- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-227-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65660-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- V. M., A. R.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.; laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose; laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 7 d.;
A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinį bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta 20 MGL bauda ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.; laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 7 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
V. M. ir A. R. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai grupėje, 2017 m. gruodžio 17 d. apie 6 val., įsibraudami į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. S. K., tai yra V. M. jėga atidarius nukentėjusiosios pravertas gyvenamojo namo duris bei pastūmus nukentėjusiąją nuo durų į namo vidų, sugriebus nukentėjusiąją už kaklo ir ją smaugiant, A. R. ranka užspaudus nukentėjusiosios burną, pagrobė nukentėjusiajai Vidai S. K. priklausantį turtą: 6 eurus; 114,35 eurų vertės žuvies taukų kapsulių „Omega -720“ ir ,,Berghoff“ peilių rinkinį; 5 eurų vertės dirbtinės odos piniginę, viso turto 125,35 eurų vertės, bei nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtą: 100 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo110S“; 55 eurų vertės vyrišką laikrodį „Ouyawei“ ir 30 eurų vertės laikrodį „Slava“, viso turto 185 eurų vertės.Be to, V. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą, E. P. priklausantį, 264,26 eurų vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Huawey P10 Litle“.
Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, įpareigojant reguliariai lankytis probacijos tarnyboje su intensyvia priežiūra bei per paskirtą laikotarpį susimokėti baudą, mokytis arba dirbti. Nurodo, kad iki sulaikymo dirbo, būdamas tardymo izoliatoriuje buvo skatintas, neturi nuobaudų. Tvirtina, kad būdamas tardymo izoliatoriuje pasikeitė į gerąją pusę, jau atliko ¼ bausmės. Skundu paskirtą bausmę prašo pakeisti į švelnesnę taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo A. R. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Aivaras Povilaitis prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistųjų V. M. ir A. R. apeliacinių skundų matyti, kad juose neginčijama nuteistųjų kaltė bei veikų kvalifikavimas, tačiau keliamas paskirtų bausmių individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.Skundžiamu nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, A. R. pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M., nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis), be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, bei bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Taip pat apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M., atsižvelgė į tai, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad nuteistasis V. M. teisiamas jau septintą kartą pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. M. nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik V. M. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, su kuo aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas V. M. skyrė už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri didesnė nei šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes, taikė nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą - bausmių apėmimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. R. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, bei bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba. Įvertindamas šias aplinkybes, taip pat nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad A. R. skundžiamu nuosprendžiu teisiamas ketvirtą kartą, didžioji dalis jo nusikalstamų veikų yra nusikaltimai nuosavybei, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti A. R. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistųjų V. M. ir A. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad šios veikos padarytos esant neišnykusiems teistumui, be to nuteistasis V. M. nusikalto netrukus po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (jis iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017 m. spalio 24 d.), atskleidžia jų antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jie nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurias laikyti per griežtomis nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant apeliantams paskirtas laisvės atėmimo bausmes vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistiesiems skirtų bausmių rūšių ir jų dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad V. M. ir A. R. mano, kad jiems turėjo būti skirtos švelnesnės, nei skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, neduoda pagrindo švelninti nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių.Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.Abu nuteistieji apeliaciniais skundais prašo jų atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XII-653, įsigaliojusiu nuo 2017 m. spalio 6 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo Taigi, palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu padarytu pakeitimu, matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmenims, nuteistiems už tyčinius nesunkius ar apysunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu V. M. ir A. R. pripažinti kaltais 2017 m. gruodžio 17 d. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į pasikeitusį BK 75 straipsnio 1 dalies įstatyminį reglamentavimą, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistiesiems V. M. ir A. R. taikyti paskirtų laisvės atėmimo bausmių už sunkaus nusikaltimo padarymą vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistųjų prašymai atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmestini kaip nepagrįsti. Be to, iš nuteistojo A. R. apeliacinio skundo matyti, kad jis skundu taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, įpareigojant jį reguliariai lankytis probacijos tarnyboje, dirbti, mokytis, per nustatytą laiką sumokėti paskirtą baudą, taikyti jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Skunde nuteistasis nurodo, kad tardymo izoliatoriuje jis pasikeitė į gerąją pusę, buvo skatintas, jau yra atlikęs ¼ bausmės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas teisės normas, nuteistajam A. R. išaiškintina, jog klausimo dėl lygtinio paleidimo apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nesprendžia. Nuteistasis dėl lygtinio paleidimo taikymo turi teisę kreiptis į įkalinimo įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją (BVK 164 straipsnis). Išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems V. M. ir A. R. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistųjų V. M. ir A. R. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl šie apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistųjų V. M. ir A. R. apeliacinius skundus atmesti.