Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-551-324/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-26
Bylos Nr.
e2-551-324/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00974-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
BVBA „XDL Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-551-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00974-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei G. G., advokato padėjėjai N. Š., atsakovės atstovei advokatei E. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ieškinį atsakovei BVBA „XDL Group“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 65543,40 Eur žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovės nurodė, kad ieškovė įsipareigojo 2014 m. kovo 19 d. atlikti dviejų automobilių Range Rover pervežimą maršrutu Lietuva–Nyderlandai. Ieškovė nesukomplektavo viso autovežio, todėl pasitelkė kitą vežėją (subvežėją), kuris prarado atsakovės automobilius. 2014 m. gegužės mėn. ieškovės vairuotojas A. P. išvyko į komandiruotę transporto priemonių junginiu (vilkiku su puspriekabe). Atsakovė kreipėsi į Nyderlandų Limburgo teismą su prašymu leisti areštuoti ir sulaikyti šį transporto priemonių junginį. Nyderlandų Limburgo teismas 2014 m. gegužės 9 d. pritaikė areštą ieškovės vilkikui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 20 000 Eur (69056 Lt). Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-955-390/2015 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl 621 003,34 Lt (179855 Eur) žalos, atsiradusios praradus Range Rover automobilius, atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 621 003,34 Lt (179855 Eur) vertės turto areštą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims (teisė valdyti ir naudoti turtą neapribota). Antstolis R. B. areštavo tris transporto priemones PATIKIMA LINIJA, RIMO, valst. Nr. FL567, PORSCHE CAYENNE DIESEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCANIA P440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose areštuotas transporto priemonių junginys nebuvo įtrauktas į areštuoto turto aprašą. Atsakovė 2014 m. liepos 30 d. pateikė prašymą sumažinti areštuoto turto apimtį. Ieškovė informavo antstolį, kad neprieštarauja didesnės apimties arešto taikymui tik Lietuvoje areštuotam ieškovės turtui, nesutiko dėl Nyderlanduose areštuoto autovežio, nes jį uždrausta valdyti ir naudoti. Antstolis 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu informavo, jog atsakovės prašymo sumažinti areštuoto turto apimtį netenkino. Ieškinio pateikimo metu pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį turto areštuota už 225 099,63 Eur. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė 2014 m. spalio 16 d. pateikė prašymą panaikinti 2014 m. gegužės 9 d. Limburgo teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi šio prašymo nepatenkino. Ieškovė 2014 m. spalio 16 d. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi prašymo nepatenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė 2014 m. spalio 19 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio reikalavimų padidinimo. Šio pareiškimo pagrindu ieškinio suma buvo padidinta nuo 621 003,34 Lt (179 855 EUR) iki 658 338,12 Lt (190 667,90 EUR). Nyderlanduose taikytas areštas transporto priemonių junginiui yra perteklinis, nepagrįstas, neproporcingas ir darantis žalą ieškovei. Ieškovė negali jo valdyti ir naudoti verslo veikloje, todėl negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti. Atsakovei tenka rizika dėl prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jai tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą, kurią lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys piktnaudžiavimu teise prašyti laikinųjų apsaugos priemonių užsienyje, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Reikalavimą kildina iš atsakovei taikytinos civilinės (deliktinės) atsakomybės už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą. Žalą sieja ne su CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o su bendrais civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.245, 6.263 straipsnis). Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-955-390/2015, atsakovė turėjo suprasti, jog Nyderlanduose taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, suvaržančios ieškovės veiklą, kadangi negalės vykdyti tarptautinių pervežimų. Atsakovė pažeidė ieškovės teisę naudotis turtu, kuris išieškojimui panaudojamas tik paskutinėje eilėje. Be to, antstolis areštavo ieškovės turto už 225 099,63 Eur, kai atsakovės ieškinio suma civilinėje byloje Nr. e2-955-390/2015 yra 190 667,90 Eur, t. y. areštuota 34431,73 Eur daugiau negu būtina. Ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. (114 dienos) gavo 41 639,76 Eur pajamų, išskaičiavus 26 613,14 Eur sąnaudas, 15 proc. pelno mokestį gaunama 12772,63 Eur grynojo pelno (15 026,62 Eur x 0,85) už transporto priemonių junginiu atliktus pervežimus, autovežis per vieną dieną sukurdavo 112,04 Eur grynojo pelno. Nyderlanduose taikyto arešto ir sulaikymo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., iš viso per 585 dienas ieškovė negavo 65 543,40 Eur grynojo pelno. Ieškovė vis dar vykdo tarptautinius pervežimus, todėl Nyderlanduose areštuotas autovežis būtų leidęs gauti analogiškas pajamas ir pelną. Ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės neteisėto veiksmo, prašytų perteklinių ir neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių užsienyje. Atsakovė atsako be kaltės už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė yra kalta dėl ieškovei padarytos žalos. Asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovė neįvertino, jog Lietuvoje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakanka. Atsakovės pageidavimu galėjo būti aprašyta daugiau turto, esančio Lietuvoje, tam, kad būtų atsisakyta perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių Nyderlanduose. Atsakovei neinicijavus laikinosios priemonės taikymo Nyderlanduose, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo net ir neįsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016. Byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas. Veiksmas sukėlęs žalą, padarytas Nyderlanduose, o žala ieškovei atsirado Lietuvoje, kadangi dėl arešto ieškovė patiria finansinius nuostolius, kurie pasireiškia negautomis pajamomis. Dėl to ieškovė turi teisę atsakovei ieškinį pareikšti Nyderlanduose (žalą sukėlusio įvykio vietoje) arba Lietuvoje (žalos atsiradimo vietoje) (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 (anksčiau – Nr. 44/2001) dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 2 skirsnio 7 straipsnio 2 punktas). Ieškovės ieškinys nagrinėtinas Lietuvoje, nes ieškovės nuolatinė buveinė yra Kaune. Šalių ginčui taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė, nes pirminė žala (o ne antrinė kaip pasekmė) atsirado Lietuvoje, o ne Nyderlanduose. Tiesiogiai taikytinas 2007 m. liepos 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių. Nyderlanduose atliktas žalą sukeliantis veiksmas, o žalą ieškovė patiria išimtinai Lietuvoje netekusi galimybės gauti pajamų. Visi įrodymai, pagrindžiantys žalą ir jos dydį, buhalteriniai dokumentai yra Lietuvoje, todėl įrodymų surinkimo atžvilgiu procesas čia kur kas greitesnis. Įrodymus teikiant teismui užsienyje, tektų visus dokumentus išversti į vietos kalbą, dėl to procesas būtų sudėtingesnis, ilgesnis ir tikėtinai brangesnis abejoms šalims. Ieškovė į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesikreipė vietos advokatų patarimu, nes tai būtų sukėlę nepagrįstai didelę finansinę ir administracinė naštą. Vien laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nekompensuotų jau patirtos žalos. Atsakovės neteisėtų veiksmų esmė yra ne teisėtų procesinių priemonių naudojimas, o tai, kad ji, įgyvendindama savo teises ir naudodamasi procesinėmis priemonėmis, nepasirinko tokių priemonių, kuriomis ieškovei būtų padaryta mažesnė žala. Atsakovė galėjo atsisakyti perteklinių ir nebūtinų laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Limburgo teismo. Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Limburgo teismo įsiteisėję procesiniai sprendimai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra tarpinio pobūdžio ir neturi res judicata ar prejudicinės galios, todėl neužkerta kelio reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Jos atstovė atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, kad jis neteismingas Kauno apygardos teismui. Ieškovė nuostolių atlyginimą kildina iš Limburgo teismo (Olandija) 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl vieta, kurioje tariamai įvyko žalą sukėlęs įvykis (vilkiko areštas), yra Olandija. Ieškinys itin glaudžiai susijęs su Olandija, nes vilkiko areštą pritaikė Limburgo teismas, visus su vilkiko areštu susijusius vykdymo veiksmus atliko antstolis Olandijoje, vilkikas iki šiol yra saugomas Olandijoje. Limburgo teismas tinkamiausiai gali išnagrinėti ieškiniu reikalaujamų nuostolių pagrįstumą. Bylų teismingumui neturi reikšmės proceso trukmė ir kaina. Ieškovė neteisingai aiškina tiesioginės žalos atsiradimo vietą. Reikalaujama žala kilo Olandijoje, ieškovei negalint naudotis areštuotu vilkiku, o ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas, t. y. netiesioginius nuostolius, todėl ieškiniu reiškiamas reikalavimas kildinimas iš netiesioginių įvykio pasekmių. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos Parlamento (EB) reglamento Nr. 864/2007 4 straipsnio 1 dalį, sprendžiant taikytinos teisės klausimą nėra svarbu, kurioje šalyje atsirado netiesioginės pasekmės, ieškiniui taikoma Olandijos teisė. Ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-484-390/2016 atsakovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovės 178 024,90 Eur iš reikalautų 190 667,90 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi priteisti nuostoliai sumažinti iki 154 301,90 Eur; civilinė byla Nr. e2A-709-178/2016). Ieškovė toje byloje iš dalies pripažino atsakovės ieškinį dėl 45 195,17 Eur sumos. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagristai, nes ieškovė neatlygino atsakovei nuostolių už dingusias transporto priemones net tos dalies, kurios neginčijo (nurodytoje byloje BVBA „XDL Group“ 2016 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismui pateikė duomenis, kad atsakovė UAB „Auteks“ 2016 m. lapkričio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. ieškovei pervedė 180 394,81 Eur sumą). Ieškovės analogiškas reikalavimas (prašymas dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo) išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Laikinosios apsaugos priemonės Olandijoje iki ieškinio civilinėje byloje Nr.e2-484- 390/2016 pareiškimo buvo pritaikytos teisėtai. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai negali būti taikoma civilinė (deliktinė) atsakomybė. Limburgo teismo pritaikyta laikinoji apsauga negali būti laikoma perteklinė, nes ji pritaikyta anksčiau, t. y. prieš pateikiant ieškinį Kauno apygardos teismui. Ieškovė Limburgo teismo 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo neskundė. Atsakovė antstolio prašė pakeisti turto aprašą ir sumažinti areštuoto turto apimtį 20 000 Eur suma, kuria areštuotas ieškovei priklausantis turtas Olandijoje, tačiau antstolis šio prašymo netenkino, taigi, atsakovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Antstolis areštavo transporto priemones jų neapžiūrėjęs, pagal ieškovės pateiktas vertes, todėl dalis automobilių galėjo būti netinkami naudoti. Antstolis, o ne atsakovė privalėjo įkainoti transporto priemones pagal rinkos kainas. Jeigu antstolis nevykdė savo pareigų, jis už tai turi atsakyti, tačiau tame nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė neginčijo antstolio patvarkymų. Pirmą kartą ieškovė į atsakovę dėl Olandijoje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė niekada nesikreipė į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Tokiu būdu ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad laikinosios apsaugos priemonės Olandijoje būtų panaikintos, buvo pasyvi ir nesąžininga, ilgiau nei 2 metus atsakovei neatlygino nuostolių, kurių dalį pripažįsta nuo 2014 m. birželio mėn. Ieškovės pateikti penkių transporto priemonių VĮ „Regitra“ liudijimai nesusiję su byla, nes nurodytų transporto priemonių antstolis neareštavo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė areštuoto turto rinkos vertės. Atsakovė ieškovei geranoriškai pasiūlė panaikinti Limburgo teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovė sumokėtų ieškovės neginčijamą reikalavimo sumą (51580,44 Eur), o ginčijamai daliai išduotų banko garantinį raštą, tačiau ieškovė to neatliko. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos civilinei (deliktinei) atsakomybei atsakovės atžvilgiu kilti būtinos sąlygos. Ieškovė neįrodė reikalaujamų netiesioginių nuostolių dydžio. Olandijoje areštuota transporto priemonė yra įvertinta 20 000 Eur. Akivaizdu, kad prašomi priteisti nuostoliai (nevertinant jų nepagrįstumo) yra neproporcingai dideli. Lietuvos apeliacinis teismas, ne kartą nagrinėjęs ieškovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, konstatavo, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros neįrodo ieškovės patirtų realių nuostolių. Ne ieškovė, o atsakovė patiria nuostolių, iki šiol Limburgo teismo paskirtam administratoriui mokėdama už vilkiko saugojimą. Nenustatytas priežastinis ryšys, kad galimi nuostoliai atsirado dėl vilkiko arešto. Ieškovė privalo įrodyti atsakovės kaltę. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės kaltė pasireiškia tuo, jog ji neatsisakė įsiteisėjusiu teismo sprendimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Olandijoje. Kiekvieno asmens teisė yra savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Savo teises užtikrinti žalos išieškojimą priverstine tvarka atsakovė įgyvendino kreipdamasi į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesuprantama, kodėl atsakovė turėtų kreiptis į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymo, kai ieškovė neatlygino atsakovės patirtų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė atsakovei įsipareigojo 2014 m. kovo 19 d. atlikti dviejų automobilių Range Rover pervežimą maršrutu Lietuva–Nyderlandai. Ieškovė tam pasitelkė kitą vežėją, kuris prarado atsakovės automobilius. 2014 m. gegužės mėn. ieškovės vairuotojas išvyko į komandiruotę transporto priemonių junginiu (vilkiku su puspriekabe). Atsakovė kreipėsi į Nyderlandų Limburgo teismą su prašymu išduoti įsakymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant ir sulaikant šį transporto priemonių junginį. Nyderlandų Limburgo teismas 2014 m. gegužės 9 d. išdavė įsakymą, kurio buvo prašoma, patvirtinant ieškovų nustatytą žalos dydį 230 000 Eur ir nustatant, kad pagrindinė byla teisme gali būti iškelta per 4 savaites nuo arešto pritaikymo. Areštas buvo pritaikytas ieškovės vilkikui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė, ieškovės teigimu, yra 20 000 Eur (69056 Lt).

2014 m. birželio 9 d. atsakovė Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį UAB „Auteks“ dėl 621 003,34 Lt (179855 Eur) žalos, atsiradusios praradus Range Rover automobilius, atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-484-390/2016). Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Auteks“ pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 621 003,34 Lt (179855 Eur) vertės turto areštą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims (teisės valdyti ir naudoti turtą neapribojo). Vykdant pastarąją nutartį buvo areštuotas atsakovei UAB „Auteks“ priklausantis kilnojamasis turtas (3 transporto priemonės) bendrai 622 000 Lt sumai (pagal atsakovės nurodytas preliminarias vertes). Nyderlanduose areštuotas transporto priemonių junginys nebuvo įtrauktas į areštuoto turto aprašą. Atsakovė UAB „Auteks“ 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teigdama, jog Belgijos teismui patenkinus ieškovo prašymą bei sulaikius konkretų vilkiką, atsakovė negali juo naudotis savo versle, dėl to negaudama pajamų, patiria nuostolius.

Motyvuodama Limburgo teismo pritaikytu areštu 20 000 Eur vertės turtui, BVBA „XDL Group“ 2014 m. liepos 30 d. pateikė antstoliui prašymą atitinkama suma sumažinti areštuoto turto apimtį. Antstolis 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu UAB „Auteks“ informavo, jog atsakovės prašymo sumažinti areštuoto turto apimtį netenkina, nes teismas arešto masto nėra sumažinęs.

