- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-38-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- L. O.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
- Advokatai
- Ramunė Dulevičienė, Renata Ivanauskaitė
- Kategorijos
- 34.4.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-38-115/2009
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos 34.4.7.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
trečiojo asmens Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atstovei advokatei Renatai
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1342-96/2008 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui L. O. , tretieji asmenys Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Vilniaus miesto 25 notarų biuras, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti A. O. (O.), mirusios 2006-10-05, testamentą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį įstatymo reikalavimams ir sudarytą asmens, nesugebančio suvokti savo veiksmų (LR CK 1.80, 1.89 str.). Ieškovė nurodė, kad ji yra mirusiosios A. O. dukra. Apie motinos sudarytą testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko atsakovui L. O. ir jos motinos parduotą kolektyvinį sodą ji sužinojo tik po jos mirties. Be jos ir atsakovo, jos motinos sutuoktinio, kitų įpėdinių nėra. Jos ir motinos santykiai iki jos mirties buvo geri ir jai nebuvo jokio pagrindo nuslėpti nuo jos testamentą. Mano, kad testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes juo testatorė nepagrįstai atėmė iš jos paveldėjimo teisę. Kadangi jos motina prieš mirtį daugiau nei metus rimtai sirgo, didelės jos vartotų sunkių nuskausminamųjų vaistų dozės paveikė jos psichiką ir nervų sistemą, todėl ieškovės nuomone testamentu ji neišreiškė savo tikrosios valios, negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tai patvirtina ir neprotingas testamento turinys, t.y., akivaizdus testamento naudingumas atsakovui. Ieškovė nuomone buvo pažeista ir testamento pasirašymo tvarka. Jos motina asmeniškai testamento nepasirašė kadangi ji negalėjo savarankiškai judėti ir rašyti, jai buvo paralyžiuota dešinioji ranka ir šios rankos pirštai. Prieš testamento sudarymą jos motina nebuvo apžiūrėta gydytojo psichiatro, o testamento nepatvirtino notaras. Testamentą patvirtino direktorius medicinai M.Petrulionis ir pasirašė testamentą kaip gydanti gydytoja reumatologė G. K. .
Atsakovas L. O. (O.) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad testatorė A. O. 2006-04-12 VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikose pasirašė testamentą pilnai suprasdama savo veiksmų esmę ir reikšmę bei galėdama juos valdyti, t.y., būdama veiksni. Testamentą ji pasirašė laisva valia be prievartos ir suklydimo. Tvirtinant jos parašą ligoninės atstovams nekilo jokių abejonių dėl jos veiksnumo, todėl kviesti psichiatro nebuvo jokio reikalo ir prasmės. Jos pasirašytas testamentas pilnai atitinka galiojančių įstatymų reikalavimus.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 25 notaro biuro notarė J. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad testamentas atitinka formą ir turinį pagal LR CK 5.28 str. reikalavimus.
