- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-389-327-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00550-12-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė, Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas, Diana Zadrauskaitė
- Nuteistasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- P. T.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-327-2013
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00550-12-9
2013 m. balandžio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininko), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistajai M. T., jos gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. T. ir nukentėjusiojo P. T. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-27 iki 2012-05-29.
Kauno teritorinei ligonių kasai iš M. T. priteista 5613,03 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. nuteista už tai, kad 2012 m. gegužės 27 d., apie 15 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, peiliu tyčia dūrė į pilvą savo buvusiam vyrui P. T., tuo padarė durtinę – pjautinę pilvo žaizdą, lydimą kepenų ir storžarnių pasaito pažeidimo, ir sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji M. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį ir pritaikius BK 62 str. 1 d. paskirti jai švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje, kadangi ji pati pranešė pareigūnams, kad sužalojo P. T., iškvietė jam medikus, prisipažino padariusi nusikaltimą, dėl to labai gailisi, civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis neturi jai pretenzijų. Dėl konflikto abu su nukentėjusiuoju buvo susijaudinę. Pripažįsta esanti ūmaus charakterio, ne visada sugeba susivaldyti. Dūrė P. į pilvą pagalvojusi, kad prieš ją gali būti pavartotas smurtas, būdama susijaudinusi, be to, vartojusi alkoholio ir netinkamai vertindama susidariusią situaciją.
Nukentėjusysis P. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį ir neskirti M. T. bausmės pataisos namuose. Pats jaučiasi kaltas dėl įvykio, nes pradėjo konfliktą, anksčiau buvo vartojęs smurtą prieš ją. Šiuo metu jie susitaikė ir gyvena kartu. Nors vaikai jau suaugę, tačiau ji iki šiol rūpinasi jais. Skunde nurodo, kad teismas rėmėsi tik jo parodymais, kuriuos davė policijos pareigūnui vos atsigavęs po operacijos, supykęs ant buvusios žmonos, todėl galėjo ne viską teisingai įvertinti. Be to, jis yra rusų tautybės ir ne visada gali teisingai išreikšti savo mintis lietuviškai.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistosios M. T. ir nukentėjusiojo P. T. apeliaciniai skundai atmetami.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniais skundais nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistoji M. T. prašo pritaikyti BK 62 str. 1 d. ir paskirti jai švelnesnę bausmės rūšį, nes, jos nuomone, tam yra visos sąlygos. Nukentėjusysis taip pat prašo skirti nuteistajai švelnesnę bausmės rūšį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir paskyrė M. T. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistosios asmenybę, tiek jos padaryto nusikaltimo bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.
Spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog M. T. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nukreiptą prieš asmens sveikatą ir panaudodama peilį, taip pat atsižvelgė į nusikaltimu nukentėjusiajam sukeltas pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis prarado darbingumą. Pažymėtina ir tai, kad praeityje M. T. jau buvo teista už tokio paties nusikaltimo padarymą prieš tą patį asmenį. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004-11-16 nuosprendžiu, remiantis 62 str. 3 d. 3 p., tuomet jai buvo skirta švelnesnė, nei įstatyme numatyta, bausmė (laisvės apribojimas su įpareigojimu nuo 22 val. iki 4 val. būti namie ir draudimu naudoti alkoholinius gėrimus). Nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė teikia pagrindo manyti, kad nuteistajai anksčiau teismo taikyta lengvata ir paskirta bausmė įtakos nepadarė, jos padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė, kad M. T. turi galiojančią administracinę nuobaudą dėl girtos pasirodymo viešoje vietoje. Ji yra registruota psichikos sveikatos priežiūros centre (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), nedirba, darbo biržoje neregistruota. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja M. T..
BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę teismas gali, tačiau neprivalo. Skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan.
Nuteistosios M. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankamos tam, kad būtų vertinamos kaip sudarančios pagrindą švelninti jai paskirtą bausmę. Nuteistoji M. T. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies. Be to, ji keitė savo parodymus. Teisme ji teigė, kad nusikaltimą padarė gindamasi nuo nukentėjusiojo, o apeliaciniame skunde ji pažymi, kad savo buvusį sutuoktinį sužalojo būdama susijaudinusi, netinkamai vertindama susidariusią situaciją. Todėl jos prisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo ir gailėjimasis savanorišku ir nuoširdžiu nelaikytinas. Byloje taip pat nėra duomenų apie nuteistosios visišką ar dalinį padarytos turtinės žalos savanorišką atlyginimą, kuris numatytas kaip būtinas pagrindas BK 62 str. 1 d. taikymui.
BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, pakankamai atsižvelgė į jos asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytą nuteistosios atsakomybę sunkinančią bei visas kitas aplinkybes, ir paskyrė žymiai mažesnio, nei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, dydžio bausmę, bei padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant M. T. realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.) ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo P. T. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas rėmėsi tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo neatsigavęs po operacijos, yra visiškai nepagrįsti, nes apeliantas tiek apklausiamas ligoninėje kitą dieną po įvykio (2012 m. gegužės 28 d., b. l. 13-14), tiek vėliau ikiteisminio tyrimo metu (2012 m. lapkričio 15 d., b. l. 16), tiek apklausiamas teismo posėdyje (2013 m. sausio 23 d., b. l. 139) nurodė tas pačias jo sužalojimo aplinkybes, vėlesnėse apklausose patvirtino ankstesnėse išdėstytus savo parodymus. Nei apklausiamas teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokių aplinkybių jis kaip rusakalbis nesuprato, kokio aplinkybės ankstesnėse apklausose buvo interpretuotos ir užfiksuotos ne taip, kaip iš tikrųjų jis norėjo pareikšti. Be to nukentėjusysis jau pirmoje apklausoje patvirtino, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti moka.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistosios kaltės ir bausmės pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios M. T. ir nukentėjusiojo P. T. apeliacinius skundus atmesti.