Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) UAB „Jurisdictus“ ir atsakovų E. J. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams E. J. ir M. J. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų 3 295 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. A. IĮ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 15/1 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 15/1-5-9 2019 m. sausio 22 d. perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - transporto priemonės) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. 2018 m. sausio 13 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2017 m. balandžio 26 d. sutartimi tarp J. A. IĮ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į J. A. IĮ saugojimo aikštelę. J. A. IĮ vadovaudamasi 2017 m. balandžio 26 d. sutartimi tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir J. A. IĮ „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo“ ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, akto surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji buvo saugoma iki transporto priemonės grąžinimo savininkui dienos. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. sausio 13 d.) iki transporto priemonės grąžinimo savininkui dienos (2018 m. spalio 10 d.) įsiskolinimo suma sudaro (55,00 Eur + ((270 dienos * 12,00 Eur)) t. y. 3 295 Eur. Ieškovas bandė suderinti skolos dengimo klausimą ikiteismine tvarka, bei siuntė pranešimą žinomu transporto priemonės savininko adresu, tačiau į siųstą pranešimą nesureagavo ir jokių veiksmų nesiėmė. Viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra nurodytas E. J.. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1132-371/2018 nutarta administracinio nusižengimo teiseną E. J. atžvilgiu nutraukti, nes pažeidimo metu ginčo automobilį vairavo jo tėvas. Iš 2018 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 97-ANR_P-4256-2018 matyti, jog pažeidimą, dėl kurio priverstinai buvo nuvežta ginčo transporto priemonė įvykdė B. J., kurio teisių perėmėjas M. J.. Atsakovas E. J. ginčija pareigą apmokėti pirmiau nurodytas išlaidas motyvuodamas tuo, jog administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo nutraukta nesant nusižengimo sudėties. Transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta dėl atsakovo tėvo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo - autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir iš eismo įvykio pasišalinus. Automobilis buvo grąžintas atsakovui E. J. 2018 m. spalio 10 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. A15.-1132-371/2018. Taigi atsakovo teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę buvo įgyvendinta, tačiau atsakovas nevykdo pareigos sumokėti už jos priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Nei vienas iš atsakovų policijos sprendimo priverstinai nuvežti transporto priemonę neskundė, taigi policijos sprendimas priverstinai nuvežti automobilį yra teisėtas, o atsakovams kyla pareiga apmokėti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kaip tai numato SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis.