Tretysis asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirusioji ligoninėje 2006 m. gydėsi keturis kartus. Jai diagnozuoti susirgimai nebuvo susiję su psichinėmis ligomis. Testamentą ji sudarė ligoninėje, laisva valia, ligoninės atstovės akivaizdoje ir buvo veiksni. Ieškovės teiginys, kad ji negalėjo pasirašyti testamento dėl neva paralyžiuotos dešinės rankos neatitinka tikrovės, nes medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie šią ligą. Testamento sudarymo metu ji nuskausminamųjų vaistų negavo. Sudarant testamentą nebuvo pažeista ir jo sudarymo tvarka, testamentas sudarytas pagal LR CK 5.28 str. 6 p. 1 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-09-08 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš N. K. trečiojo asmens Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos naudai 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 58,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Grąžino ieškovei N. K. iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sąskaitos 453,15 Lt išlaidų sumokėtų už ekspertizę. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2006-04-12 testamentu, patvirtintu ligoninės direktoriaus Mindaugo Petrulionio A. O. (O.) visą savo turtą paliko savo vyrui, atsakovui L. O. (O.). A. O. (O.) mirė 2006-10-05. Testamentinis įpėdinis atsakovas palikimą priėmė, kreipdamasis į notarą dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo išdavimo. Byloje buvo atliktos pomirtinė A. O. psichiatrinė bei grafologinė ekspertizės. Teismo psichiatrų ekspertų komisija, atlikusi pomirtinę A. O. psichiatrijos ekspertizę, ekspertizės aktu Nr. 78TPK-359 nustatė, kad ji testamento sudarymo metu (2006-04-12) psichikos liga ar silpnaprotyste nesirgo bei testamento sudarymo metu (2006-04-12) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centrui rašysenos (grafologijos) ekspertizę 2008-05-27 ekspertizės aktu Nr. 11-718 (08) buvo nustatyta, kad testamente rankraštinį įrašą „A. O. “ parašė ir šalia pasirašė A. O. , t.y., ligoninėje sudarytas testamentas buvo pasirašytas pačios A. O. . Atsakovas nurodė, kad ieškovė nesirūpino motina, nelankė jos ligoninėje ir nebendravo. Nuo 2006 m. kovo mėnesio ieškovė motinos nematė iki pat jos mirties, nors velionės draugės jai skambino ir prašė atvažiuoti į ligoninę aplankyti motinos. Velionė dėl to labai pergyveno, nes dukra su ja nebendravo. Ji pardavė sodą, nes reikėjo pinigų gydimuisi ir vaistams. Teismas remdamasis liudytojų parodymais nustatė, kad testatorė testamento surašymo metu psichikos liga nesirgo, jos veiksnumas nebuvo apribotas, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti ir pati galėjo pasirašyti testamentą. Liudytojų parodymai bei psichiatrinės ekspertizės aktas patvirtina, kad jai ligoninės gydytojai nėra skyrę ar davę vaistų, turinčių įtakos psichikos ar nervų sistemai. Testamento sudarymo metu ji nuskausminamųjų vaistų negavo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ir testatorės santykiai testamento surašymo metu buvo blogi. Ieškovė nelankė testatorės ligoninėje, nesirūpino jos sveikata, nesidomėjo ja, neskambino jai ir su ja nebendravo, o testatorė dėl to labai pergyveno. Velione rūpinosi jos vyras - atsakovas, todėl jos sudarytas testamentas atitiko jos tikrąją valią, kuriuo ji atėmė paveldėjimo teisę iš savo dukters ir visą savo turtą paliko su ja gyvenusiam ir ją slaugiusiam savo vyrui - atsakovui. Ta aplinkybė, kad jos motina, ieškovės teigimu, žadėjusi jai perrašyti kolektyvinį sodą, kurį ji vėliau pardavė, tik įrodo testatorės valios pasikeitimą dėl dukros veiksmų, o ne valios ydingumą. Testamentą, kurį sudarė A. O. , patvirtino ligoninės direktorius medicinai Mindaugas Petrulionis. Sudarytas ligoninėje velionės testamentas atitinka CK 5.28 str. 6 d. 1 p. reikalavimus ir prilyginamas oficialiajam testamentui. Jis pasirašytas pačios testatorės, tai patvirtina rašysenos ekspertizės išvada ir liudytojų parodymai. Eksperto išvada iš esmės paneigia ieškovės išvadą, kad testamentą velionė negalėjo pasirašyti, nes jos ranka buvo paralyžiuota ir nesilankstė rankos pirštai. Surašant testamentą dalyvavo direktorius medicinai M.Petrulionis ir ligoninės advokatė R.Ivanauskaitė, kuri ir parengė testamento tekstą ir jį perskaitė velionei. Sudarant velionei testamentą ligoninėje nebuvo pažeista nei šio testamento sudarymo tvarka, nei jo perdavimo saugoti tvarka notarui. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad testamentas buvo surašytas 2006-04-12, o testatorė mirė 2006-10-05, t.y., praėjus 9 mėnesiams po jo surašymo. Testatorė per šį laiką galėjo pakeisti testamentą ar jį panaikinti, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad testatorė sudarydama testamentą ir išreiškė tikrą savo valią - palikti savo visą turtą atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovė N. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neteisingai taikė procesines teisės normas, dėl ko buvo pažeistos ieškovės teisės, susijusios su įrodinėjimu civiliniame procese, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas įvertino. Ieškovė mano, kad teismas atmesdamas jos prašymą skirti pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ir grafologinę ekspertizes, kadangi jos nėra pakankamai pagrįstos ir neatsakyta į klausimus, kokia buvo ligonės sveikatos būklė ir, ar tai negalėjo turėti įtakos laisvai reikšti savo valią ir suprasti savo veiksmų prasmę, pažeidė ieškovės teisę, susijusią su įrodinėjimu civiliniame procese. Mano, kad teismas nevertino svarbių jos pateiktų parodymų, jog ieškovės motina gėrė didžiule dozes nuskausminamųjų vaistų ir tai galėjo turėti įtakos jos valios išraiškai, nes A. O. sveikatos būklė testamento surašymo dieną buvo sunki, ji karščiavo. Be to, teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir iškviesti į teismą Mindaugą Petrulionį, asmenį, kuriam yra suteikta teisė tvirtinti testamentą ir, kuris yra atsakingas už testatoriaus tikrosios valios patvirtinimą. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, atstovės advokatės Renatos Ivanauskaitės parodymai buvo prieštaringi, o pirmos instancijos teismas nekėlė pagrįsto klausimo, ką veikė advokatė Santariškių klinikose 2006-04-12. Jokio dokumento įrodančio jos įgaliojimus ar patvirtinančio darbo santykius byloje nėra. Iš trečiojo asmens atstovės paaiškinimų matyti, kad ji atliko visus veiksmus, kuriuos pagal įstatymą suteikta atlikti gydymo įstaigos vadovui, tvirtinančiam ligoninėje sergančio asmens testamentą. Ieškovė nurodo, kad atsakovo paaiškinimai dar labiau supainioti, iš jo parodymų sunku spręsti, kas dalyvavo surašant testamentą. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog testamentas buvo perduotas saugoti Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarei S. B. tik 2008-04-20. Dėl ko kyla pagrįstos abejonės, kad testamentas buvo patvirtintas Santariškių klinikų direktoriaus medicinai Mindaugo Petrulionio vėliau, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo A. O. pasirašant testamentą. Be to, pati A. O. jai priklausančio testamento egzemplioriaus neturėjo. 2006-04-12 testamentas, patvirtintas ligoninės direktoriaus medicinai Mindaugo Petrulio, kuriuo A. O. visą savo turtą paliko savo vyrui, atsakovui, L. O. (O.), neišverstas į rusų kalbą, apie vertimą žodžiu jokių pastabų ar kitų įrodymų nėra. Todėl ieškovė mano, kad testatorė nesuprato testamento turinio, jo pasirašymo pasekmių bei negalėjo išreikšti savo tikrosios valios.