Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-557/2014

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02017-2012-3

2014 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. (I. K.) nuteistas pagal BK 220 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 str. 1 d. 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo I. K. 149 220,25 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei 48 362,43 Lt Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nustatytą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimu į UAB „V.“ turtą – pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1670,24 kv./m., adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei laikotarpiu nuo 2010-05-26 iki 2010-06-27 būdamas paskirtas vyriausiuoju buhalteriu, kuris pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „vyriausiasis buhalteris <...> atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30 tyčia apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „V.“ vyriausiajai finansininkei M. M. (dirbusiai nuo 2008-01-01 iki 2010-05-25) bei vyriausiajai finansininkei V. K. (dirbusiai nuo 2010-06-28 iki 2011-12-31), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kurios, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 125 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose „Darbo užmokesčio žiniaraštis“, įsiskolinimas darbuotojams bei „Sąskaitos Nr. 271 Iššifravimas pagal sąskaitas“, iš viso 348 319,85 Lt priskaityto ir 273 387,32 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio bei 25 286,82 Lt priskaityto ir 19 500 Lt neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-07-11 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 27 atvejais nepagrindė darbuotojui M. K. iš viso 109 856,92 Lt priskaityto ir 85 272,95 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei neužregistravo 7000 Lt įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui,

- laikotarpiu nuo 2009-02-03 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 14 atvejų neužregistravo darbuotojui E. V. iš viso 54 245,51 Lt priskaityto ir 42 495,58 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei neužregistravo 8000 Lt įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui,

- laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 24 atvejais neužregistravo darbuotojui A. N. iš viso 42 512,21 Lt priskaityto ir 33 519 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei neužregistravo 1500 Lt įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui,

- laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 21 atveju neužregistravo darbuotojui Ž. D. iš viso 70 729,22 Lt priskaityto ir 55 369,69 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 27 atvejais neužregistravo darbuotojui A. P. iš viso 65 274,57 Lt priskaityto ir 51 548,10 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 3 atvejais neužregistravo darbuotojui V. A. iš viso 2971,71 Lt priskaityto ir 2562 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 3 atvejais neužregistravo darbuotojui D. S. iš viso 1959,45 Lt priskaityto ir 1765,60 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais - 2 atvejais neužregistravo darbuotojui A. N. iš viso 770,26 Lt priskaityto ir 854,40 Lt išmokėto darbo užmokesčio.

Tokiu būdu I. K. apgaulingai tvarkė UAB ,,V.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „V.” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I. K. nuteistas ir už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d., kuri nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. 4 d. - „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį...“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d., kuri nurodo, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)...“, 24 str. 1 d., kuri nurodo, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 47 986,70 Lt gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30, veikdamas per UAB „V.“ vyr. finansininkes M. M. ir V. K., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą priskaičiuotą darbo užmokestį 348 319,85 Lt, išmokėtą 123 atvejais 8 UAB „V.“ dirbantiems darbuotojams, dėl ko UAB „V.“ vyr. finansininkė M. M. įrašė žinomai neteisingus duomenis į 2008 m. lapkričio, gruodžio mėnesių, 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesių „Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos“, bei 2009 m. balandžio-gruodžio mėnesių, 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių „Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos“ 18, 19 eilutes, bei vyr. finansininkė V. K. įrašė žinomai neteisingus duomenis į 2010 m. gegužės - gruodžio mėnesių, 2011 m. sausio-gegužės mėnesių „Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos“ 18, 19 eilutes. Šias deklaracijas laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2011-07-15 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui. Tokiu būdu, veikdamas per UAB „V.“ vyr. finansininkes M. M., V. K., pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V.“ pajamas ir jų panaudojimą.

Be to, pažeisdamas 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d., kuri nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti....“, 10 str. 2 d., kuri nurodo, kad „Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas....“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001-05-23 įsakymą Nr. 489 „Dėl duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui“; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007-07-04 įsakymą Nr. V-295 „Dėl SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį taisyklių patvirtinimo“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų iš viso 149 220,25 Lt, veikdamas per UAB „V.“ vyr. finansininkes M. M. ir V. K., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį – 373 606,67 Lt (348 319,85 + 25 286,82), išmokėtą 8 asmenims, dirbusiems UAB „V.“, dėl ko vyr. finansininkės M. M. ir V. K. įrašė žinomai neteisingus duomenis į 2008 m. IV ketv., 2009 m. I-IV ketv., 2010 m. sausio – gruodžio mėn., 2011 m. sausio-birželio mėn. „Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM F4) S4, S5 eilutes ir jų priedų (forma SAM3SD). Šiuos pranešimus ir jų priedus laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2011-06-30 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V.“ pajamas ir jų panaudojimą.

