiškai nesutampa su metų laiku, kuomet buvo konstatuojamas padarytas administracinis nusižengimas, ir todėl pirmą kartą važiuojančiam vairuotojui pro (duomenys neskelbtini) miestelį negali būti aišku, kuris apsnigęs ir absoliučiais nenuvalytas įvažiavimas į pagrindinį kelią, esantis už ženklo „Pagrindinis kelias“ yra laikytinas sankryža, o kuris ne. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kelio ženklų išsidėstymas kelyje Nr. 218 prieštarauja „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ nuostatoms (ką patvirtina ir pats pirmosios instancijos teismas savo nutartyje), dėl kurių buvo suklaidinti ir policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pažeidimą, o tuo pačiu buvo suklaidintas ir pirmosios instancijos teismas, kuris ne tik nesivadovavo „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ nuostatomis, bet ir ex officio interpretavo policijos pareigūnų surašytą administracinio nusižengimo protokolo esmę, tai yra kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pažeidimą perkvalifikuodamas į „Ištisinės linijos“ pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai atmetė argumentus, kurie buvo išsakyti ir teismo posėdžio metu, kad buvo lenkta jau už sankryžos, tai yra už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ teisėto galiojimo ribos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (tai yra už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ esant jau daugiau nei šimtui metrų). Be to, nutartyje teisingai patvirtinama, kad „pats kelio ženklas stovi toliau nuo sankryžos, nei nurodyta jo įrengimo reikalavimuose“. Tai yra pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje ženklas „Pagrindinis kelias“ nebegalioja, todėl sutinkant su tokiu teismo verdiktu nutarimas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo yra surašytas neteisėtai, todėl turi būti naikintinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesivadovavo KET apibrėžta lenkimo sąvoka, pagal kurią lenkimas – vienos arba kelių važiuojančiu transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant i priešpriešinio eismo juostą. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad pagal gautą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato vaizdinę medžiagą, aiškiai matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas yra tik iš profilio (šono) matomos judančios transporto priemonės, todėl vadovaujantis vien profilinio vaizdo įrašu absoliučiai neįmanoma nustatyti, kurioje kelio dalyje juda vaizdo įraše matomos transporto priemonės, tai yra ar jos išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar tik apvažiavo viena kitą toje pačioje eismo juostoje, visiškai neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Teismas teigdamas, kad buvo atliktas lenkimo manevras, remiasi tik visiškomis prielaidomis ir policijos pareigūnų paaiškinimais, ir negali pagrįsti šio fakto konkrečiais ir tiksliais įrodymais (pavyzdžiui vaizdo medžiaga) bei aplinkybėmis. Pažymėtina, kad empiriškai yra įrodyta, kad nė vieno žmogaus akis negalėtų tokioje situacijoje nustatyti, kurioje tiksliai juostoje juda transporto priemonės stebint vaizdo įrašą tik iš profilio, tokį trumpą laiką ir iš tokio didelio atstumo, iš kokio buvo užfiksuotos judančios transporto priemonės kelyje. Be kita ko, lenkimo sąvokoje nėra imperatyviai apibrėžta kokia apimtimi transporto priemonė turi išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Todėl pagal nutylėjimą preziumuojama, kad lenkimo metu visa transporto priemonė turi patekti į priešpriešinio eismo juostą. Su tuo savo nutartyje sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tačiau priėmė visiškai nepagrįstą ir neįrodomą verdiktą, kad visgi buvo atliktas lenkimo manevras. Teismas visiškai supainiojo lenkimo ir apvažiavimo neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą manevrų sąvokas, priimdamas skundžiamą nutarimą, aiškiai pažymi, kad tai buvo lenkimo manevras, nors pats ir prisipažįsta, kad teisinio pagrindo tam patvirtinti ir įrodyti neturi. Tokiu atveju teismas arba turi aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyti, kiek transporto priemonė lenkimo metu turi būti išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, kad veiksmą laikyti lenkimu, arba turi konstatuoti faktą, kad pagal KET tai nėra tiksliai apibrėžta ir iš turimos ir esamos vaizdinės medžiagos teismui visiškai nėra galimybės nustatyti, ar tai buvo lenkimo ar apvažiavimo neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą manevras.