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti trečiojo asmens naudai jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tretysis asmuo nurodo, kad jokiais įrodymais nepagrįsti N. K. teiginiai apie jos motinos vartotus vaistus bei jų galimą poveikį. Priešingai, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, jog apeliantė negalėjo žinoti nei kokius vaistus vartojo jos motina, nei jų dozių, nes su motina nebendravo. Pažymi, kad teismo atsisakymas skirti pakartotines ekspertizes yra teisėtas, kadangi N. K. nepateikė jokių įrodymų, jog ekspertizių išvados yra nepagrįstos. Apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų ištyrimo, t.y. Santariškių kinikų atstovo direktoriaus medicinai M. Petrulionio apklausimo, vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis bei siekimas vilkinti bylos nagrinėjimą. Tretysis asmuo taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, jog advokatė atliko įstaigos vadovui įstatymo suteiktus veiksmus. Nurodo, kad visus veiksmus advokatė atlieka vadovaudamasi su ligonine pasirašyta ilgalaike Teisinės pagalbos sutartimi. Neteisingai N. K. savo skunde interpretuoja testamento perdavimo notarui saugoti procedūrą: gydymo įstaigoje patvirtinti (oficialiesiems prilyginami) testamentai, vadovaujantis LR CK 5.28 str. 7 d. privalo būti kiek įmanoma greičiau perduodami notarui, o ne paliekami testatoriui, dėl ko prieštarauja apeliantė. Įstatymas nenumato konkretaus šio veiksmo atlikimo termino, be to, A. O. testamentas, jos sudarytas 2006-04-12, buvo perduotas notarui 2006-04-20, t.y. per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo. Lietuvių kalba parengtas testamentas A. O. buvo išverstas į jai suprantamą rusų kalbą. Tai, kad suprato testamento turinį, testatorė patvirtino jį pasirašydama. Be to, testamento tekste paveldėtojo pavardė, kaip įprasta, yra išskirta didžiosiomis raidėmis. Kadangi paveldėtojo L. O. ir galimos kitos paveldėtojos N. K. pavardės nėra vienodos, akivaizdu, jog pasirašydama testamentą jame nurodytą ne tą paveldėtojo pavardę testatorė galėjo lengvai pastebėti. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, tretysis asmuo mano, jog N. K. teiginiai, kad neva testatorė nesuprato testamento turinio, jo pasirašymo pasekmių, bei negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas netenkino ieškovės N. K. ieškinio, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu jos motinos A. O. (O.), mirusios 2006-10-05, testamentą, kaip prieštaraujantį įstatymo reikalavimams ir sudarytą asmens, nesugebančio suvokti savo veiksmų.
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais ir mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo testatorius savo valia nustato turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tikslu, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus ir be pašalinės įtakos. Apsaugant testatoriaus valią, įstatymas numato šio sandorio formai specialius reikalavimus: testamentas turi būti sudarytas kvalifikuota rašytine forma ir registruotas. Tai būtina dėl testatoriaus valios apsaugos. Bet kuriuo momentu panaikinti ar pakeisti testamentą yra neatskiriama testatoriaus teisė, todėl, kol gyvas testatorius, nėra reiškiami reikalavimai pripažinti testamentą negaliojančiu. Ginčai dėl testamento galiojimo iškyla, atsiradus paveldėjimui. Kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, jis galioja, kol nėra nuginčytas ar pripažintas niekiniu. Įstatymas nustato reikalavimus testamento formai ir turiniui. Testamentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu nustatoma, kad ydingas jo turinys, neaiški, iškreipta testatoriaus valia arba ydinga testamento forma, subjektinė sudėtis. Šioje byloje ieškovė yra mirusiosios dukra, kuri ginčija 2006-04-12 klinikos direktoriaus medicinai patvirtintą testamentą, kaip prieštaraujantį įstatymo reikalavimams ir sudarytą asmens, nesugebančio suvokti savo veiksmų. Apeliantė tegia, kad testamentas yra pasirašytas motinai nesugebant suvokti savo veiksmų, be to, jis nebuvo išverstas į testatorei suprantama kalbą, teismas nevertino testamento patvirtinimo ir kitų svarbių aplinkybių, o taip pat be pagrindo neskyrė pakartotinų ekspertizių ligonės sveikatos būklei nustatyti.
