- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- I-5503-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05092-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. buvo konvojuotas į LAVL, kur dar su 3 rūkančiais nuteistaisiais buvo laikomas priėmimo–paskirstymo skyriuje ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, minėtame skyriuje nėra tinkamos ventiliacijos. Be to, pasak pareiškėjo, LAVL administracija neužtikrino tinkamo maitinimo, nes atvykęs į LAVL jis pietums negavo karšto maisto. Pažymėjo, kad jaučiasi diskriminuojamas, nes LAVL pareigūnai iš jo paėmė visus elektrinius prietaisus ir dalį iš jų grąžino tik 2014 m. lapkričio 11 d., tuo tarpu kitam nuteistajam visi prietaisai buvo grąžinti iš karto. Pareiškėjo teigimu, LAVL administracija nesuteikė jam galimybės išsimaudyti po dušu, o paguldytas į Chirurgijos skyriaus palatą Nr. 1 buvo laikomas su dar 8 asmenimis, taigi ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Taip pat paaiškino, jog palatoje Nr. 1 baldai yra seni, susidėvėję, lovose neįmanoma normaliai išsimiegoti, nes prasideda nugaros, klubų skausmai, o kėdžių ir stalo palatoje iš viso nėra. Palatoje taip pat nebuvo ventiliacijos, o elektros instaliacija atjungiama nuo 22 val., kas pareiškėjo nuomone, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. Pareiškėjo nuomone, LAVL Chirurgijos skyriuje yra per mažai dušų, tualetų ir prausyklų, nes norint jais pasinaudoti nuolat tenka laukti eilėje. Be to, Chirurgijos skyriuje besigydantys pacientai drumsčia ramybę ir rūko, dėl ko pareiškėjui kilo akių uždegimas, tuo tarpu LAVL pareigūnai kalba necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad LAVL taip pat nesuteikė jam galimybės paskambinti nemokamu telefonu į psichologinę tarnybą, o LAVL iškviestos psichologės paslaugomis pareiškėjas taip pat liko nepatenkintas.
Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Akcentavo, kad LAVL administracija nedaro išvadų ir kartoja pažeidimus. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patirtą žalą pareiškėjas vertina 7 000 Lt.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepimuose (b. l. 8–11, 57–58) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu LAVL buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (32,60 kv. m, 9 lovos). Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. Atkreipė dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Nurodė, kad Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas ir pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl, LAVL nuomone, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.
LAVL taip pat pažymėjo, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas, visus atsiradusius defektus LAVL ūkio skyriaus darbuotojai šalina minimaliais terminais, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolat remontuojamos. Atkreipė dėmesį, jog ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotą Leidimą–Higienos pasą, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.
Paaiškino, kad pacientų maudymasis organizuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę ir šis grafikas atitinka higienos normos reikalavimus, tuo tarpu dušų ir purkštukų skaičius nėra reglamentuotas. Nurodė, kad pagal LAVL ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) maisto tiekimo sutartį, maistas yra tiekiamas iš Lukiškių TI-K valgyklos. Valgiaraštis yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138, be to, pareiškėjas turi teisę iš asmeninių lėšų apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje. Pabrėžė, jog informacija, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, yra iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir / ar ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti, todėl, LAVL manymu, ji tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu.
Dėl priėmimo–paskirstymo patalpų LAVL nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tikrino LAVL patalpas bei laikinojo sulaikymo (paskirstymo) patalpą ir pažeidimų (antisanitarinių sąlygų) nenustatė, be to, LAVL įrengtos 2 papildomos laikino sulaikymo (perskirstymo) patalpos. Pažymėjo, kad pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, maistas yra tiekiamas iš Lukiškių TI-K valgyklos ir LAVL dietistė iki 13 val. Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriui pristato pažymą apie gydomų ligoninėje pacientų skaičių (kitai dienai). Porcijos gaminamos pagal esamą tą dieną įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą. Paaiškino, kad naujai atvykusiems į Ligoninę suimtiesiems ir / ar nuteistiesiems karštas maistas (jei pavėluoja pietums) patiekiamas pagal nustatytą dienotvarkę. Kadangi pareiškėjas atvyko į LAVL pavėlavęs pietums, todėl galėjo kreiptis į pareigūnus dėl maitinimo (sauso davinio išdavimo). Esant prašymams LAVL darbuotojai visada išduoda sauso maisto davinį, o pareiškėjas tokią tvarką žino, kadangi ne vieną kartą buvo gydytas LAVL.