Be to, pažeisdamas 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 str. 2 d., įmokos – 0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“, laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 375,43 Lt įmokų į Garantinį fondą, veikdamas per UAB „V.“ vyr. finansininkes M. M. ir V. K., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį – 373 606,67 Lt, išmokėtą 125 atvejais 8 dirbantiems darbuotojams, dėl ko vyr. finansininkės M. M. ir V. K. neapskaičiavo ir nesumokėjo įmokų į Garantinį fondą 375,43 Lt įmokų.

Tokia savo veika I. K. pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, o taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose, įrašė žinomai neteisingus duomenis.

Dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Pirma, dėl kaltinimo neaiškumo - visas puslapis surašytas vienu sakiniu, todėl dėl daugybinių citatų, skyrybos ženklų, peršokimų nuo minties prie minties, neįmanoma suvokti kaltinimo esmės. Dėl ko jis, nesuvokdamas kaltinimo pagal šią inkriminuojamą veiką, negalėjo pagal ją tinkamai gintis baudžiamojo proceso metu.

Antra, kaltinime buvo nurodyta, kad 125 atvejais nebuvo užregistruotas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis. Tą patį nuosprendyje atkartojo ir teismas. Kokie tie 125 atvejai, nei kaltinime, nei nuosprendyje nebuvo nurodyta, todėl jis net nenutuokia, apie kokius atvejus kalbama, tuo labiau, negalėjo nežinodamas tų atvejų nuo neaiškaus kaltinimo gintis. Jei bandyti sudėti visus kaltinime nurodytus ir nuosprendyje atkartotus atvejus pagal pavardes - M. K. (27 atvejai), E. V. (14 atvejų), A. N. (24 atvejai), Ž. D. (21 atvejis), A. P. (27 atvejai), V. A. (3 atvejai), D. S. (3 atvejai), A. N. (2 atvejai), gaunasi tik 121 atvejis. O tai kelia dar didesnį klausimą, apie kokius 125 atvejus kalbama kaltinime ir nuosprendyje.

Ketvirta, nuosprendyje neužsimenama nieko apie tai, kodėl visi menami 125 atvejai traktuojami kaip tęstinė veikla, o ne kaip atskiri epizodai. Teismui apie tai nepasisakius, negali savo apeliaciniame skunde išdėstyti savo argumentų.

Šešta, vadovaujantis teismo pateiktais tarifais (1,2 Lt ar 1,6 Lt bei skirstant juos pagal liudytojų logiką: mažesnis už pašarus, didesnis už ryžius) ir duomenimis iš įmonės buhalterijos, galima apskaičiuoti, kad per teismo nagrinėjamą laikotarpį buvo perkrauta ryžių 51 943,7 tonos (kas sudaro 51 943,7 x 1,6 Lt = 83 109,92 Lt) ir pašarų buvo perkrauta 29 933,3 tonų (kas sudaro 29 933,3 t x 1,2 Lt = 35 919,96 Lt.). Bendroje sumoje tai sudaro 119 029,88 Lt. Teigiama, kad jis išmokėjo ir liko skoloje 292 887,32 Lt. Pagal įmonėje perkrautas tonas ir pateiktus neva mokėtus įkainius galėjo būti 119 029,88 Lt. Lieka neaišku, iš kur atsirado dar krovinio 173 857,44 Lt sumai. Jis neturi metodikos apskaičiuoti neegzistavusį krovinį, bet taikant įmanomus matematikos analizės metodus suma 292 887,32 viršija 119 029,88 net 2,46 karto. Realiai 1143 vagonai buvo atkrauti pagal įmonės dokumentus - 1143 x 2,46 = 2811,78. Šitoks vagonų skaičius neįmanomas nei pagal krovinio pobūdį, nei pagal įmonės buhalterinius dokumentus. Jis neatitinka tikrovės nei per visą nagrinėjamą laikotarpį, nei imant atskirais epizodais. Prašymą paskirti dokumentų ekspertizę, siekiant įrodyti, kad kaltinime minimi skaičiai neatitinka tikrovės, prokuroras pasiūlė atmesti, o teismas jo pasiūlymą priėmė ir jo prašymas buvo atmestas. Be to, prokuroras užsiminė, kad įmonė galėjo paslėpti dokumentus, ir tikrąjį vagonų skaičių nustatyti neįmanoma. Jis tvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ dokumentacijos keisti neturi galimybės.

Dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. 1 d. Pirma, kaltinimas pagal šią veiką buvo surašytas neaiškiai, t. y. kaltinime nebuvo nurodytos konkrečios deklaracijos, pranešimai ir/ar kiti dokumentai, kuriuos jis neva pateikė. Taip pat nebuvo nurodyti duomenys, kurie, pasak kaltinimo, neva buvo neteisingi. Nežinodamas nei konkrečių dokumentų, kuriuose jis neva nurodė neteisingus duomenis, nei pačių „neteisingų“ duomenų, jis negalėjo teismui įrodyti, kad duomenys teisingi, o pateiktos deklaracijos, pranešimai ir/ar kiti dokumentai atitinka tikrovę (nepaisant to, kad baudžiamajame procese galioja nekaltumo prezumpcija). Pažymi, kad neteisingos deklaracijos, pranešimai ir/ar kiti dokumentai jam yra nežinomi iki šiol, nors jis jau yra nuteistas.

Antra, jis buvo kaltinamas, kad Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą įrašė žinomai neteisingus duomenis. Kaltinime nurodytos rūšies deklaracijose duomenys apie įmonės gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą nerašomi iš viso. Tai teismo posėdžiuose patvirtino: civilinio ieškovo atstovė nurodydama, kad Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose ir Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose nieko nėra parašyta apie įmonės pajamas, pelną ar turtą (2013-08-20 teismo posėdis); liudytoja V. K. nurodydama, kad į tokias deklaracijas duomenys apie įmonės pajamas, pelną, turtą, turto naudojimą nebuvo rašomi (2013-08-20 teismo posėdis); specialistė V. V. nurodydama, kad A klasės mėnesinėse deklaracijose atsispindi darbuotojo darbo užmokesčio paskaičiavimas, išmokėjimas ir atskaičiuotas pajamų mokestis. Įmonės turtas atsispindi kitose deklaracijose (2013-09-18 teismo posėdis). Taigi niekas, ne tik jis, Lietuvoje tokio tipo deklaracijose nerašo jokių duomenų apie įmonės gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, nes to nenumato galiojantys teisės aktai. Nesant tokios imperatyvios pareigos, jis net teoriškai negalėjo jos nevykdyti, todėl tokį kaltinimą, švelniai kalbant, laiko dideliu apsirikimu. Dar didesniu apsirikimu laiko nuteisimą pagal tokį kaltinimą.

Trečia, teismas nurodė, kad inkriminuojamą veiką padarė veikdamas per UAB „V.“ vyr. finansininkes M. M. ir V. K.. Tačiau teismas niekur nuosprendyje nenurodė, kaip prie tokios išvados priėjo ir kokiais įrodymais tokią savo išvadą pagrindė.

Dėl teismo šališkumo. Tiek jis, tiek jo gynėjas pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą nurodė, kad kaltinimas surašytas neaiškiai. Nepaisant išdėstytų kaltinimo trūkumų, teismas nutarė toliau nagrinėti baudžiamąją bylą, iš anksto jau žinodamas, kad proceso metu nesuprasdamas kaltinimo esmės jis negalės tinkamai apsiginti. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad nuosprendyje teismas visiškai neužsiminė ir nepasisakė dėl aukščiau paminėtų liudytojų parodymų, kurie iš esmės prieštaravo kaltinime išdėstytoms aplinkybėms. Taip pat teismas atmetė prašymą skirti ekspertizę, nustatant realius duomenis, kurie įrodo kaltinimo nepagrįstumą. Be to, motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, kur turėjo analizuoti byloje esančius įrodymus, teismas žodis žodin perrašė kaltinimą, ką, pavyzdžiui, patvirtina motyvuojamojoje dalyje be tarpų parašytas skaičius 7000 Lt (šalia esančiuose skaičiuose tūkstančiai atskirti tarpu), kas parodo, kad motyvuojamoji dalis mechaniškai nukopijuota nuo kaltinimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas ne tik buvo šališkas, bet ir neįvykdė pareigos betarpiškai ir savarankiškai išnagrinėti bylą.