UAB „Auteks“ 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl Limburgo teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Konstatavo, kad iš atsakovės (UAB „Auteks“) pateiktų duomenų negalima nustatyti prognozuojamų nuostolių dydžio, jų apskaičiavimo būdo, negalima įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių poveikio atsakovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės prašymo atmetimas nagrinėjamoje byloje neužkerta jai galimybės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar jų masto sumažinimo, atsižvelgiant į ieškiniu pareikšto reikalavimo dydį (CPK 148 str.). Nurodė, jog šioje byloje ieškovas BVBA „XDL Group“ yra juridinis asmuo su buveine užsienyje, Lietuvoje neturintis nei filialo, nei turto neturi, o atsakovei priklausantis vilkikas yra sulaikytas Belgijos Limburgo teismo ir saugomas Belgijoje. Todėl byloje aktuali ne tik nacionalinė teisė, bet ir tarptautinės sutartys bei Europos Sąjungos teisės aktai. Nagrinėjamu atveju Belgijos Limburgo teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė remdamasis Europos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ 31 straipsniu, nustatančiu, kad prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms pagrindinėje byloje, bet kada gali panaikinti ar pakeisti jas pritaikęs teismas. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Auteks“ turi procesinę galimybę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą ir pateikti prašymus, atitinkančius procesinę situaciją Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje pagrindinėje byloje. Kita vertus, Kauno apygardos teismas, siekdamas nepažeisti CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą, spręsdamas klausimus dėl savo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, turi atsižvelgti į galiojantį Belgijos teismo procesinį sprendimą.

BVBA „XDL Group“ 2014 m. spalio 19 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio reikalavimų padidinimo nuo 621 003,34 Lt (179 855 EUR) iki 658 338,12 Lt (190 667,90 EUR).

UAB „Auteks“ 2014 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad antstolis R. B., vykdydamas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį, 2014 m. liepos 21 d. turto aprašu areštavo atsakovei priklausančias tris transporto priemones, kurių vertė 622 000 Lt, kuri yra 996,66 Lt didesnė nei ieškinio suma. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Be kitų aplinkybių, konstatavo, kad antstolis negali aprašyti atsakovės turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad visų pirma atsakovė dėl galimų neteisėtų antstolio veiksmų, sukeliančių atsakovei nuostolius, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į antstolio procesinę veiklą kontroliuojantį teismą, taip pat gali prašyti antstolio areštuoti kitą jam priklausantį turtą ar panaikinti areštą turtui, kurio suma viršija teismo nutartimi nustatytą sumą (CPK 594 straipsnis), antra, nagrinėjamu atveju antstolio aprašyto turto vertė tik nežymiai viršija teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytą sumą, o pagal CPK 677 straipsnio 2 dalį antstolis negali aprašyti atsakovo turto iš esmės daugiau, negu nustatyta teismo nutartyje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje yra pakankamai sudėtinga antstoliui aprašyti turtą lygiai tokios pat vertės, kaip nurodyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra galimas neesminis teismo nustatytos areštuotino turto sumos viršijimas. Be to, pats apeliantas atskirajame skunde pripažino, kad antstolis turto apraše atsakovės turtą įkainojo objektyviai ir ne daugiau nei reikia ieškinio reikalavimui užtikrinti.

Civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016 Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu iš atsakovės priteisė ieškovei 143 489 Eur nuostoliams atlyginti, 34 535,90 Eur negautų pajamų; 6 proc. procesinių palūkanų bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi priteisti nuostoliai sumažinti iki 154 301,90 Eur, procesinės palūkanos – iki 5 procentų (civilinė byla Nr. e2A-709-178/2016). Sprendimas įvykdytas, UAB „Auteks“ 2016 m. lapkričio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. pervedus priteistą 180 394,81 Eur sumą.

