Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1992-05-08 Pakruojo rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis 8 klasėje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyv. Pergalės g. 15, Vilniuje, teistas:

2010-05-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams 14 dienų. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-24 iki 2010-05-06, paleistas teismo salėje; bausmė atlikta;2010-07-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 18 parų arešto. 2010-11-11 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atlikus arešto bausmę;2011-06-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bausmės vykdymą atidedant 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1994-04-11 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis Vilniaus „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje 10 klasėje, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis Arimų g. 13, Vilniuje, 2011-11-15 Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu nustatyta rūpyba ir rūpintoju paskirti vaikų globos namai „Atsigręžk į vaikus“, teistas:

2009-06-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. 2010-02-05 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;2009-07-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 187 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009-07-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 2 metams. 2011-07-20 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

kaltinami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jie, 2011-01-01 apie 18.00 val., bendrininkų grupėje bute, adresu Pergalės g. 15-7A, Vilniuje, konflikto metu, mušdami dviese vienu metu kumščiais sudavė dešimt smūgių A. G. į galvą, veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam A. G. nosies kaulų bei apatinio žandikaulio abipus lūžius, kraujosruvas veide abipus, muštines žaizdas nosies nugarėlėje ir dešinės akies viršutiniame voke, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais S. K. ir A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

- specialisto išvada Nr. G 65/11 (01), kurioje padaryta išvada, kad nukentėjusiajam A. G. padaryti nosies kaulų bei apatinio žandikaulio abipus lūžiai, kraujosruvos veide abipus, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir dešinės akies viršutiniame voke, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų kaulų lūžių sveikata sutriko ilgiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais; padaryti sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo pozos traumos metu; sužalojimai nebūdingi griuvimui (t. 1, b. l. 27-28);

- ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos B. G. parodymai, kad iš 2010-12-31 į 2011-01-01 sutikinėjo Naujuosius Metus pas draugus A. K. ir S. K., adresu Pergalės g. 15-8A, Vilniuje. Kartu šventė M. A. ir A. G.. 2011-01-01 apie 18.00 val. bendrame koridoriuje jie pamatė kaimynę V. Ž. iš 7A buto, kuri verkdama papasakojo, jog ją sumušė sugyventinis A. G. ir paprašė vaikinų išvaryti jį iš namų. S. K. ir A. G. nuėjo pas ją į butą aiškintis su jos sugyventiniu. Ji su A. K. taip pat užėjo paskui juos į butą, kambaryje ant lovos sėdėjo A. G.. S. K. priėjo prie A. G. ir trenkė jam kumščiu į veidą, o A. G. bandė jį tempti iš kambario. Kas ten vyko toliau nematė, nes su A. K. išėjo į koridorių rūkyti. Bute liko S. K. ir A. G.. Girdėjo iš to buto šauksmus, S. K. šaukė ant Andrėjaus, kad nelįstų prie sugyventinės, jos nemuštų. Daugiau į kaimynų butą užėjusi nebuvo, todėl pasakyti, kaip S. K. ir A. G. mušė A. G., negali, nes pačių muštynių nematė (t. 1, b. l. 54-55);

- ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. A. parodymai, kad 2011-01-01 su draugais B. G. ir A. G. šventė Naujuosius metus pas Simioną ir A. K., adresu Pergalės g. 15-8A, Vilniuje. Apie 18.00 val. jis miegojo S. K. bute. Su kaimynu A. G. iš 7 A buto nekonfliktavo, nesimušė. Tik vėliau vakare, jam pabudus, A. K. ar S. K. papasakojo jam, kad buvo sumuštas kaimynas A. G., kurį sumušė S. K. ir A. G., nes užsistojo nuskriaustą kaimynę Valentiną. Kaip vyko muštynės, jis nematė, nes tuo metu miegojo (t. 1, b. l. 56);

- kaltinamųjų S. K. ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose užfiksuoti kaltinamųjų nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta bei jų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, sutampančios su byloje nustatytomis (t. 1, b. l. 81-84, 139-142).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų S. K. ir A. G. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra visiškai įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamųjų įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esanti specialisto išvada, taip pat kaltinamųjų prisipažinimai bei teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamieji S. K. ir A. G. panaudojo prieš nukentėjusįjį A. G. fizinį smurtą, t. y. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam apie dešimt smūgių į galvą ir veidą, nuo kurių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nėra.

Kaltinamieji S. K. ir A. G. prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, o to paties straipsnio 10 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma atvejis, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Iš kaltinamųjų, liudytojų parodymų bei nukentėjusiojo A. G. paaiškinimų matyti, kad nukentėjusysis A. G. sumušė savo sugyventinę V. Ž., kurią pamatę bendrame koridoriuje kaltinamieji ir nusprendė ją apginti, todėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos padarymui galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo smurtiniai veiksmai prieš sugyventinę bei toks nukentėjusiojo elgesys galėjo didžiai sujaudinti kaltinamuosius ir paskatinti prieš jį nusikalsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų S. K. ir A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis smurtinis nukentėjusio asmens elgesys ir tai, jog kaltinamieji veiką padarė didžiai susijaudinę dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų prieš sugyventinę (BK 59 str. 1 d. 6, 10 p.). Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog jis veiką padarė būdamas nepilnametis (BK 59 str. 2 d.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog jie veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis S. K. administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 121-122), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 125), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 124), besimokantis 8 klasėje, nedirbantis, iki suėmimo registruotas darbo biržoje.

Kaltinamasis A. G. administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 146), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 176), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 176), besimokantis 10 klasėje.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (siekis apginti mušamą moterį), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, į kaltinamųjų asmenybes, tai, jog A. G. yra nepilnametis, darytina išvada, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamiesiems BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau mažesnį nei sankcijos vidurkis jos terminą.