2. Atsakovai E. J. ir M. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1132-371/2018 užfiksuota, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ne iš įvykio vietos, o iš atsakovo namų ne dėl atsakovo tėvo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė), o dėl to, kad minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu buvo kaltinamas pats atsakovas. Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo matyti ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos, pradėtos atsakovo atžvilgiu, teisena teismo sprendimu nutraukta, kai nepadarytos veikos, turinčios administracinių nusižengimų požymių. Tik priimant šį nutarimą buvo iškeltas atsakovo tėvo atsakomybės klausimas. Negana to, transporto priemonės nuvežimo pagrindas buvo siejamas su atsakovo neblaivumu, t. y. pažeidimu, už kurį numatytas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 3 dalis). Atsakovo tėvas atsakomybėn pagal šią normą traukiamas nebuvo, t. y. jo padarytas pažeidimas nesiejamas nei su alkoholio vartojimu, nei su transporto priemonės konfiskavimu. Be to, atsakomybėn, atsakovo tėvas buvo patrauktas tik po 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, išteisinančio atsakovą, priėmimo. Atsakovo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, o atsakovo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nesudarė pagrindo transporto priemonės priverstiniam nuvežimui. Priešingai, nei savo ieškinyje bando įrodyti Ieškovas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo pagrindas negali būti bet kokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymas ir/ar bet kokios administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimas. Priverstinai transporto priemonę galima nuvežti ne bet kaip, ne bet kada ir ne bet kokiais pagrindais, o tik tokiais pagrindais, kurie numatyti įstatyme, t. y. jei naudojant transporto priemonę buvo sukelta grėsmė eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ir (ne „ar“) pažeidžiamos KET. Atsakovo tėvo padarytas KET pažeidimas (autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta kita kieme stovinti transporto priemonė) negalėjo būti pagrindas priverstiniam transporto priemonės nuvežimui, dar gi ne iš eismo įvykio vietos, o iš namų, kuriuose gyvena atsakovas ir atsakovo tėvas, kiemo jau po įvykio. Priverstinai nuvežant atsakovui priklausančią transporto priemonę iš jo namų, administracinė teisena buvo pradėta būtent atsakovo atžvilgiu, pažeidimas kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį būtent dėl atsakovo neblaivumo, todėl nuvežant transporto priemonę buvo vadovaujamasi būtent ne kažkokiomis abstrakčiomis nuostatomis dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, o būtent ANK 603 straipsniu ir 423 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taigi nutraukus administracinę teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsakovo atžvilgiu turi būti laikoma, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, apskritai sudarantis pagrindą pagal ANK 603 straipsnį priverstinai nuvežti transporto priemonę. Transporto priemonės atsiėmimo metu buvo akivaizdu, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta nepagrįstai, atsakovas pripažintas nepadariusiu pažeidimų, dėl kurių iš jo buvo paimta transporto priemonė. Toks reikalavimas buvo pradėtas kelti tik ieškovo, kuriam buvo perleistas neegzistuojantis reikalavimas. Ieškovas savaip interpretuoja jo kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, plečiamai aiškina priverstinį transporto nuvežimą reglamentuojančių teisės aktų turinį ir remiasi šioje byloje teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovo UAB „Jurisdictus“ naudai solidariai iš atsakovų E. J. ir M. J. 667 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui E. J. iš ieškovo UAB „Jurisdictus“ priteisti 544,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog pagal policijos pareigūnės nurodymą transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į J. A. IĮ automobilių saugojimo aikštelę bei ten nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. spalio 10 d., t. y. laikotarpiu už kurį prašoma priteisti skolą, buvo saugojama. Nustatyta, kad automobilis iš atsakovo E. J. kiemo buvo nugabentas į J. A. IĮ saugojimo aikštelę įtariant atsakovą padarius KET pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje. ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi atsakovo E. J. transporto priemonės nuvežimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas E. J. administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės ANK 607 straipsnio tvarka neskundė.

5. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone (SEAKĮ 20 straipsnio 1, 2 dalys, KET 32 punktas). Taigi pareiga nurodyti transporto priemonės valdytoją visų pirma kyla transporto priemonės savininkui, kuris turi tinkamai rūpintis savo daiktu. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas negali nurodyti asmens, valdžiusio jam priklausančią transporto priemonę, ir nėra priežasčių (pavyzdžiui, transporto priemonė buvo pavogta), pateisinančių tokį transporto priemonės nevaldymą, atsakomybė už transporto priemonės neatsakingą valdymą, t. y. perdavimą neaišku kam ir taip galimai kilusią žalą, taip pat pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, tenka transporto priemonės savininkui.

6. Atsakovai privalo solidariai atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui, kadangi vienas iš jų yra transporto priemonės savininkas, o kitas perėmė transporto priemonės valdytojo B. J. teises ir pareigas.

7. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarime liudytoja apklaustos Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnės A. J. parodymų matyti, kad atsakovas E. J. policijos pareigūnams tiriant įvykio aplinkybes įvykio vietoje 2018 sausio 13 d. neigė, kad vairavo, kalbos apie tai, kad automobilį vairavo jo tėvas nebuvo. Tai, kad automobilį vairavo ne atsakovas, o jo tėvas buvo nurodyta 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, kuomet B. J. nurodė, kad jis vairavo automobilį. Tuo tarpu 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu parodymus davė ir atsakovas E. J., kuriuose nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo tėvas B. J.. Galiausiai po teisminių nagrinėjimų kaip jau buvo minėta 2018 m. spalio 25 d. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas atsakovo tėvas B. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o jo teisių perėmėjas yra kitas atsakovas M. J..