Visi aukščiau nurodyti motyvai patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Nepaisant padarytų esminių pažeidimų, mano, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, todėl prašo jį visiškai išteisinti.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

I. K. su teismo nuosprendžiu ir jo nuteisimu kategoriškai nesutinka, prašo jį išteisinti. Anot jo, byloje nėra surinkta jokių jo kaltės įrodymų, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta šališko teismo ir pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Nuteistasis I. K. taip pat nurodo, kad kaltinimai jam buvo surašyti neaiškiai (nebuvo aiškiai nurodyta, kokiais kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. nurodomais 125 atvejais nebuvo užregistruotas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis; kaltinime pagal BK 220 str. 1 d. nebuvo nurodytos konkrečios deklaracijos, kurias jis neva pateikė, taip pat nebuvo nurodyti duomenys, kurie, pasak kaltinimo, buvo neteisingi), kas trukdė jam suvokti kaltinimo esmę ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 8, b. l. 48-49, 51), pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas taip pat išreiškė poziciją, jog kaltinimas jiems yra neaiškus, todėl prašė bylą grąžinti prokurorui kaltinamojo akto papildymui ir patikslinimui, tačiau teismas šį jų prašymą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, laiko, jog nuteistojo I. K. veiksmuose galimai yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog klausimo dėl jo kaltės/nekaltumo, kaip to prašo apeliantas, nagrinėjimas dabartinėje proceso stadijoje yra negalimas, kadangi akivaizdžiai matyti, jog šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, o nustatytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva ištaisyti negali.

BPK 326 str. 1 d. 5 p. numato galimybę apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia situacija galima tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 str. numatyta, jog kaltinamajame akte, be kita ko, nurodoma: nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kt. Kaltinamajame akte pažeistų BK straipsnių požymiai turi būti aprašyti suprantamai, atskleidžiant turinį, pažymint nusikalstamos veikos esmę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog šioje byloje tokių reikalavimų nesilaikyta, prokuroro kaltinamajame akte pateiktų, BK 222 str. 1 d. bei BK 220 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų aprašymas suformuluotas neaiškiai, kas trukdo jį suprasti ir tuo pačiu teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

I. K. kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. inkriminuota, kad laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30, apgaulingai tvarkant UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, 125 atvejais apskaitos registruose nebuvo užregistruota iš viso 348 319,85 Lt priskaityto ir 273 387,32 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio bei 25 286,82 Lt priskaityto ir 19 500 Lt neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-07-11 pirminiais apskaitos dokumentais 27 atvejais nepagrindė darbuotojui M. K. iš viso 109 856,92 Lt priskaityto ir 85 272,95 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei neužregistravo 7000 Lt įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui,

- laikotarpiu nuo 2009-02-03 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais 14 atvejų neužregistravo darbuotojui E. V. iš viso 54 245,51 Lt priskaityto ir 42 495,58 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei neužregistravo 8000 Lt įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui,

- laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais 24 atvejais neužregistravo darbuotojui A. N. iš viso 42 512,21 Lt priskaityto ir 33 519 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei neužregistravo 1500 Lt įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui,

- laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais 21 atveju neužregistravo darbuotojui Ž. D. iš viso 70 729,22 Lt priskaityto ir 55 369,69 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais 27 atvejais neužregistravo darbuotojui A. P. iš viso 65 274,57 Lt priskaityto ir 51 548,10 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais 3 atvejais neužregistravo darbuotojui V. A. iš viso 2971,71 Lt priskaityto ir 2562 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais 3 atvejais neužregistravo darbuotojui D. S. iš viso 1959,45 Lt priskaityto ir 1765,60 Lt išmokėto darbo užmokesčio,

- laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais 2 atvejais neužregistravo darbuotojui A. N. iš viso 770,26 Lt priskaityto ir 854,40 Lt išmokėto darbo užmokesčio.