Ieškovės teigimu, žalą sukėlęs įvykis yra atsakovės prašymu Nyderlandų Limburgo teismo įsakymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, perteklinės ir dėl jomis užtikrinto kreditorės reikalavimo, ir dėl uždraudimo naudoti areštuotą turtą. Negalėdama eksploatuoti areštuoto turto, ji neteko pajamų, todėl jai Lietuvoje buvo padaryta žala. Ieškovė yra Lietuvoje, o atsakovė – Belgijoje įsteigtos ir veikiančios įmonės, todėl byloje egzistuoja tarptautinis elementas. Teismas sutinka su ieškove, kad byla yra teisminga Kauno apygardos teismui, taikant Lietuvos Respublikos teisės normas (CPK 782 straipsnis). Šiuo atveju taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Jo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog pagal šį Reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žala sukėlęs įvykis, teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, tuo atveju, kai vieta, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė, ir vieta, kurioje dėl šio įvykio atsirado žala, nesutampa, formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia žalos atsiradimo vietą ir įvykio, dėl kurio žala atsirado, vietą. Tokiu atveju atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme (ESTT 2004 m. vasario 5 d. sprendimas byloje DFDS Tortine Nr. C-18/02; 2004 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Kronhofer Nr. C-168/02). ESTT sprendime, priimtame byloje Handelskwekerij G. J. Bier BV v. Minės de potasse d'Alsace SA (bylos Nr. C-21/76), taip pat išaiškino, jog nuostata „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ turi būti suprantama kaip apimanti tiek vietą, kurioje atsirado žala, tiek ir ją sukėlusio įvykio vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2014, yra išaiškinęs, jog „iš nusistovėjusios ESTT praktikos matyti, kad tuo atveju, kai vieta, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė, ir vieta, kurioje dėl šio įvykio atsirado žala, nesutampa, Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte esanti formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia žalos atsiradimo vietą ir įvykio, dėl kurio žala atsirado, vietą, todėl atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme. Minimoje Lietuvos kasacinio teismo nutartyje taip pat akcentuota specialiosios jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte, pagrįsta ypač glaudžiu ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismo ryšiu, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą pastarajam dėl gero teisingumo administravimo ir naudingo proceso organizavimo priežasčių (žr. sprendimo Mines de potasse d’Alsace 11 punktą; 1990 m. sausio 11 d. sprendimo Dumez France ir Tracoba, C 220/88, Rink. p. I 49, 17 punktą; 1995 m. kovo 7 d. sprendimo Shevill ir kt., C 68/93, Rink. p. I 415, 19 punktą bei 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari, C 364/93, Rink. p. I 2719, 10 punktą). Vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisėjas paprastai turi geriausią galimybę priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo artumo ir įrodymų administravimo paprastumo (žr. sprendimo Henkel 46 punktą). ESTT 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendime pirmiau nurodytoje Marinari byloje pažymėjo, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ apima vietą, kur nukentėjusysis patiria finansinius nuostolius, kylančius iš pirminės žalos, ir ji negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kurią vietą, kur atsirado neigiami įvykio, sukėlusio realią žalą kitoje vietoje, padariniai.

Tuo vadovaujantis teismas sprendžia, kad ieškovė galėjo pareikšti ieškinį ten, kur atsirado žala (Lietuvoje registruotos įmonės pajamų netekimas), ir ten, kur kilo įvykis, sukėlęs žalą. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 preambulės 16 punktu, jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Šiuo atveju pagrindinė byla dėl žalos, kurią patyrė BVBA „XDL Group“, praradusi transporto priemones dėl UAB „Auteks“ neteisėtų veiksmų, ir visi su laikinosios apsaugos pritaikymo mastu susiję klausimai buvo išnagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ESTT praktika reikalauja deliktinių bylų teismingumą sieti su tiesiogine žalos vieta, nes tai sukuria geriausią galimybę priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo artumo ir įrodymų administravimo paprastumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-25/2014 pagal UAB ,,Transtira“ ieškinį atsakovui Gruber Logistcs SpA dėl žalos regreso tvarka priteisimo). Atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodomą aplinkybę, kad žalą jai padarė ne Limburgo teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, o nuo atsakovės priklausanti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, sutiktina su ieškove, jog įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodytos tiesioginės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, t. y. visi dokumentai, kuriais ieškovė įrodinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumą, yra Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016. Lietuvoje yra ir žalos dydį grindžiantys buhalteriniai dokumentai, vykdomosios bylos medžiaga dėl Lietuvos teismų sprendimų dėl laikinosios apsaugos vykdymo, todėl įrodymų surinkimo požiūriu procesas operatyvesnis Lietuvoje, yra jurisdikciją Kauno apygardos teismui pagrindžiantis glaudus ryšys tarp teismo ir bylos, kurioje atliktais neteisėtais veiksmais grindžiamas ieškinys.

Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, jai neįrodžius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, reglamentuotų CK 6.245-6.249 straipsniuose.

Reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių CPK 146 str. 2 d. pagrindu, būtina sąlyga yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmetamas. Minėta, kad ieškinys civilinėje byloje Nr.e2-484-390/2016 buvo iš esmės patenkintas, nebuvo priteisti atsakovo reikalauti netiesioginiai nuostoliai, nuspręsta atlyginti visą automobilių įsigijimo vertą, CMR 23 str. nebuvo taikomas. Ieškovės reikalavimai dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas ir pagrįstumas jau yra išspręsti pirmiau nurodytomis įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose 4 straipsnio 1 dalimi, valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė kitose valstybėse narėse pripažįstama nereikalaujant jokios specialios procedūros ir yra vykdytina nereikalaujant jos paskelbti vykdytina. Pagal šio straipsnio 5 dalį, apsaugos priemonių vykdymo procedūra reglamentuojama valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teise. Ieškovė Nyderlandų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Limburgo miesto teismo įsiteisėjusios 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria, jos teigimu, buvo pritaikytos žalą ieškovei sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo. Kadangi įsiteisėjusiomis, todėl res judicata galią turinčiomis, Nyderlandų Limburgo miesto, Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nutartimis visi šioje byloje keliami laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimai buvo išspręsti, pripažintina, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, prašant taikyti laikinąją apsaugą. Atsakovė teisėtais būdais, vadovaudamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, užsitikrino galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismai įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, kad buvo pagrindas ieškovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokio masto, kokios jos buvo pritaikytos. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, todėl tai, kad ieškovė patyrė nepatogumus dėl teisėtai pritaikytų procesinio poveikio priemonių, nesudaro pagrindo reikalauti atsakovei taikyti deliktinę atsakomybę. Pažymėtina, kad didelę dalį (54 580,44 EUR) atsakovės patirtų nuostolių ieškovė pripažino nuo 2014 m. pavasario, tačiau nuostolius atlygino tik 2016 m. lapkričio 24 d., o atsakovė per šį laikotarpį pati patyrė 10 095 EUR Nyderlanduose areštuoto vilkiko saugojimo išlaidų. Ieškovei nebuvo procesinių kliūčių kreiptis ir į Limburgo miesto teismą ir jame ginti pažeistas, jos teigimu, teises (tai Lietuvos apeliacinis teismas nurodė pirmiau išvardintose nutartyse), tačiau ieškovė savo teisių nerealizavo. Ieškovės pateiktame 2015 m. liepos 15 d. elektroniniame susirašinėjime su Olandijos advokatu, daugiau nei po metų po vilkiko arešto nurodyta, kad nėra teisinių pagrindų Olandijoje atnaujinti bylos nagrinėjimą ir laimėti tokį ginčą, tačiau nenurodoma, kad ieškovė neturi teisės keiptis į Limburgo miesto teismą ir ginti savo pažeistas teises. Ieškovei manant, kad civilinėje byloje buvo areštuota turto daugiau negu būtina, perteklinėmis laikinosiomis apsaugos priemonės galėtų būti pripažįstamos nebent Lietuvoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jos buvo pritaikytos praėjus dviems mėnesiams nuo vilkiko arešto Olandijoje. Tokiu atveju ieškovė galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš šiuos veiksmus atlikusio antstolio R. B., kuris, ieškovės vertinimu, aprašė jos turto daugiau, negu numatyta Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-484-390/2016. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-321-370/2015, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, nagrinėjamoje byloje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su antstolio R. B. veiksmais patirtų nuostolių atlyginimu. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu vykdomoje byloje antstoliui R. B. nurodė, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra tinkamas, jam neprieštarauja, pati antstoliui nurodė areštuotinus automobilius bei jų subjektyvias vertes, dėl to atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės valia priimtus sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas jau yra įvertintas minėtomis įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.