8. Spręsdamas, kokio dydžio suma turėtų būti priteisiama iš atsakovų, teismas atsižvelgė į tai, kad 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, kuomet B. J. nurodė, kad jis vairavo automobilį, Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini)r. PK atstovai nedalyvavo. Tačiau Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK atstovė dalyvavo 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu, todėl būtent šio teismo posėdžio metu Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK sužinojo naujas faktines aplinkybes ir turėjo galimybę jas tirti bei svarstyti klausimą dėl transporto priemonės perdavimo atsakovui E. J. įpareigojant jį saugoti automobilį iki galutinio teismo nutarimo įsiteisėjimo. Šios aplinkybės yra nustatytos iš procesinių sprendimų, kurie įsiteisėjo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet ilgai užtrukęs teisminis procesas žymiai padidino transporto priemonės saugojimo išlaidas.

9. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad teisinga ir proporcinga iš atsakovų priteistina suma būtų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 5 d., t. y. 55,00 Eur už nuvežimą + 612 Eur už saugojimą (51 diena * 12,00 Eur), iš viso 667 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas (apeliantas) UAB „Jurisdictus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau visiškai be jokių motyvų, deklaruodamas tik bendrųjų protingumo ir proporcingumo principų taikymą, reikalaujamą sumą mažino drastiškai – tenkinta tik 20 procentų reikalavimo, atitinkamai atmesta 80 procentų. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10.2. Teismas savo iniciatyva keitė (mažino) viešojo konkurso būdu nustatytus įkainius, nenurodydamas nei jokio teisinio pagrindo, nei mažinimo kriterijų. Atsakovas visiškai neįrodė ir teismas nagrinėdamas bylą to nenustatė, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu reikalaujama suma turėtų būti mažinama ar turėtų būti skaičiuojami kiti, ne ieškinyje ir sutartyje su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu įtvirtinti įkainiai.

10.3. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrindų reikalaujamai sumai mažinti, priešingai, nustatyti atsakingi asmenys, dėl kurių tarpusavio ginčų ir ginčų su valstybe užsitęsė transporto priemonės saugojimas ir padidėjo išlaidos, todėl ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

11. Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes, jų teigimu, E. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 str. 3 d., už kurį įstatymas numato transporto priemonės konfiskavimą, taigi, ir galimą priverstinį transporto priemonės nuvežimą, o jo tėvas B. J. buvo patrauktas atsakomybėn už nusižengimą, už kurį įstatymas nenumato transporto priemonės konfiskavimo, taigi nėra net prielaidų priverstiniam transporto priemonės nuvežimui. Nei atsakovas E. J., nei jo tėvas B. J. (teisių perėmėjas civilinėje byloje – atsakovas M. J.) nepadarė administracinio nusižengimo, sudarančio pagrindą priverstiniam transporto priemonės nuvežimui. Kitaip tariant - transporto priemonės savininkas E. J. apskritai nepadarė pažeidimo, dėl kurio ir buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, o transporto priemonės valdytojas B. J. atsakomybėn buvo patrauktas po to, kai transporto priemonė buvo grąžinta, už administracinį nusižengimą, kuris net nesudaro pagrindo priverstinai nuvežti transporto priemonę. Po 2018-09-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1132-371/2018 priėmimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla, pradėta atsakovo E. J. atžvilgiu ANK 423 str. 3 d. pagrindu, nutraukta, buvo išduotas 2018 m. spalio 10 d. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Pagal šį leidimą atsakovas transporto priemonę atsiėmė, atsiėmimo metu jo nebuvo pareikalauta sumokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas. Toks reikalavimas buvo pradėtas kelti tik ieškovo, kuriam buvo perleistas neegzistuojantis reikalavimas, neatskleidžiant visų aplinkybių. Todėl ieškovo skundo tenkinti nėra jokio pagrindo.

