- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-33-135-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Virginija Žindulienė, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-135/2011
2011 m. sausio 27 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir nuteistas 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 16 d. apie 14 val. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), S. R. gyvenamajame name, S. R. spyrė vieną kartą į dešinį šoną, vieną kartą į kairį šoną, vieną kartą į veidą bei kėdės koja vieną kartą sudavė į galvą, tuo padarydamas S. R. kairės pusės 7 šonkaulio lūžį, muštinę žaizdą viršugalvyje, nubrozdinimus veide ir galvoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam S. R. priešintis, iš vidinės švarko kišenės ištraukė ir pagrobė 100 Lt, padarydamas nukentėjusiajam S. R. turtinę 100 Lt žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Apelianto manymu, jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta, o teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino visų liudytojų parodymų. Nuteistojo nuomone, teismas atsižvelgė tik į tai, kad jis anksčiau buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jau bausmę yra atlikęs, sukūręs šeimą, augina dukrą, dirbo pas ūkininką, turėjo gyvenamąją vietą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nors nuteistasis ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nuteistasis teigia, kad įvykio metu jo namuose nebuvo ir jis negalėjo apiplėšti S. R., o į namus sugrįžo tik po įvykio, taip pat tvirtina, kad nukentėjusysis 2010-04-15 100 litų pasidėjo pas R. J., o įvykio dieną susižaloti galėjo pats, tačiau šie nuteistojo teiginiai vertintini kritiškai.
Nukentėjusysis S. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklus ir davė vienodus parodymus. S. R. parodė, kad 210-04-16 apie 14.00 val. R. P. jo (S. R.) kambaryje nukentėjusiajam gulint lovoje iš jo švarko vidinės kišenės ištraukė 100 Lt, o S. R. bandant jį sustabdyti, pastarasis pagriebė kėdės koją ir ja davė per galvą, o po to spyrė į vieną ir į kitą šoną (5, 19, 129 b. l.). Liudytojas A. B. parodė, kad S. R. pamatė apie 14.00 val. išeinantį iš namų ir jo galva buvo kruvina, iš galvos bėgo kraujas. A. B. sustojus ir paklausus S. R., kas atsitiko, jis paaiškino, kad R. P. jį sumušė ir atėmė pinigus (25, 131 b. l.). Apie tai A. B. pranešė policijai (9 b. l.). Ir nors nuteistasis R. P., norėdamas išvengti atsakomybės, nurodė, kad jis prieš įvykį buvo pas P. B., kuriam padėjo skersti kiaulę ir iki to laiko, kuomet įvyko įvykis, nebuvo sugrįžęs namo, tačiau P. B., apklausiamas liudytoju teisme, nurodė, kad įvykio dieną R. P. atėjo pas jį apie 10.00–10.30 val. ir apie 13.00–14.00 val. išėjo namo (154 b. l.). Nuteistasis savo skunde yra nurodęs, kad jo namai nuo P. B. namų yra tik apie 800 metrų atstumu, ir iš to galima daryti išvadą, kad nuteistajam grįžti į namus tereikėjo keliolikos minučių. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. R. buvo sužalotas apie 14.00 val. Atsižvelgiant į tai, atmetamas nuteistojo skundo teiginys, kad nusikalstamos veikos jis padaryti negalėjo, kadangi jo tuo metu nebuvo namuose. Įvykio vieta buvo apžiūrėta 2011-04-16, apžiūra pradėta 17.41 val., baigta 18.16 val. Protokole užfiksuotas S. R. kambaryje esančios pagalvės vaizdas, ant kurios matyti dėmės, panašios į kraują (6–8 b. l.).
Taip pat kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, jog S. R. nepasidėjo 100 Lt pas R. J., kaip tvirtina nuteistasis savo apeliaciniame skunde. Ir nors R. J. teismo posėdyje nurodė, kad S. R. pas ją 100 Lt pasidėjo balandžio 15 d., tačiau teismo metu buvo nustatyta, kad R. J. nurodytą dieną nukentėjusysis pas ją pinigų padėti negalėjo, kadangi jis pensiją pasiėmė tik balandžio 16 dienos rytą, t. y. nusikalstamos veikos padarymo dieną.
Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus išvada Nr. G 630/10(04) buvo patvirtintas nukentėjusiojo sužalojimo faktas ir S. R. nustatytas kairės pusės 7 šonkaulio lūžis, muštinės žaizdos viršugalvyje, nubrozdinimai veide ir galvoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktas. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, tikėtina, kad sužalojimai – muštinė žaizda galvoje, nubrozdinimai veide ir galvoje galėjo būti padaryti kėdės koja. Nustatyta, kad S. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (18 b. l.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apelianto kaltė įrodyta išsamiai ir pagrįstai, tai, kad apeliantas neigia savo kaltę, vertintina kaip jo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kolegija pažymi, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji iš esmės atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.