Kolegija pažymi, kad ginčijamas testamentas (b.l.38, t.1) yra prilyginamas oficialiam, kadangi jis sudarytas raštu ir patvirtintas gydymo įstaigos direktoriui medicinai (CK 5.28str.6d.1p.). Be to, testamente yra aiškiai išreikšta testatorės valia visą turtą palikti savo vyrui ir pasirašytas pačios testatorės, nesergant tuo metu psichikos liga ar silpnaprotyste, suprantant savo veiksmų reikšmę, ką patvirtina grafologinės ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktai (b.l. 60-62, t.12, b.l.5-7). Kad testamento sudarymo metu A. O. buvo veikiama didelės dozės medikamentų apeliantė įrodymų nepateikė (CPK 178str.). Šią aplinkybę taip pat paneigia mediciniuose dokumentuose esantys įrašai ir liudytojais apklausti ligonę gydę gydytojai G. K. ir D. M. , iš kurių G. K. patvirtino, kad testatorė pagal savo sveikatos būklę galėjo atlikti testamento pasirašymo procedūrą ir tai ji patvirtino savo parašu (b.l. 136-137, t.1). Be to, kiti apklausti liudytojai parodė, kad testatorės santykiai su dukra buvo šalti ir dėl ji labai išgyveno, turtą rengėsi palikti vyrui, o sodą pardavė pati ir R. D. vėliau pasakiusi, jog visą turtą juridiškai palikusi vyrui (b.l.137-138). Pažymėtina ir tai, kad testatorė 2006-04-12, t.y. testamento sudarymo dieną, skundėsi tik bendru silpnumu ir karščiavo(temperatūra37,9), ką nustatė gydytoja prieš testamento sudarymą. Be to, po testamento sudarymo ieškovės motina dar gyveno kelis mėnesius, buvo išleista iš gydymo įstaigos ir vėl į ją pateko du kartus, pati pardavė sodo namelį, mirė 2006-10-05 gydymo įstaigoje sutrikus širdies veiklai(b.l.116-126, t.1). Tai rodo, kad abejoti testatorės fizine ir psichine būkle, negalėjimu pasirašyti testamento, suprasti savo veiksmų reikšmės, pagrindo nėra. Todėl faktiškai teismui nebuvo pagrindo skirti pakartotinas ekspertizes testatorės fizinei ar psichinei būklei nustatyti testamento sudarymo dieną. Kolegija taip pat mano, kad yra nepagrįsti ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog ruošiant, pasirašant ir tvirtinant testamentą buvo padaryti pažeidimai, kurie duoda pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino.
Apeliantė teigia, kad testamentas nebuvo išverstas į rusų kalbą, tačiau šią aplinkybę paneigia ruošusi testamentą advokatė R.Ivanauskaitė, kuri dalyvavo ir jį pasirašant bei tvirtinant. Šis asmuo yra profesionalus teisininkas ir nurodė, kad teikia teisines paslaugas klinikai pagal ilgalaikę sutartį, todėl abejoti jo paaiškinimais, jog sudarytas testamentas atitinka testatorės valią pagrindo nėra, nes apeliantės nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti ir teismo tinkamai įvertinti įrodymai. Tuo tarpu advokatės sutarties su klinika nepateikimas reikšmės neturi, nes testamentą tvirtino ne ji, o gydymo įstaigos direktorius medicinai M.Petrulionis, kas kolegijos nuomone atitinka įstatymo reikalavimus ir šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Apklausti liudytoju M.Petrulionį ieškovės atstovė paprašė tik 2008-08-25 vykusiame teismo posėdyje, nors ieškinys teismui paduotas 2007-01-03 ir iki to vyko keli teismo posėdžiai. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą šio prašymo netenkinti ir baigti bylos nagrinėjimą jos neatidedant, kadangi prašymas dėl M.Petrulionio apklausos galėjo būti pareikštas žymiai anksčiau. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamas testamentas 2004-12-20 buvo perduotas saugoti notarui, kas atitinka CK 5.28str.7p. nuostatas. Grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pagrindo nėra, nes pirmos instancijos teismas ją išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai. Kolegija daro išvadą, kad ginčijamas testamentas iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus (CK5.15str., 5.18str., 5.19 str., 5.28str.), todėl negali būti pripažintas niekiniu teismo iniciatyva, o ieškovė taip pat neįrodė, jog jis gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89str. ar kitu CK numatytu pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra(CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 93, 98str. iš ieškovės priteistinos dalyvaujantiems byloje asmenims bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1342-96/2008 palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. K. 1000,0 Lt Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikai bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.