12. Atsakovai (apeliantai) E. J. ir M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovui E. J. 2018 m. sausio 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2018 m. sausio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 221, 222 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas susidūrė su stovinčiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta E. J. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos, pradėtos E. J. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, teisena, kai nepadarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Taip pat nutarta pranešti Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK apie B. J., gim. (duomenys neskelbtini), galimai padarytą administracinį nusižengimą. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. Automobilis buvo grąžintas atsakovui E. J. 2018 m. spalio 10 d. Ir tik 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti 305 Eur baudą B. J. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes jis 2018 m. sausio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 114, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepasirinko saugaus atstumo, susidūrė su stovinčiu automobiliu, ko pasėkoje buvo apgadinti automobiliai, po eismo įvykio pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi, transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ne dėl atsakovo tėvo B. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ANK 426 str. 1 d., už kurį net nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, taigi, tuo pačiu nėra ir pagrindo priverstiniam transporto priemonės nuvežimui), o dėl to, kad transporto priemonės nuvežimo pagrindas buvo siejamas su Atsakovo E. J. neblaivumu, t. y. pažeidimu, už kurį numatytas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 str. 3 d.). Atsakovo tėvas atsakomybėn pagal šią normą traukiamas nebuvo, t. y. jo padarytas pažeidimas nesiejamas nei su alkoholio vartojimu, nei su transporto priemonės konfiskavimu. Be to, atsakomybėn, kaip jau minėta, atsakovo tėvas B. J. buvo patrauktas tik po 2018-09-18 nutarimo, išteisinančio atsakovą E. J., priėmimo, ir po transporto priemonės grąžinimo atsakovui E. J.. Tokiame aplinkybių kontekste akivaizdu, kad transporto priemonės savininkas E. J. apskritai nepadarė pažeidimo, dėl kurio buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, o transporto priemonės valdytojas atsakomybėn buvo patrauktas po to, kai transporto priemonė buvo grąžinta už veiką, kuri net nesudaro pagrindo priverstinai nuvežti transporto priemonę.

12.2. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 8 d. nustato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, kada ir kokiu būdu subjektas, kuriam buvo perduota saugoti priverstinai nuvežta transporto priemonė, privalo pareikalauti išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą atlyginimo. Po 2018-09-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.A15.-1132-371/2018 priėmimo buvo išduotas 2018 m. spalio 10 d. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Pagal šį leidimą atsakovas transporto priemonę atsiėmė, atsiėmimo metu jo nebuvo pareikalauta sumokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, tokių reikalavimų transporto priemonę saugojęs subjektas nei atsakovui, nei jo tėvui nekėlė ir po transporto priemonės atsiėmimo. Tai akivaizdžiai rodo, kad transporto priemonės atsiėmimo metu buvo akivaizdu, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta nepagrįstai.

13. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ atsiliepimu su E. J. ir M. J. apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl transporto priemonės Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo teisėtumo, tačiau šis klausimas nepatenka į šios civilinės bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad transporto priemonės nuvežimas būtų pripažintas neteisėtu. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad pats nuvežimo teisėtumo klausimas apskritai būtų keltas ar nagrinėtas/ ginčytas teisme. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, o atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovui priklausanti transporto priemonė pagrįstai po autoįvykio buvo paimta ir nuvežta saugojimui į aikštelę bei už jos saugojimą iš atsakovų pareikalauta atlyginti ir to, ar atlyginimo dydis už saugojimą sumažintas pagrįstai.

16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyr. patrulė A. J. 2018 m. sausio 13 d., vadovaudamasi ANK 603 straipsniu ir SEAKĮ 33 straipsniu priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. sausio 13 d. surašytas Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Transporto priemonė nuvežta į J. A. IĮ saugojimo aikštelę remiantis tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir J. A. IĮ 2017 m. balandžio 26 d. sudaryta „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo“ sutartimi. Atsakovui E. J. 2018 m. sausio 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2018 m. sausio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 221, 222 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas susidūrė su stovinčiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta E. J. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos, pradėtos E. J. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, teisena, kai nepadarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Taip pat nutarta pranešti Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK apie B. J., gim. (duomenys neskelbtini), galimai padarytą administracinį nusižengimą. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti 305 Eur baudą B. J. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes jis 2018 m. sausio 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 114, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepasirinko saugaus atstumo, susidūrė su stovinčiu automobiliu, ko pasėkoje buvo apgadinti automobiliai, po eismo įvykio pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

18. Transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta ir saugoma saugojimo aikštelėje nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. spalio 10 d., kuomet buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, todėl jos nuvežimo ir saugojimo išlaidos už šį laikotarpį ieškovo teigimu sudaro (55 Eur + ((270 dienos * 12 Eur)) t. y. 3 295 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisinga ir proporcinga iš atsakovų priteistina suma būtų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 5 d., t. y. 55 Eur už nuvežimą + 612 Eur už saugojimą (51 diena * 12 Eur), iš viso 667 Eur.

