Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1690-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
A6.-1690-932/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01293-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
A. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1690-932/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01293-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotai atstovei O. M.,

išnagrinėjusi A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., nuo 2017-12-18 iki 2018-04-11 būdamas UAB „N.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 9 503,88 Eur (už laikotarpį nuo 2018-03-02 iki 2018-03-11) mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per aukščiau nurodytą laikotarpį vykdė atsiskaitymus, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šiais veiksmais A. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. pilnai pripažino savo kaltę. Parodė, jog būdamas UAB „N.“ vadovu nepasidomėjo, ar įmonė neturi įsiskolinimų VMI. Atliko keletą pavedimų (už buhalterines paslaugas, taip pat darbo užmokesčio avansą darbuotojui iš užsienio), be to, pirko maisto. Turėjo įmonės kortelę ir keletą kartų įsigijo maisto iš įmonės lėšų. Taip pasielgė, kadangi tuo metu pats neturėjo pinigų, o reikėjo kažkaip pavalgyti. Dėl savo veiksmų gailisi. Atsakydamas į klausimus, A. S. nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki (užvesta vykdomoji byla dėl baudos nesumokėjimo), dirbti pradėjo neseniai, darbo užmokesčio dar nėra gavęs.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „N.“ vadovas A. S. nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusižengimą įrodyta tiek jo paties prisipažinimu, tiek administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iš teismui pateikto mokesčių informacinės sistemos išrašo matyti, jog UAB „N.“ 2018-03-02 bei 2018-03-11 dienomis buvo suėję mokėjimo terminai už mokestines prievoles bendrai 9 503,88 Eur sumai (įskaitant delspinigius) (b. l. 15, 16).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. S. nuo 2017-12-18 iki 2018-04-11 buvo registruotas UAB „N.“ vadovu (b. l. 26-28). Iš VMI išrašo apie kliento prievoles matyti, jog UAB „N.“ 2018-03-01 datai prievolės suma sudarė 9 408 Eur, įskaityta suma – 615,53 Eur, o likutį sudarė 8 793,47 Eur (b. l. 13).

Iš UAB „N.“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog įmonė 2018-03-02 sumokėjo avansą bei darbo užmokestį, 2018-03-05, 2018-03-06, 2018-03-07, 2018-03-09 ir 2018-03-11 mokėjo už maisto prekes (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2018-03-02 iki 2018-03-11, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi patikrinus įmonės dokumentus buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį įmonė vykdė atsiskaitymus su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, sumokėjo darbuotojui darbo užmokestį, be to, vadovas asmeninėms reikmėms pirko maisto produktus. Tokiu būdu A. S., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti (teismo posėdyje asmuo nurodė nežinojęs apie susidariusią nepriemoką, tačiau tuo pačiu pripažino, jog nurodytu klausimu nieko nesidomėjo), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „N.“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi anksčiau nurodyti atsiskaitymai, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama A. S. asmenybė (dirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra). Svarstydamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, teismas negali nevertinti to, kad atsiskaitymų su kitais kreditoriais, taip pat pastarojo reikmėms išleistų pinigų suma yra pakankamai nedidelė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pilnai pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dėl analogiškų nusižengimų praeityje nebaustas, finansinė padėtis sudėtinga (neseniai įsidarbinęs, dėl jo užvesta vykdomoji byla), bendrovei vadovavo neilgą laikotarpį, dėl ko, teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskyrus A. S. ženkliai švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Laikytina, jog tokia pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda yra tinkama, siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė yra proporcingi siekiamiems tikslams įgyvendinti

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1690-932/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė