- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-62-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00446-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- J. J., ir N
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-350/2012
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00446-2011-2
2012 m. vasario 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. (padėjimas suklastoti netikrą N. G. vairuotojo pažymėjimą) ir nuteistas laisvės atėmimu penkiems (5) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. (padėjimas suklastoti netikrą Ž. G. vairuotojo pažymėjimą) nuteistas laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas) nuteistas laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems (1) metams ir dvejiems (2) mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir N. G., Ž. G., L. G., tačiau jie apeliacinių skundų nėra pateikę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su N. G. ir L. G., per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, žinodamas, kad N. G. siekia įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, susisiekė su L. G., kuris nurodė galįs padėti įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, ir susitarė dėl N. G. ir L. G. susitikimo (duomenys neskelbtini) kaime, kur N. G. perdavė L. G. savo LR Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir 1600 Lt už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą, o savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini), paėmė iš N. G. vieną fotonuotrauką, kurią perdavė L. G., kuris šiuos duomenis, fotonuotrauką ir pinigus (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris tokį netikrą dokumentą pagamino ir tuo jis padėjo šiam nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą - netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su N. G. anketiniais duomenimis.
Taip pat, jis, veikdamas kartu su Ž. G. ir L. G., per laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, žinodamas, kad Ž. G. siekia įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, susisiekė su L. G., kuris nurodė galįs padėti įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, ir susitarė dėl Ž. G. ir L. G. susitikimo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur Ž. G. pateikė L. G. savo negaliojantį LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su anketiniais duomenimis ir fotonuotrauka, 1200 Lt už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą, kuris šiuos duomenis, fotonuotrauką ir pinigus (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris tokį netikrą dokumentą pagamino ir tuo jis padėjo šiam nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą - netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su Ž. G. anketiniais duomenimis.
Taip pat, jis, 2011m. rugpjūčio 24 d. apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje – vietinės reikšmės kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų žmonių akivaizdoje jis tyčia vieną kartą ranka kumščiu sudavė automobilyje sėdėjusiam J. B. į veidą, kuriam nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei sulūžo 120 litų vertės akiniai, tuo šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. J. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendį - jo veiką, kuri kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. perkvalifikuojant į BK 140 str. 1 d. bei sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad nors savo kaltės dėl fizinio smurto J. B. atžvilgiu neneigia, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai jis padarė iš chuliganiškų paskatų. Tvirtina, kad šiuo atveju viešoji tvarka nebuvo pažeista, nes konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų, dėl konflikto iš dalies kaltas ir pats nukentėjusysis J. B.. Pažymi, kad su J. B. susitaikė, šis jam pretenzijų neturi.
Apelianto nuomone atsižvelgus į jo padarytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą bausmę. Šiuo atveju turėtų būti įvertinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo netinkamą elgesį, ikiteisminio tyrimo institucijoms padėjo nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes dėl dokumentų klastojimo. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jo vaidmuo nusikaltimų darymo procese buvo antraeilis, kad jis su žmona augina ir išlaiko tris vaikus, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant švelnesnę nei skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtoji bausme.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė –atmesti
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl veikos J. B. atžvilgiu kvalifikavimo
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų ir įvertintų duomenų bei įrodymų visumos pagrindu kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. J. J. teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktas kilo iš asmeninių paskatų ir iš dalies dėl to yra kaltas pats nukentėjusysis, be to, tvirtina, kad jo veiksmais nebuvo sutrikdyta vieša tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, konfliktinės situacijos priešistorė – kai J. J. ir V. G. girtaujant pastarojo namuose, šis, pamatęs keliu atvažiuojantį J. B., J. J. papasakojo, kad prieš penkerius – šešerius metus J. B. jam išmušė dantį, po ko apeliantas išėjo į kelią link atvažiuojančio J. B., teigdamas, kad norėjo išsiaiškinti dėl V. G. padarytos žalos atlyginimo, bei pati konflikto eiga – J. J., kuris iki šio konflikto su J. B. jokių asmeninių santykių neturėjo, veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu – važiuojančio automobilio sustabdymas, smūgio kumščiu sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį pro pravertą automobilio langą, šią situaciją stebint nukentėjusiojo žmonai, negali būti vertinami kaip padaryti dėl asmeninės priežasties, o tuo labiau dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, kad tokie J. J. veiksmai J. B. atžvilgiu buvo įžūlūs, jais J. J. akivaizdžiai demonstravo savo nepagarbą aplinkiniams, ignoruodamas visuotinai priimtas bendražmogiško elgesio normas, demonstruodamas savo fizinę jėgą, rodydamas savo aiškų įstatymų negerbimą ir tuo aiškiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šią veiką J. J. padarė viešoje vietoje - ant kelio, todėl ji teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės
Apeliantas nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą ir ginčija jam paskirtos bausmės dydį, prašydamas ją sušvelninti. Kaip numato BK 63 str. 1 d., jei yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už BK 284 str. 1 d. padarymą sankcijoje už viešosios tvarkos pažeidimą numatytos bausmės –viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Apylinkės teismas, parinkdamas apeliantui skirtinos bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir vienas nesunkus nusikaltimas, nukreiptas prieš žmogaus sveikatą ir orumą, valstybės saugomą ir ginamą viešąją tvarką, kad nusikaltimai baigtiniai, padaryti iš savanaudiškų paskatų. Taip pat atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad padaręs nusikaltimas veikas kaltu prisipažino visiškai bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad J. J. viešąją tvarką sutrikdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos realizavimui. O taip pat įvertino tai, kad apeliantas yra teistas, nusikaltimus įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. pagal BK 27 str. būdamas recidyvistu, kuriam pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas, už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. ne kartą baustas administracine tvarka, nuo 2003-08-26 iki 2009-06-08 buvo įregistruotas Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje registruotas nebuvo, nedirba ir augina mažametį vaiką.
Pažymėtina, kad tiek už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 6 d. 300 str. 2 d. padarymą, tiek už 284 str. 1 d. padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes nežymiai viršijančias šių straipsnių sankcijoje numatytų tokios rūšies bausmių minimalų dydį.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas J. J. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Su bausmės skyrimo motyvais kolegija sutinka, ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė individualizuojama, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bausmės individualizavimo principo. Į visus apeliaciniame skunde nurodytus reikšmingus bausmei motyvus - apelianto vaidmenį nusikaltimų padaryme, situaciją šeimoje, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas jau atsižvelgė skirdamas skundžiamu nuosprendžiu bausmę, todėl dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pagrindu mažinti bausmę, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Aplinkybė, kad nukentėjusysis J. B. J. J. atleido ir neturi jam pretenzijų, neduoda pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Be to, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta. J. J. padarytų nusikaltimų pobūdis ir konkretūs veiksmai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra socialiai pavojinga asmenybė, kuri nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl jam paskirtos bausmės pagal savo rūšį ir dydį nėra aiškiai per griežtos ir jas keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.