19. Apeliantas UAB „Jurisdictus“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai be jokių motyvų, deklaruodamas tik bendrųjų protingumo ir proporcingumo principų taikymą, reikalaujamą sumą mažino drastiškai – tenkinta tik 20 procentų reikalavimo, atitinkamai atmesta 80 procentų. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų, tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Teismo sprendimas, priešingai nei teigia apeliantas, yra pakankamai motyvuotas. Sprendime labai aiškiai nurodoma, kad: „Pažymėtina, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarime liudytoja apklaustos Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnės A. J. parodymų matyti, kad atsakovas E. J. policijos pareigūnams tiriant įvykio aplinkybes įvykio vietoje 2018 sausio 13 d. neigė, kad vairavo, kalbos apie tai, kad automobilį vairavo jo tėvas nebuvo. Tai, kad automobilį vairavo ne atsakovas, o jo tėvas buvo nurodyta 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, kuomet B. J. nurodė, kad jis vairavo automobilį. Tuo tarpu 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu parodymus davė ir atsakovas E. J., kuriuose nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo tėvas B. J.. Galiausiai po teisminių nagrinėjimų kaip jau buvo minėta 2018 m. spalio 25 d. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas atsakovo tėvas B. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o jo teisių perėmėjas yra kitas atsakovas M. J.. Spręsdamas, kokio dydžio suma turėtų būti priteisiama iš atsakovų, teismas atsižvelgia į tai, kad 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, kuomet B. J. nurodė, kad jis vairavo automobilį, Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK atstovai nedalyvavo. Tačiau Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK atstovė dalyvavo 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu, todėl būtent šio teismo posėdžio metu Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK sužinojo naujas faktines aplinkybes ir turėjo galimybę jas tirti bei svarstyti klausimą dėl transporto priemonės perdavimo atsakovui E. J. įpareigojant jį saugoti automobilį iki galutinio teismo nutarimo įsiteisėjimo. Šios aplinkybės yra nustatytos iš procesinių sprendimų, kurie įsiteisėjo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet ilgai užtrukęs teisminis procesas žymiai padidino transporto priemonės saugojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad teisinga ir proporcinga iš atsakovų priteistina suma būtų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 5 d., t. y. 55,00 Eur už nuvežimą + 612 Eur už saugojimą (51 diena * 12,00 Eur), iš viso 667 Eur.“. Taigi teigti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas yra visiškai nepagrįsta.

21. Apeliantas UAB „Jurisdictus“ nurodo ir tai, kad teismas savo iniciatyva keitė (mažino) viešojo konkurso būdu nustatytus įkainius, nenurodydamas nei jokio teisinio pagrindo, nei mažinimo kriterijų. Atsakovas visiškai neįrodė ir teismas nagrinėdamas bylą to nenustatė, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu reikalaujama suma turėtų būti mažinama ar turėtų būti skaičiuojami kiti, ne ieškinyje ir sutartyje su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu įtvirtinti įkainiai. Tačiau toks apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes teismas viešojo konkurso būdu nustatytų įkainių nemažino ir to klausimo aplamai nenagrinėjo, nes jis nebuvo keliamas byloje.