Ieškovė neįrodė, kokią konkrečią pareigą pažeidė atsakovė, vykdydama visus įsiteisėjusius teismų sprendimus. Atsakovės 2014 m. liepos 30 d. prašymas sumažinti areštuoto turto apimtį vykdomojoje byloje Nr.0085/14/01242 pagrindžia, jog ji dėjo visas pastangas, kad būtų užtikrintas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas – 2014 m. liepos 30 d. kreipėsi į Lietuvoje ieškovo turtą aprašiusį antstolį R. B. su prašymu sumažinti areštuoto turto apimtį vykdomoje byloje Nr.0085/14/01242, jeigu arešto mastas viršija areštuotų automobilių vertę. Antstolis šio prašymo nepatenkino, ieškovė jo veiksmų neapskundė. 2014 m. birželio 27 d. atsakovo atstovės elektroninis susirašinėjimas su ieškove patvirtina, kad po vilkiko arešto Nyderlanduose 2014 m. gegužės 16 d. šalių susitikimo metu jos susitarė, jog atsakovė inicijuos vilkiko arešto panaikinimą, jeigu ieškovė jai sumokės ieškovės neginčijamą sumą (54 580,44 EUR sumą), o likusiai žalos daliai užtikrinti pateiks banko garantiją. Tokį pasiūlymą atsakovė ieškovei teikė ir vėliau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-484-390/2016, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko ir du metus atsakovei nesumokėjo net neginčijamos ieškinio dalies. Atsakovė, kreipdamasi į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įgyvendino savo teises užtikrinti žalos išieškojimą priverstine tvarka, todėl neprivalėjo kreiptis į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymo, kol ieškovė nebuvo atlyginusi atsakovės patirtų nuostolių, pripažintų dar iki atsakovės kreipimosi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą. Kai tik ieškovė 2016 m. lapkričio 24 d. pilnai įvykdė teismo sprendimą civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas ėmėsi veiksmų ir 2016 m. gruodžio 6 d. vilkikas ieškovei buvo perduotas. Sutiktina su atsakove, kad, esant taip susiklosčiusiai situacijai, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesu, atvirkščiai – buvo reali grėsmė, kad ieškovė neįvykdys atsakovei galimai palankaus didelės sumos teismo sprendimo.

Ieškovė neįrodė ir patirtos žalos dydžio. Jos pateiktos (neaišku, ar apmokėtos) PVM sąskaitos faktūros iki vilkiko arešto neįrodo, kad dirbant su šia transporto priemone ieškovė būtų turėjusi tokį patį ar panašų užsakymų skaičių. Ieškovės pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kiek pajamų ji galimai būtų gavusi įvykdžius užsakymus, vykdytus iki vilkiko arešto, tačiau nėra pagrįstų duomenų apie tai, kad laikotarpiu, kai vilkikas areštuotas Limburgo miesto teismo įsakymu, ieškovė galimai patirs kokių nors nuostolių. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vilkiko arešto metu buvo užsakymų, kurie turėjo būti įvykdyti jį panaudojant, kad vilkiku buvo atsisakyta pervežti tam tikrus krovinius, kad esant konkrečiam užsakymų skaičiui ieškovei trūko autotransporto priemonių, kad objektyviai egzistuoja galimybė patirti nuostolius. Ieškovė nepateikė duomenų, kad per vilkiko arešto laikotarpį sumažėjo jos pajamos. Be to, ieškovės reikalaujamų nuostolių suma tris kartus viršija vilkiko vertę jo arešto metu (20 000 EUR), todėl žinodama, kad nuostolius (įskaitant pripažintus) atlygins tik palaimėjusi bylą, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo įsigyti, išnuomoti kitą vilkiką kroviniams vežti, jeigu buvo užsakymų, kurių ieškovė negalėjo įvykdyti naudodamas kitus turimus vilkikus, nes žalą patyręs asmuo turi elgtis taip, kad kuo labiau sumažintų jų atsiradimą. Tokių veiksmų ieškovė nesiėmė. Tie patys argumentai įrodo ir atsakovės atsikirtimą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina priežastinio ryšio, jog jos nurodyti nuostoliai atsirado dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių – vilkiko arešto – taikymo.

Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės patirtos, 2017 m. gegužės 3 d. prašyme registracijos Nr. E1-17553 nurodytos 3546,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos nustatytų maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, atstovavimo trukmę, ginčo sumos dydį, advokatų darbo laiko sąnaudas, todėl priteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“, įmonės kodas 302415539, 3 546,25 (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 25 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Belgijos įmonei BVBA „XDL Group“, įmonės kodas 0436578390.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė