Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, kad K. K. ir J. K. iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą ten pat – K. K. vardu registruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad už minėtame name sunaudotą elektros energiją nėra skolų (netgi yra permoka). Pareiškėjas akcentavo esantis vienintelis J. K. ir K. K. vaikas, o abu pareiškėjo tėvai nebuvo sudarę testamentų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad tarp pareiškėjo tėvų mirties datų yra neilgas laiko tarpas – maždaug 10 mėnesių, kas taip pat prisidėjo, jog nebuvo tinkamai įformintas palikimo priėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo E. K. motina K. K. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo kopija, el. b. l. 12, gimimo liudijimo kopija el. b. l. 20). Pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo kopija, el. b. l. 14, gimimo liudijimo kopija el. b. l. 20). Tiek po pareiškėjo tėvo, tiek po pareiškėjo motinos mirties susiklostė paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes pareiškėjo tėvai testamentų nebuvo sudarę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis, el. b. l. 29–31). Iš gyventojų registro pažymos matyti, kad po J. K. mirties liko du įpėdiniai: mirusiojo sutuoktinė – K. K. ir mirusiojo sūnus – pareiškėjas E. K. (CK 5.11, 5.13 straipsniai). Pagal gyventojų registro duomenis pareiškėjas E. K. yra vienintelis K. K. įpėdinis (CK 5.11 straipsnis)

Po J. K. mirties liko dalis namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas pareiškėjo motinos K. K. vardu, tačiau minėtas turtas įgytas K. K. ir J. K. santuokos metu (Gyventojų registro pažymos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, santuokos liudijimo kopijos, el. b. l. 15–19, 27–28). Be to, po J. K. mirties liko motociklas Jonway (transporto priemonės registracijos liudijimo kopija el. b. l. 21–22). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), tai yra įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Iš medicininių mirties liudijimo duomenų nustatyta, kad K. K. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad nors pareiškėjo motinos sveikata nebuvo gera ir ji mirė ligoninėje, tačiau tuo metu, kai nesigydydavo ligoninėje ji faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios vietos neturėjo. Be to, į bylą pateikta K. K. vardu 2022 m. lapkričio 30 d. išrašyta sąskaita už elektros energijos suvartojimą name, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad už elektros energiją atsiskaityta (egzistuoja 121,97 Eur permoka, iš kurios padengta suvartotos elektros energijos kaina) (el. b. l. 23–24). Be Į bylą taip pat pateikta K. K. išrašytos vietinės rinkliavos sąskaitos kopija (el. b. l. 26), kurią 2023 m. kovo 1 d. apmokėjo M. B. (el. b. l. 25). Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje parodė, kad M. B. yra artimas K. K. giminaitis, kuris veikia pareiškėjo E. K. pavedimu. Į bylą pateikta pareiškėjo E. K. M. B. išduoto įgaliojimo kopija (el. b. l. 6–7).

Įvertinus byloje esančius duomenis apie K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą, tai, kad iki K. K. mirties dienos buvo tinkamai atsiskaityta už name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją bei pareiškėjo atstovės teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, kad pareiškėjo motina pradėjo valdyti po J. K. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, šiuo turtu rūpinosi, konstatuotina, jog pareiškėjo motina K. K. tokiais savo veiksmais išreiškė valią priimti J. K. palikimą. Remiantis paminėtomis aplinkybėmis nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina K. K. priėmė palikimą po sutuoktinio J. K. mirties pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.