22. Apeliantai E. J. ir M. J. nurodo, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ne dėl atsakovo tėvo B. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ANK 426 str. 1 d., už kurį net nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, taigi, tuo pačiu nėra ir pagrindo priverstiniam transporto priemonės nuvežimui), o dėl to, kad transporto priemonės nuvežimo pagrindas buvo siejamas su atsakovo E. J. neblaivumu, t. y. pažeidimu, už kurį numatytas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 str. 3 d.). Atsakovo tėvas atsakomybėn pagal šią normą traukiamas nebuvo, t. y. jo padarytas pažeidimas nesiejamas nei su alkoholio vartojimu, nei su transporto priemonės konfiskavimu. Be to, atsakomybėn, kaip jau minėta, atsakovo tėvas B. J. buvo patrauktas tik po 2018-09-18 nutarimo, išteisinančio Atsakovą E. J., priėmimo, ir po transporto priemonės grąžinimo atsakovui E. J.. Tokiame aplinkybių kontekste akivaizdu, kad transporto priemonės savininkas E. J. apskritai nepadarė pažeidimo, dėl kurio buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, o transporto priemonės valdytojas atsakomybėn buvo patrauktas po to, kai transporto priemonė buvo grąžinta už veiką, kuri net nesudaro pagrindo priverstinai nuvežti transporto priemonę, todėl iš atsakovų jokios sumos negalėjo būti priteistos.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia atsakovų pozicija yra nepagrįsta. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, (SEAKĮ 20 straipsnio 1, 2 dalys, KET 32 punktas). Taigi pareiga nurodyti transporto priemonės valdytoją visų pirma kyla transporto priemonės savininkui, kuris turi tinkamai rūpintis savo daiktu. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas negali nurodyti asmens, valdžiusio jam priklausančią transporto priemonę, ir nėra priežasčių (pavyzdžiui, transporto priemonė buvo pavogta), pateisinančių tokį transporto priemonės nevaldymą, atsakomybė už transporto priemonės neatsakingą valdymą, t. y. perdavimą neaišku kam ir taip galimai kilusią žalą, taip pat pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, tenka transporto priemonės savininkui.

24. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos, pradėtos E. J. atžvilgiu pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, teiseną, kai nepadarytos veikos turinčios administracinių nusižengimų požymių, pranešti Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK apie B. J., gim. (duomenys neskelbtini) galimai padarytą administracinį nusižengimą, jame fiksuoti E. J. paaiškinimai. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis nurodė, jog įvykio dieną automobilio nevairavo. 2018 m. sausio 13 d. kartu su E. A., jo broliu V. A. ir A. A. važiavo į mišką ruošti malkų. Miške dirbo maždaug iki 16 val. Baigus darbus miške E. A. nuvežė juos į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) k., kur pavalgė, išgėrė. Vėliau E. A. parvežė jį į namus, su juo išlipo ir A. A.. Kartu su A. A. užėjo į jo (E. J.) namus, išgėrė arbatos. A. A. susiruošė eiti namo. Trumpam išėjo į lauką, grįžęs pamatė, kad nėra A. A.. Paprašė tėvo B. J. pavežti jo paieškoti, nes A. A. buvo stipriai apgirtęs. Tėvas vairavo jam (E. J.) priklausantį automobilį, nes tėvo automobilio akumuliatorius buvo nuimtas. Sustojo prie A. A. laiptinės, lauke buvo tamsu, prie laiptinės stovėjo tamsios spalvos automobilis. Tėvas liko automobilyje, o jis nuėjo į A. A. butą, durys buvo neužrakintos, užėjo į vidų, tačiau namuose A. A. nebuvo. Išėjęs į lauką pamatė, kad automobilis šiek tiek pavažiavęs į priekį. Tuo metu pribėgo R. R. dukra E.F ir pasakė, kad automobilis turbūt užkabino kitą automobilį. E. R. pašvietė telefonu, pastebėjo, kad kieme stovėjusio automobilio galinis dešinės pusės sparnas buvo įbrėžtas, atkritęs gabalėlis glaisto, jam nepasirodė, kad tai yra švieži įbrėžimai, paprašė pašviesti prie jo automobilio, tačiau ant savo automobilio apgadinimų nematė. Įsėdo į tėvo vairuojamą automobilį ir nuvažiavo namo, paprašė tėvo automobilį pastatyti po stogu prie tvarto. Paėmęs žibintuvėlį nuėjo keliuku prie tvarto, pamatė gulintį A. A., pakėlė jį ir nuvedė į namus. Prie daugiabučio, kuriame gyvena A. A. matė supykusią T. R., pastaroji šaukė, kad jo automobilis buvo prie jų namų, kad kažkas įvyko. Tuo metu pradėjo rinktis žmonės. Paklausė kas atsitiko, T. R. šaukė, kad jo automobilis apgadino jos dukros automobilį. Nesiginčijo, nuėjo prie tvarto, tuo metu jo automobilis jau stovėjo prie tvarto. Pasiėmė kibirą vandens ir skudurą norėdamas apiplauti automobilį, nes automobilis buvo purvinas. Apiplovęs automobilį pamatė įbrėžimus. Tuo metu pribėgo T. R. ir pašvietusi žibintuvėliu jam į veidą keiksmažodžiais aprėkė, kad jis slepia pėdsakus. Išmušė jai iš rankų žibintuvėlį, nuo smūgio žibintuvėlis nukrito ant žemės. Nuėjo namo. Netrukus dar kartą nuėjo prie įvykio vietos, tuo metu buvo daug žmonių. T. R. išvadino jį įvairiais žodžiais, sakė, kad buvo apgadintas labai brangus dukros automobilis, nesusilaikęs sudavė jai per veidą, R. R. paėmė už plaukų. Po konflikto nuėjo namo. Netrukus kažkas pasibeldė į jo tėvo namus, pro langą pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, paprašė įleist, įsileido. Į namus įėjo du pareigūnai: A. J. ir R. G.. Paaiškino pareigūnams, kad tądien automobilio nevairavo. Kartu su pareigūnais nuėjo prie jo automobilio, pareigūnai apžiūrėjo automobilį, o jis nuėjo namo. Maždaug po 10 minučių į jo tėvo namus atėjo policijos pareigūnai – R. G., P. V. ir I. B. bei pasakė, kad turi jį sulaikyti dėl chuliganizmo. Kalbos apie tai, kad jis sulaikomas dėl to, kad pasišalino iš eismo įvykio nebuvo. Paprašė leisti atvykti pirmadienį, tačiau pareigūnai sakė vykti tuoj pat, paprašė leisti nusiprausti ir persirengti, nes vilkėjo darbinius drabužius, tačiau pareigūnai neleido, užsuko rankas ir uždėjo antrankius bei su viena šlepete ant kojos, o kita koja buvo basa, nuvedė apie 100 m į tarnybinį automobilį. Po to pareigūnas nuėjo į jo namus ir paprašė tėvo duoti jo striukę bei batus. Policijos komisariate pareigūnai klausė kada jis vartojo alkoholį, prieš vairavimą ar po vairavimo. Pareigūnams aiškino, kad automobilio nevairavo, patikrino neblaivumą, namuose pareigūnai jam nesiūlė pasitikrinti neblaivumą. Komisariate surašė kelis protokolus, kurių nepasirašė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl chuliganizmo buvo nutrauktas, kadangi su nukentėjusiosiomis susitaikė.

25. Be to nagrinėjant administracinę bylą policijos pareigūnai A. J. ir R. G., buvę įvykio vietoje ir bendravę su įvykio liudytojais, teigė, jog automobilį vairavo E. J.. Taip pat iškėlė versija, kad E. J. dėl parodymų pakeitimo galėjo susitarti su įvykio liudytojomis, kurios savo parodymus pakeitė tik teisme. Institucijos atstovo įsitikinimu, E. J. versija, kad automobilį Audi A6 Avant vairavo B. J., yra vertintina tik kaip jo gynybinė versija. Įvykio dieną policijos pareigūnai buvo atvykę į E. J. gyvenamąją vietą, tačiau B. J., žinodamas, dėl ko atvyko policijos pareigūnai ir dėl ko jo sūnus vežamas į policijos komisariatą bei paimamas automobilis, nepasakė pareigūnams, kad jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį.

26. Tai reiškia, jog dėl užsitęsusio administracinės bylos nagrinėjimo yra kalti tik E. J. ir B. J., kurie policijos pareigūnams nenurodė kas vairavo automobilį, kitų ginčo nagrinėjimui svarbių aplinkybių ir tik dėl tokio jų elgesio, įvykio aplinkybių slėpimo, automobilis buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, todėl atsakovai (B. J. teisių perėmėjas) turi atlyginti bent tą menką dalį automobilio saugojimą išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas iš jų priteisė.

27. Faktas kad apmokėti automobilio saugojimo išlaidas buvo pareikalauta tik automobilį atsiėmus, atsakovų nuo prievolės atlyginti jo saugojimo išlaidų, atsakovų neatleidžia.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

29. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliacinius skundus, apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.