Kaip matyti iš kaltinimo, nuteistajam I. K. inkriminuojama nusikalstama veika nėra aprašyta detaliai ir aiškiai, kiekvieno darbuotojo atžvilgiu nurodomas bendras priskaitytas ir bendras išmokėtas darbo užmokestis, kuris nebuvo užregistruotas pirminiais apskaitos dokumentais.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad kaltinime minimų 125 atvejų išsamus nenurodymas neleidžia nuteistajam suprasti, apie kokius konkrečiai atvejus yra kalbama, o, nežinodamas tų konkrečių atvejų, jis negali tinkamai gintis nuo kaltinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad kaltinime minimų 125 atvejų, kuomet UAB „V.“ darbuotojams galimai buvo priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei priskaitytas ir neišmokėtas darbo užmokestis, kuris nebuvo užregistruotas pirminiais apskaitos dokumentais, detalus nenurodymas kaltinime trukdo iki galo suprasti kaltinimą ir tuo pačiu nuteistajam gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, kaltinimo turinys nebuvo tinkamai ir aiškiai atskleistas. Kaltinime įvardijamais 125 atvejais detaliai neišskyrus darbuotojams priskaityto ir išmokėto bei priskaityto ir neišmokėto darbo užmokesčio, neaišku, kiek konkrečiu atveju kiekvienas darbuotojas uždirbo, tuo pačiu tai apriboja galimybę aiškintis, ar realiai buvo galimas toks uždarbis.

Kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. nurodoma, jog apskaitos registruose nebuvo užregistruota iš viso 348 319,85 Lt priskaityto ir 273 387,32 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio bei 25 286,82 Lt priskaityto ir 19 500 Lt neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio. Toliau išvardijamas 8 darbuotojams priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei 3 darbuotojams neužregistruotas darbo užmokesčio įsiskolinimas. Susumavus 8 darbuotojams priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį, gaunasi kaltinime nurodytos bendros sumos - 348 319,85 Lt priskaityto (109 856,92 Lt + 54 245,51 Lt + 42 512,21 Lt + 70 729,22 Lt + 65 274,57 Lt + 2971,71 Lt + 1959,45 Lt + 770,26 Lt) ir 273 387,32 Lt išmokėto (85 272,95 Lt + 42 495,58 Lt + 33 519 Lt + 55 369,69 Lt + 51 548,10 Lt + 2562 Lt + 1765,60 Lt + 854,40 Lt) darbo užmokesčio. Tuo tarpu dėl nurodyto 25 286,82 Lt priskaityto ir 19 500 Lt neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio pažymėtina, jog kaltinime nurodyti tik trys įsiskolinimai, kurių bendra suma 16 500 Lt (7000 Lt + 8000 Lt +1500 Lt), kuri neatitinka nurodytos bendros darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio 19 500 Lt sumos.

Kaip minėta, kaltinime nurodyta, jog priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei priskaitytas ir neišmokėtas darbo užmokestis pirminiais apskaitos dokumentais nebuvo užregistruotas 125 atvejais. Tačiau susumavus kaltinime įvardintus atvejus (M. K. atžvilgiu 27 atvejai + 7000 Lt įsiskolinimas; E. V. atžvilgiu 14 atvejų + 8000 Lt įsiskolinimas; A. N. atžvilgiu 24 atvejai + 1500 Lt įsiskolinimas; Ž. D. atžvilgiu 21 atvejis; A. P. atžvilgiu 27 atvejai; V. A. atžvilgiu 3 atvejai; D. S. atžvilgiu 3 atvejai; A. N. atžvilgiu 2 atvejai), gaunasi tik 124 atvejai (pastebėtina, jog apeliantas nurodydamas, kad gaunasi tik 121 atvejis, neįskaičiavo kaltinime nurodytų 3 atvejų dėl įsiskolinimo darbuotojams M. K., E. V. bei A. N.). Apylinkės teismas į tai dėmesio neatkreipė. Nuteistajam savo apeliaciniame skunde iškėlus šį klausimą, prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą pakeisti I. K. kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (t. 9, b. l. 150-156), kadangi kaltinime nebuvo nurodyta aplinkybė, jog darbuotojui A. P. nebuvo išmokėtas 3000 Lt darbo užmokestis (kaltinimą prokuroras darbuotojo A. P. epizode prašė papildyti tuo, jog I. K. <...> neužregistravo 3000 Lt įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui).

Akivaizdu, jog papildomai kaltinime inkriminavus šią aplinkybę, aiškesnis taptų kaltinimas dėl aukščiau aptartos bendros neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio 19 500 Lt sumos. Kita vertus, toks dalinis kaltinimo keitimas iš esmės neišsprendžia netinkamo kaltinamojo akto surašymo, trukdančio nagrinėti bylą, problemos.

Vienas iš nuteistojo I. K. apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog kaltinimas dėl darbo užmokesčio dydžio grindžiamas vien tik liudytojų darbuotojų parodymais. Kaip matyti iš liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 1-9, 13-15, 26-29, 51-53, 78-80, 104-106, t. 8, b. l. 55-61, 105-107, 141-142) duotų parodymų, jie dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje, kur buvo pakraunami geležinkelio vagonai, o jų darbo užmokestis priklausė nuo pakrauto krovinio tonažo. Teisiamojo posėdžio metu bei papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 8, b. l. 119, t. 9, b. l. 157-158) apklausta UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi ir specialisto išvadą pateikusi specialistė V. V. patvirtino, jog apskaičiuojant UAB „V.“ darbuotojams priskaitytą ir išmokėtą bei neišmokėtą darbo užmokestį, be kita ko, buvo remtasi ir liudytojų parodymais. Nuteistasis su liudytojų nurodomomis darbo užmokesčio sumomis nesutinka, anot jo, pagal darbuotojų nurodomas darbo užmokesčio sumas, atsižvelgiant į krovinio tonažo tarifus, nebuvo realios galimybės pakrauti tiek vagonų, t. y. 2,46 kartų daugiau, negu pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat nurodo, jog tikrasis pakrautų vagonų skaičius (tokiu būdu ir krovinių tonažas, darbuotojų darbo užmokestis) galėjo būti nustatytas remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ dokumentacija, kurios jis pakeisti neturi jokios galimybės. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 9, b. l. 69-70), gynybai nesutinkant su liudytojų parodymais ir jų pagrindu grįsta specialisto išvada, nuteistojo gynėjas prašė skirti buhalterinę ekspertizę, kuri nustatytų, kiek UAB „V.“ perkrovė vagonų laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30, išskiriant kiekvieno mėnesio tonažą. Gynyba įsipareigojo pateikti tyrimui reikalingus dokumentus. Tačiau prokuroras prašė šio prašymo netenkinti, kadangi įmonėje nebuvo vedama apskaita, darbai nebuvo apskaitomi. Protokoline nutartimi (t. 9, b. l. 70) teismas šio gynybos prašymo netenkino, kadangi, teismo nuomone, tyrimas dėl vagonų iškrovimo apimties nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, taip užsitęstų bylos nagrinėjimas, būtų vilkinama byla, be to, teismas padarė išvadą, jog paties kaltinamojo pateiktų dokumentų apimtis kelia abejonių. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, siekiant, kad tyrimas būtų atliktas išsamiai ir visapusiškai, suteikiant nuteistajam galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo, reikalinga patikrinti gynybos šią versiją, kadangi galimai būtų nustatytos kitokios darbuotojams mokėtos darbo užmokesčio sumos. O tam, visų pirma, reikalingas didelės apimties papildomas tyrimas. Kita vertus, kolegija laiko, jog kaltinime nedetalizavus kiekvieno iš kaltinime minimų 125 atlyginimo priskaičiavimo ir išmokėjimo/neišmokėjimo atvejo (kada tiksliai, už kokį dirbtą laiką ar už kokį konkretų perkrauto krovinio kiekį, kokiam konkrečiai darbuotojui kiekvienu minimu atveju buvo priskaičiuotas ir išmokėtas/neišmokėtas darbo užmokestis), kaltinamasis neturi galimybės ne tik aiškiai suprasti, kuo jis yra kaltinamas, bet ir tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo, t. y. įrodinėti, kad konkrečiu atveju konkretus darbuotojas dėl įvairių priežasčių (kaip vieną tokių priežasčių gynyba nurodo neva perkrautų vagonų kiekio nerealumą) fiziškai negalėjo atlikti konkretaus darbo.