Dėl elektros prietaisų LAVL pažymėjo, kad pareigūnai tinkamai laikėsi viešojo administravimo procedūrų, veiksmai buvo teisėti, atlikti tinkamai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis kompiuterių perdavimo tvarką laisvės atėmimo vietose, t. y. pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose yra paskirtas į paprastąją grupę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 str. 4 p. jam yra suteikta teisė paskambinti telefonu vieną kartą per savaitę
LAVL nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti suma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškėjo laikymas LAVL palatoje, kurioje ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 111.4 p. (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014 m. lapkričio 7 d. (12 val. 15 min.) iki 2014 m. lapkričio 21 d. Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1 (b. l. 12).
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08, LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju palatoje Nr. 1, bet pripažino, jog ploto norma galėjo būti pažeista. Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į tai, jog palatoje, kurioje gulėjo pareiškėjas, buvo 9 miegamosios vietos, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo gydomas 14 dienų kamerų tipo palatoje, kurioje, atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų ir buvo maždaug 3,62 kv. m, t. y. pareiškėjui gydantis LAVL buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą.
Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandić and Jović v. Slovenia (pareiškimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl and others v. Slovenia (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas žalą kildina ir iš jo laikymo vienoje patalpoje su rūkančiais asmenimis. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 p. yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 d. nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Šio teisinio reguliavimo ir bylos faktinių aplinkybių kontekste LAVL palata bei priėmimo-paskirstymo kamera yra bendroji gyvenamoji patalpa, kurioje jo sulaikymo laikotarpiu gyveno pareiškėjas kartu su kitais asmenimis. Taigi LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie draudimą rūkyti LAVL laikomi asmenys buvo informuoti tinkamai, t. y. LAVL patalpose bei kieme yra iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti (b. l. 109–112). Byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūko. Pareiškėjas teiginių, kad kartu su juo kameroje buvę kiti asmenys būtų rūkę, ar kad jam per tokį trumpą buvimo LAVL laikotarpį dėl to būtų kilusi tam tikra žala sveikatai, nepagrindė įrodymais. Pažymėtina, kad, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Taigi asmuo, teigiantis, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, šias aplinkybes privalo pagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad dėl laikymo su rūkančiais jam prasidėjo akių uždegimas, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi šiuo atveju pareiškėjas neįrodė LAVL neteisėtų veiksmų, todėl žala dėl minėto pareiškėjo nurodomo pažeidimo nepriteistina, nenustačius vienos iš privalomų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Be to, teismo vertinimu, net jei kartu su pareiškėju laikomi asmenys ir būtų neteisėtai rūkę LAVL palatoje, per tokį laikotarpį, t. y. 14 dienų, kurį pareiškėjas praleido LAVL, nebūtų pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 str. prasme.
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su tuo, kad jam nebuvo skirtas maitinimas, kai pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. buvo pristatytas į LAVL, teismas pažymi, kad Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), gana detaliai nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1 p.). Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (Taisyklių 5 p.). Taisyklių 32 p. nustato, jog kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Tuo tarpu pagal Taisyklių 34 p. kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo įstaigos privalo bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą maitinimą iš vienos įstaigos į kitą perkeliamiems asmenims. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį.
Kaip atsiliepime paaiškino LAVL, maistas ligoninėje esantiems nuteistiesiems yra tiekiamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo valgyklos ir LAVL apie gydomų ligoninėje pacientų skaičių (kitai dienai) Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą turi informuoti iki 13 val. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į LAVL buvo konvojuotas 2014 m. lapkričio 7 d. ir į gydymo įstaigą priimtas, t. y. hospitalizuotas tą pačią dieną 12 val. 15 min. po gydytojo apžiūros (b. l. 12). LAVL iš esmės neneigia, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. negavo karštų pietų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas tokiu atveju turėjo teisę gauti sausą maisto davinį, tačiau tokio davinio neprašė. Nors byloje nėra duomenų, kad atvykus į LAVL pareiškėjui tokia teisė buvo išaiškinta, bet atsižvelgiant į tai, kad teisė prašyti sauso maisto davinio pareiškėjui buvo išaiškinta LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-649/2014, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie savo teisę prašyti sauso maisto davinio, tačiau ja nepasinaudojo, todėl LAVL neteisėtų veiksmų, nepamaitinus pareiškėjo pietumis 2014 m. lapkričio 7 d. šiuo atveju nenustatyta.
Neteisėtų LAVL veiksmų nenustatyta ir dėl elektros tiekimo atjungimo nuo 22 val. bei elektros prietaisų paėmimo iš pareiškėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Pacientų, gydomų Laisvės atėmimo ligoninės stacionare dienotvarkę (b. l. 107) nuo 22 val. iki 6 val. yra miego laikas, todėl tai, kad nepertraukiamo miego metu yra atjungiamas elektros tiekimas į kameras (palatas) ir tokiu būdu užtikrinamas nuteistųjų / suimtųjų režimo laikymasis, nelaikytina teisės aktų pažeidimu. Tuo tarpu dėl dalies elektros prietaisų iš pareiškėjo paėmimo, teismas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. lapkričio 5 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 61-35 buvo nuspręsta šešiems mėnesiams paimti iš pareiškėjo kompiuterį „Asus K50C“, nes pastarajame buvo aptiktas pornografinio turinio vaizdo failas (b. l. 31), taigi LAVL, paimdama pareiškėjo kompiuterį ir neleisdama pareiškėjui juo naudotis teisės aktų nepažeidė, o vykdė Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimą. Tuo tarpu dėl kitų prietaisų paėmimo tikrinti teismas pažymi, kad siekiant užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu yra atliekamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų daiktų patikrinimas, todėl pareiškėjo elektros prietaisų paėmimas tikrinti nelaikytinas teisės aktų pažeidimu, galinčiu sukelti pareiškėjui žalą.
Be to, teismas įvertinęs į bylą pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, t. y. 2014 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3.3)-PA-808 (b. l. 83–84), 2013 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3.)-13.16-1704 (b. l. 90–91), konstatuoja, kad pastarieji paneigia pareiškėjo teiginius, kad laikino sulaikymo kameroje ventiliacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, bei teiginius apie netinkamą naudojimosi dušais tvarką. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjui tenka laukti eilėje prie dušo negali būti pripažįstama kaip LAVL neteisėtų veiksmų pasekmė, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nėra nustatytas kriauklių, dušų purkštukų ar tualetų skaičius.
Pareiškėjas žalą kildina ir iš nepatogių baldų palatoje bei jų trūkumo. Nurodė, jog ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Pažymėtina, jog net ir konstatavus, jog buvo pažeisti LAVL palatų įrengimo reikalavimai, esant kėdžių ir stalo trūkumui, nes tokių aplinkybių atsakovė nepaneigė, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė dėl to jam kilusios žalos. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad stalo ir kėdžių nebuvimas palatoje sutrukdė jam pasiruošti teismo posėdžiams laikytini neįrodytais, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie teismo posėdžius, kuriems jis negalėjo pasiruošti, taip pat nėra aišku, kokia žala pareiškėjui galėjo kilti dėl to, jog kiti LAVL palatoje esantys baldai yra labai seni, taigi šiuo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas. Teismo vertinimu, žalos buvimo fakto pareiškėjas neįrodė ir dėl necenzūrinio žodžio pavartojimo jo atžvilgiu bei kitų LAVL pacientų triukšmavimo.
Dėl skambučio psichologinei tarnybai teismas pažymi, kad pareiškėjui priklauso vienas skambutis telefonu per savaitę. Nors LAVL teigia, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog LAVL nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau buvo išnaudojęs savo teisę į skambutį telefonu, todėl spręstina, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju buvo pažeistos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas, psichologinė pagalba jam buvo suteikta LAVL, todėl darytina išvada, kad žala dėl skambučio į psichologinę tarnybą nesuteikimo negalėjo kilti. Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jei pareiškėjas turi nusiskundimų dėl LAVL suteiktos psichologės konsultacijos kokybės, dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui neturtinė žala gali būti atlyginama iš esmės tik dėl jo laikymo perpildytoje LAVL palatoje, kurioje ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Tačiau, nors kalinimo perpildytose palatose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę (14 parų), pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sąmoningai būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 90 Eur (310,75 Lt), kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.