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad iš vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad automobilis lenkia važiuojantį traktorių ir tai vyksta sankryžoje, kurios šalutiniam kelyje stovėjo ir vaizdą užfiksavo tarnybinio policijos automobilio vaizdo įranga. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų pateiktoje įvykio video medžiagoje nėra jokio momento, kuriame būtų matomos abi transporto priemonės viena kitą lenkiančios, ir būtent toje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, ir iš kurio būtų galima aiškiai ir nedviprasmiškai teigti buvus lenkimo manevrą – tai yra buvus išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą. Teismas nepaisė ir nevertino liudininko V. K. parodymų ir argumentų, kurie patvirtino, kad lenkimo manevro nebuvo. Liudininkas V. K. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad matė visą situaciją labai tiksliai važiuodamas iš paskos apeliantui (tai yra daug tiksliau nei tai yra užfiksuota policijos pareigūnų vaizdo medžiagoje iš profilio). Liudininko paaiškinimuose nurodoma, kad traktorius didžiąja dalimi savo viso korpuso važiavo kelkraščiu ir buvo tik apvažiuotas, bet ne aplenktas. Kaip jau minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismui negalint nustatyti lenkimo manevro sąvokoje apibrėžto išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą transporto priemonės apimties, teismas negali teigti ir įrodyti, kad traktorius buvo aplenktas, o ne apvažiuotas. Policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše matoma, kad apvažiuojamoji transporto priemonė (traktorius) važiuoja kelkraščiu didžiąja dalimi savo korpuso, todėl ir traktoriaus apvažiavimo manevrui atlikti nėra būtinybės visiškai išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Be kita ko, traktorius, kaip ir būdinga tokio tipo transporto priemonėms, keliu važiavo labai nedideliu greičiu, ir pamatęs priartėjusias transporto priemones iš galo pasitraukė į kelkraštį leisdamas jį apvažiuoti, tokiu būdu netrukdydamas ir nesukeldamas eismo trikdžių kitiems eismo dalyviams. Tai, kad traktorius pasitraukė ir važiavo kelkraščiu, patvirtino ir į teismo posėdį atvykęs liudytojas V. K., tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir atmetė tokius liudininko parodymus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai M. G. ir I. Š., kurie buvo iškviesti liudytojais į teismo posėdį, pateikė gan nenuoseklius ir dalinai skirtingus parodymus. Abu pareigūnai negalėjo vieningai ir tiksliai įvardinti automobilio modelio ir markės, spalvos, pažeidimo padarymo datos, paros meto, parodymai nesutapo net dėl eismo intensyvumo minėtame kelyje, lenkiamos transporto priemonės tipo. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą taip pat nepaiso „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ nuostatų, kas policijos pareigūnams turėtų būti žinoma ir suprantama. Darytina pagrįsta išvada, kad šioje situacijoje visiškai neįrodyta, kad buvo pažeistas KET 140.1 punkto reikalavimas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Nagrinėjamu atveju D. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimo sankryžoje, pažymėtoje „Pagrindinis kelias“. Apeliaciniame skunde D. S. nesutinka su įrodymų vertinimu ir teigia, jog pats kelio ženklas pastatytas nesilaikant reikalavimų, lenkiama buvo jau už sankryžos, pasibaigus kelio ženklo galiojimo ribai, be to, lenkimo manevro nebuvo, tik apvažiuotas traktorius, ką patvirtina ir liudytojas V. K., policijos pateiktoje vaizdo medžiagoje vaizdas matomas tik iš šono, todėl neįrodyta, kad pažeistas KET 140.1 punktas. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su apelianto argumentais nesutinka.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs D. S. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, itin išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, juos sugretino, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti išsamiai argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl D. S. kaltės.
Pagal KET 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose, pažymėtose kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiria tam, kad pats kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ pastatytas pažeidžiant reikalavimus, per dideliu atstumu nuo sankryžos, iki kurios į kelią yra dar keli išvažiavimai. Šį argumentą apeliantas kėlė ir skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir į tai išsamiai atsakyta skundžiamoje nutartyje, su kurios argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. Pagal KET taisykles ženklas „Pagrindinis kelias“ nurodo kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas (KET 1 priedas). Taigi šis kelio ženklas statomas prieš nereguliuojamas sankryžas. Apylinkės teismas interneto žemėlapių programoje pasitikslino tokio kelio ženklo stovėjimo vietą atitinkamoje vietovėje. Būtent vaizdus iš šios programos D. S. pateikė ir apylinkės teismo posėdyje prie savo paaiškinimų dėl kelio ženklo pastatymo. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, šiuo atveju nuo kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pirmoji sankryža ir yra (duomenys neskelbtini), kurioje atliktas lenkimas ir inkriminuotas D. S., kelio ruožas iki šios sankryžos aiškiai matomas, kiti dešinėje kelio pusėje esantys įvažiavimai yra tik į privačius kiemus, todėl, net ir esant kitam metų laikui, pasnigus, apeliantui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įvažiavimus į privačius kiemus laikyti sankryžomis, prieš kurias pastatytas kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Taigi iš faktinių aplinkybių matyti, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ buvo pastatytas būtent prieš (duomenys neskelbtini) sankryžą. Nors apelianto nuomone atstumas tarp kelio ženklo ir sankryžos yra didesnis nei numato teisės aktų reikalavimai, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybinė ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta versija. Šiuo atveju kelio ruožas nuo ženklo iki sankryžos yra tiesus ir aiškiai matomas, matomumas nepriklauso nuo metų laiko, nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, todėl atidžiam ir dėmesingam vairuotojui turi būti visiškai aišku prieš kokią sankryžą minėtas kelio ženklas yra pastatytas ir jis turi paisyti su tokiais kelio ženklais susijusių KET reikalavimų. Nors apeliantas kritikuoja apylinkės teismo argumentus dėl kelio ženklinimo ištisine linija, neva taip išplečiamas inkriminuoto nusižengimo aiškinimas, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi iš nutarties turinio aiškiai galima suprasti, jog tiesiog papildomai nurodoma aplinkybė apie ištisinę liniją, padedančią vairuotojui suprasti vietovėje galiojančias eismo taisykles.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniame skunde ginčija ir patį jo veiksmų vertinimą, teigdamas, jog lenkimo nebuvo, traktorius tik apvažiuotas ir tai padaryta už sankryžos, atkreipia dėmesį, kad pareigūnų vaizdo medžiaga fiksuoja šoninį vaizdą, remiasi liudytojo V. K. parodymais. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog D. S. nustatytu laiku vairuodamas automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Aplinkybę, jog D. S. lenkė transporto priemonę sankryžoje patvirtino abu teismo posėdyje liudytojais apklausti, tiesiogiai nusižengimą užfiksavę pareigūnai M. G. ir I. Š., kurių parodymai atitinka M. G. tarnybinį pranešimą bei pareigūnų techninėmis priemonėmis užfiksuotą ir teismo posėdyje ištirtą vaizdo medžiagą, taip pat V. K. parodymus teisme. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusiais pareigūnais nėra jokio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, kad pareigūnai teisme negalėjo tiksliai įvardinti automobilio modelio, markės, spalvos, pažeidimo padarymo datos, paros meto, parodymai nesutapo dėl eismo intensyvumo, lenkiamos transporto priemonės tipo, tačiau tokie apelianto argumentai nesumenkina pareigūnų parodymų patikimumo. Natūralu, jog praėjus keliems mėnesiams nuo nagrinėjamo įvykio, pareigūnai gali neprisiminti tam tikrų detalių, tačiau esmines bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes jie nuosekliai įvardijo, pažymėjo, jog dėl nusižengimo ir jį padariusio asmens neabejoja, suklydimo būti negali, kadangi matomumas buvo geras, nusukimų iš kelio nebuvo. Be to, pareigūnų parodymai atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojais apklausti M. G. ir I. Š. galėjo neteisingai ar netiksliai nurodyti esmines nusižengimo aplinkybes. Apylinkės teisme buvo apklaustas ir paties apelianto surastas jam iš paskos kelyje važiavęs vairuotojas V. K., kuris patvirtino, kad D. S. traktorių apvažiavo ne kur kitur, o pačioje sankryžoje, pusiau išvažiuodamas į priešpriešinę juostą. Taigi ir atsitiktinis liudytojas patvirtino iš esmės tas pačias pareigūnų nustatytas aplinkybes.
Apeliantas kritikuoja pareigūnų pateiktą vaizdo įrašą, pažymėdamas, jog jame vaizdas fiksuotas šonu, todėl negalima pasakyti, ar tikrai traktorius buvo lenkiamas. Apygardos teismas su šiais argumentais negali sutikti. Iš vaizdo įrašo matosi, jog traktorių sankryžoje lenkia akivaizdžiai greičiau už jį judantis automobilis, kurį, kaip paaiškėjo, vairavo D. S.. Vaizdo įraše matomos aplinkybės atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. Nors apeliantas teigia, kad tik apvažiavo kelkraščiu važiavusį traktorių, o pačio lenkimo manevro nebuvo, tačiau ši jo gynybinė versija motyvuotai, įvertinus transporto priemonių gabaritus, kelio plotį, liudytojo V. K., važiavusio iškart už D. S., parodymus, paneigta skundžiamoje nutartyje, kurios motyvams apygardos teismas pritaria. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenų visuma patvirtina, jog D. S. vairuojamas automobilis, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiavusį traktorių, iš dalies išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ką patvirtino ir jam iš paskos važiavęs kito automobilio vairuotojas V. K., o toks D. S. atliktas manevras pagrįstai apylinkės teismo vertintas kaip lenkimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl D. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Naikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o D. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra nubaustas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.