Su nuteistojo I. K. apeliacinio skundo argumentu, kad kaltinime pagal BK 220 str. 1 d. nebuvo nurodytos konkrečios deklaracijos, kurias jis pateikė, bei duomenys, kurie buvo neteisingi, galima sutikti tik iš dalies. Epizoduose dėl deklaracijų pateikimo Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui bei VSDFV Klaipėdos skyriui aiškiai nurodyta, kokios konkrečiai deklaracijos buvo pateiktos, t. y. Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui - 2008 m. lapkričio, gruodžio mėnesių, 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesių „Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos“, 2009 m. balandžio-gruodžio mėnesių, 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių „Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos“, 2010 m. gegužės - gruodžio mėnesių, 2011 m. sausio-gegužės mėnesių „Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos“ 18, 19 eilutes, VSDFV Klaipėdos skyriui - 2008 m. IV ketv., 2009 m. I-IV ketv., 2010 m. sausio – gruodžio mėn., 2011 m. sausio-birželio mėn. „Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM F4) S4, S5 eilutes ir jų priedus (forma SAM3SD), tačiau kokie duomenys šiose deklaracijose buvo nurodyti neteisingai, nėra detalizuota, nurodoma, kad neteisingi duomenys yra deklaracijų 18, 19 eilutėse, S4, S5 eilutėse bei prieduose (forma SAM3SD). Be šių deklaracijų papildomos apžiūros nėra galimybės suprasti, kokie duomenys jose įrašyti neteisingai, t. y. kokie duomenys turėjo būti įrašyti į kiekvieną minimą konkrečią deklaraciją, ir kokie duomenys yra realiai įrašyti.

Kartu pastebėtina, jog epizode dėl deklaracijų pateikimo Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui buvo nurodyta, jog <...> I. K. <...>, laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30 vyr. finansininkėms nepateikė duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą priskaičiuotą darbo užmokestį 348 319,85 Lt, išmokėtą 123 atvejais 8 UAB „V.“ darbuotojams <...>. Tačiau, specialisto išvadoje (t. 5, b. l. 148-166) konstatuota, kad tokių atvejų buvo ne 123, o 121. Prokuroras, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikdamas prašymą pakeisti I. K. kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (t. 9, b. l. 150-156), prašė tokį apsirikimą laikyti gramatine klaida, kuri iš esmės nekeičia kaltinimo apimties. Šis apsirikimas, papildomai tiriant bylą ir, tikėtina, surašant naują kaltinimą, privalo būti ištaisytas, konkretizuojant kiekvienos deklaracijos neteisingumą ir tuo pačiu nurodant, kokie konkretūs darbo užmokesčio išmokėjimo faktai buvo nuslėpti kiekvienoje konkrečioje deklaracijoje.

Atmetant nuteistojo argumentą, kad kaltinime nurodytos rūšies deklaracijose (Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose ir Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose), kurios buvo pateiktos Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, duomenys apie įmonės gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą nerašomi, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 9, b. l. 157-158) papildomai apklausta specialistė V. V. paaiškino, jog nors tokio tipo deklaracijų 18 eilutėje nurodoma išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio suma, t. y. priskaičiuotas darbo užmokestis, o 19 eilutėje nurodoma išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. suma, plačiąja prasme ir šiose deklaracijose nurodomi duomenys apie atitinkamos kategorijos įmonės finansinių lėšų panaudojimą.

Kaltinime pagal BK 220 str. 1 d. I. K. taip pat buvo inkriminuota, kad jis laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-06-30, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 375,43 Lt įmokų į Garantinį fondą, vyr. finansininkėms nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį – 373 606,67 Lt, išmokėtą 125 atvejais 8 dirbantiems darbuotojams, dėl ko vyr. finansininkės neapskaičiavo ir nesumokėjo įmokų į Garantinį fondą 375,43 Lt įmokų. Pastebėtina, jog pagal BK 220 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, Kaip matyti, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. būtinas žinomai neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą ir šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šiuo atveju dėl įmokų į Garantinį fondą jokia deklaracija, ataskaita ar kitas dokumentas surašomas nebuvo ir jokie žinomai neteisingi duomenys nebuvo pateikti valstybės įgaliotai institucijai, todėl, tikėtina, surašant naują kaltinimą, spręstinas klausimas, ar pagrįstai šis epizodas inkriminuotas I. K..

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Aukščiau aptartos aplinkybės (nusikalstamų veikų aprašymas išsamiai neatskleidžiant jų turinio, netikslių duomenų įrašymas, duomenų nenurodymas ir pan.) turi būti tikslinamos, siekiant, kad kaltinamasis aktas atitiktų BPK jam keliamus reikalavimus, būtų aiškus ir suprantamas, nes tik tokiu atveju pilna apimtimi gali būti realizuojama kaltinamojo teisė gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo. To nepadarius, toliau tęsti procesą pagal šiuo metu kaltinamajame akte suformuluotus kaltinimus nėra galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.