Kaltinamasis S. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir atlikęs arešto bausmę pagal 2010-07-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį, iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2011-06-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 92 straipsnio pagrindu atidėta laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, laikytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, o kaltinamojo elgesys labiau koreguojamas, be realaus laisvės atėmimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsniu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant jį: 1) be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 3) pradėti mokytis ar įgyti specialybę (BK 75 str. 2 d. 4, 5, 7 p.). Išaiškintina bausmės vykdymo atidėjimo instituto reikšmė ir įpareigojimų nevykdymo pasekmės (BK 75 str. 4 d.).

Paskyrus kaltinamajam bausmę, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti bausmės tikslus, tai, jog padarytas smurtinis nusikaltimas kaltinamajam neturint pakankamai socialinių įprasto bendravimo visuomenėje įgūdžių, skirtina jam baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 str. 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72-2 str.).

Kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, 2011-07-20 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos atlikęs 2009-07-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl Teismas sutinka su prokuroro siūlymu ir laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tad vadovaujantis BK 92 straipsniu, A. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam A. G. atidedamas, paskiriant jam auklėjamo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį: būti namuose nustatytu laiku, tęsti mokslą, uždrausti bendrauti su S. K., dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialino ugdymo priemonėse (BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Kaltinamasis S. K., kaltinamasis A. G. civilinį ieškinį pripažino. Kaltinamojo A. G. močiutė ir civiline atsakove pripažinta byloje G. T. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Civilinė atsakovė I. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo, apie bylą jai žinoma. Civiline procesine prasme asmuo įgyja dalinį veiksnumą nuo 14 metų ir nuo šio amžiaus yra atsakingas už jo padarytą žalą, tačiau jam neturint lėšų, - už šią žalą yra atsakingi nepilnamečio tėvai, rūpintojai. Kaltinamasis A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs pilnametystės, todėl už jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą subsidiariai (nepilnamečiui neturint savų lėšų) atsako jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, taip pat mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo šių įstaigų prižiūrimas (CK 6.276 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio kaltinamojo A. G. civiliniais atsakovais byloje įtrauktos nepilnamečio močiutė G. T., kuri pagal 2010-12-23 Trišalę bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp nepilnamečio kaltinamojo, močiutės ir Vėliučionių vaikų socializacijos centro, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paėmusį nepilnametį A. Gladyševą žiemos atostogoms (t. 1, b. l. 41, 43-48) ir nepilnamečio kaltinamojo A. G. motina I. T. (t. 1, b. l. 147, t. 2, b. l. 3-4). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio A. G. motinai neįrodžius, jog nėra jos kaltės dėl jos nepilnamečio vaiko nepriežiūros, civiliniam ieškovui Valstybinėms ligonių kasoms solidariai iš kaltinamųjų S. K. ir A. G., o kaltinamajam A. G. neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jo motinos I. T., priteistina 2 537,75 Lt turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą (CK 6.249 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., 6.276 str., BPK 109, 113 str., 115 str. 1 d). Ieškinys G. T. atmestinas, nes ji nėra nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą, taip pat jai pagal 2010-12-23 Trišalę bendradarbiavimo sutartį nebuvo perduota atsakomybė už nepilnamečio padaryą žalą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės naikintinos (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; t. 1, b. l. 143-144, 74).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. pripažinti S. K. (K.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu, ir paskirti S. K. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Įskaityti į bausmės laiką laikotarpius, įskaitytus pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendį.

Pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti S. K. bausmės vykdymą 2 (dvejims) metams, įpareigojant jį:

1) be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, - visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

3) pradėti mokytis ar įgyti specialybę, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsiregistruojant į konkrečią mokymo įstaigą ar mokymo programą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalimis, 72-2 straipsniu, įpareigoti S. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, parinktoje bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių darbuotojų, pilnai ją išklausant.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam S. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti S. K., jog nuteistajam laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) įvykdžius teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarius 3 punkte numatytų pažeidimų ir esant pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

2) vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

3) be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėjant viešąją tvarką, girtaujant ar padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

4) padarius naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles.

5) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).

II. Pripažinti A. G. (A. G.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam 1 (vienerių) metų elgesio apribojimo auklėjamojo poveikio priemonę su įpareigojimais ir draudimais:

visą parą būti namuose – močiutės gyv. Arimų g. 13, Vilniuje, arba laikinų rūpintojų globos namų „Atsigręžk į vaikus“ buveinėje, išskyrus jei išvykimas iš gyvenamosios vietos susijęs su mokymusi, lankymusi pataisos inspekcijoje, dalyvavimu jos pasiūlytose programose ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje, tęsti mokslą, nebendrauti su S. K.;dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse, išklausant ne mažiau kaip vieną bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių pareigūnų parinktą programą per pusę metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. G., jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) įvykdžius teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, nepadarius 3 punkte numatytų pažeidimų ir esant pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

2) vykdant teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, tačiau padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

3) be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių arba pažeidinėjant viešąją tvarką, girtaujant ar padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

4) padarius naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles.

5) nepilnamečiui, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, nevykdant jos ar netinkamai ją vykdant, kai dėl to ne mažiau kaip du kartus nepilnametis buvo įspėtas, gali būti pataisos inspekcijos teikimu teismo pakeista bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone.

III. Patenkinti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinį.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų S. K. ir A. G., o jam neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jo motinos I. T., 2 537,75 Lt turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą.

Civilinį ieškinį atsakovei G. T. atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.