- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-14
- Bylos Nr.
- N-575-439-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutarties L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šiaulių miesto VPK VP PR MB pareigūnas 2005 m. gegužės 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. G. dėl ATPK 129 str. ir ATPK 124¹ str. 6 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo už tai, kad jis 2005-05-23 apie 19¹⁰ val., Šiauliuose, Purienų g. 42, įtariamas vairavus automobilį neblaivus (paimtas kraujo tyrimas), be to nepateikė vairuotojo pažymėjimo, draudimo poliso, automobilio techninio paso.
Šiaulių raj. PK VP VTS Eismo priežiūros poskyrio 2005 m. birželio 22 d. nutarimu L. G. pagal ATPK 129 str. paskirta 4100 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 6 d. paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 6 d. paskirta 35 Lt bauda, nuobaudas subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė 4100 litų administracinė bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių raj. PK VP VTS Eismo priežiūros poskyrio 2005 m. birželio 22 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog nepripažįsta padaręs nusižengimą, mano, jog yra nubaustas nepagristai, nes jokios transporto priemonės nevairavo, o tik stovėjo šalia automobilio. Paaiškino, kad jis tuo laiku nebuvo girtas. Autotransporto priemonė buvo savadarbė ir jai registracija nereikalinga. Be to, pareigūnai šios transporto priemonės net neapžiūrėjo, protokole nenurodė jokių duomenų apie šią transporto priemonę. Policijoje jis atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nepasitiki tų prietaisų tikslumu. Ligoninėje jį apžiūrėjo gydytoja, buvo paimtas kraujo mėginys. Medicininio patikrinimo neblaivumui nustatyti aktas neatitinka tikrovės, jis nebuvo pateiktas susipažinti. Be to, asmuo atlikęs apžiūrą ir surašęs apžiūros aktą, faktiškai nebuvo įspėtas ir neatsako už žinomai melagingos išvados davimą. Atlikus kraujo tyrimą, alkoholio nebuvo rasta. Pareiškėjo teigimu, liudytojas V. K. turi išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti žymiai vėliau, nei kad įformintas pažeidimas. Taip pat pažymėjo, kad protokole jam nepareikštas kaltinimas dėl ATPK 123 str. 6 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, o nutarime už tai paskirta nuobauda. Pareigūnai neprašė pateikti draudimo dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė skundo nepatenkinti ir Šiaulių raj. PK VP VTS Eismo priežiūros poskyrio 2005 m. birželio 22 d. nutarimu L. G. pagal ATPK 129 str., 124¹ str. 6 d., 123 str. 6 d. paskirtą nuobaudą - 4100 litų administracinę baudą, palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje L. G. 2005 m. gegužės 23 d. surašytame protokole buvo suformuluota pažeidimo esmė ir nurodyti kaltinimai, t.y., kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, patikrinimo metu jam nustatytas tarp lengvo ir vidutinio alkoholio girtumo laipsnis, taip pat neturėdamas su savimi transporto priemonės registracijos liudijimo, be to, automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais L. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 68, 61.2, 61.3 p. reikalavimus ir už tai numatyta atsakomybė ATPK 129 str. 2 d., 123 str. 6 d.. 124¹ str. 6 d. Remiantis tokiu ATP protokolu pažeidėjui nutarimu buvo skirta atitinkama administracinė nuobauda pagal ATPK 129 str. 2 d., 123 str. 6 d., 124¹ str. 6 d. Teismas pažymėjo, kad nors ATP protokole nėra nurodyta ATPK 123 str. 6 d., tačiau tai nepašalina pažeidėjo atsakomybės, nedaro administracinės nuobaudos skyrimo proceso nepagrįstu ir neteisėtu. Konkrečiu atveju, protokole yra nurodyta įvykdyto pažeidimo esmė, yra nurodyti kiti KET punktai, kurių reikalavimų nebuvo laikytasi. Be to, ATPK 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais - liudytojų parodymais, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu bei kitais įrodymais nustatyta, kad L. G. 2005 m. gegužės 23 d. vakare Šiauliuose, Purienų gatvėje vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, neturėdamas su savimi transporto priemonės registracijos liudijimo, be to, automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. K. kategoriškai patvirtino tai, kad autotransporto priemonę vairavo L. G. , kuris dideliu greičiu automobiliu pavojingai važinėjo po namo kiemą, be to buvo neblaivus. Liudytojas V. K. iš arti matė pažeidėją sėdintį už automobilio vairo. L. G. vairavo transporto priemonę rusiško automobilio „Lada“ bazėje specialiai paruoštą „bulių“ lenktinėms. Tokioms transporto priemonėms yra keliami bendri reikalavimai. Tiek V. K. , tiek ir pats L. G. nurodė, kad juos abu sieja tik tai, kad jiems teko susitikti kitoje administracinėje byloje dėl L. G. įvykdytų KET pažeidimų - L. G. kaip asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, o V. K. kaip nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas. Jokių kitų tarpusavio santykių šie asmenys nepalaiko. Todėl teismas nurodė, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo V. K. parodymais. Teismas taip pat rėmėsi ir kitu įrodymu - medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu Nr.199, kuriuo buvo nustatytas L. G. girtumas riboje tarp lengvo ir vidutinio laipsnio. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje buvo apklausta medicininį patikrinimą atlikusią gydytoja psichiatrė R. A. , kuri visiškai patvirtino savo išvadas. Nors kraujo tyrimai buvo neigiami, tačiau remdamasi klinikiniais duomenimis gydytoja nustatė, kad L. G. yra neblaivus ir kad jo girtumas yra riboje tarp lengvo ir vidutinio laipsnio. Teismo vertinimu, atskiri procedūriniai pažeidimai yra nepakankami, kad medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas bei jame suformuluota galutinė išvada būtų pripažinti nepagrįstais ar negaliojančiais. Be to, teismo paskirta psichiatrinė ir narkologinė ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos ekspertų komisija, kategoriškai patvirtino, kad L. G. , vairavusio transporto priemonę teisės pažeidimo metu, t.y. 2005-05-23 19¹⁰ val., būklė atitiktų vidutiniam girtumo laipsniui. Teismas taip pat nurodė, jog nesiremia liudytojų M. M. , G. Š. ir A. G. parodymais, nes šie asmenys yra L. G. draugai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Remdamasis anksčiau išvardintais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės, L. G. pagrįstai buvo pripažintas pažeidusiu anksčiau nurodytus KET reikalavimus, jo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti. Teismas taip pat vertino, kad paskirtoji administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio. Paaiškina, kad jis veikų, dėl kurių jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepadarė, 2005-05-23 apie 19¹⁰ val. Šiaulių m., Purienų g. 42, jokios transporto priemonės nevairavo, o tik stovėjo šioje teritorijoje. Tai gali patvirtinti M. M. , A. G. , G. M. , V. L. ir G. Š. , kuriuos policijos pareigūnai apklausti atsisakė. Paaiškina, kad G. M. buvo girtas, o jis ir kiti paminėti asmenys buvo blaivūs. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti M. M. , A. G. ir G. Š. . Šie liudytojai galėjo patvirtinti, kad savadarbė transporto priemonė priklauso M. M. ir kad registracija jai nereikalinga, kadangi ji nepriskiriama motorinėms transporto priemonėms. Tačiau apeliantas pažymi, kad šios transporto priemonės jis nevairavo. Policijos pareigūnai, forminę įvykį, nenurodė administracinio teisės pažeidimo protokole transporto priemonę identifikuojančių duomenų ir net nebuvo nuvykę į įvykio vietą ir transporto priemonės neapžiūrėjo. Tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė gintis nuo nepagrįsto įtarimo administracinio teisės pažeidimo padarymu. Apelianto teigimu, toks jo teisių suvaržymas yra esminis, dėl ko šios bylos teisena turi būti nutraukta. Apeliantas nurodo, jog V. K. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis nenurodė, kokią transporto priemonę jis vairavo, be to, jo parodymai prieštarauja aplinkybėms, kurias gali nurodyti M. M. , A. G. , G. M. , V. L. ir G. Š. . L. G. taip pat paaiškina, kad jam nuobauda yra paskirta pažeidžiant ATPK 260 str. 1 d., 286 str. 2 d. reikalavimus. Nutarime padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių, kurios nėra nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole. Pareigūnai neprašė jo pateikti transporto priemonės registracijos liudijimo bei privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta ne teisinė veikos kvalifikacija, o faktinės aplinkybės. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atskiri procedūriniai pažeidimai yra nepakankami, kad medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas bei jame suformuluota galutinė išvada būtų pripažinti nepagrįstais ar negaliojančiais. Atliekant medicininę apžiūra buvo esmingai pažeista Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka. Paaiškina, kad jis nebuvo supažindintas su medicininės apžiūros aktu, gydytojas neatsakė į visus akte pateiktus klausimus, neužpildė visų akte esančių skilčių. Todėl medicininės apžiūros aktas neatitinka leistinumo reikalavimų ir jis negali būti naudojamas kaip įrodymas šioje byloje. Apeliantas pažymi, kad akto grafose esantys įrašai apie jo apžiūros rezultatus neatitinka tikrovės, nes jo kraujyje tyrimo metu nebuvo rasta alkoholio. Atliekant apžiūrą nedalyvavo kviestiniai. Apžiūrą atlikusi medicinos specialistė R. A. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie jos veiksmų teisėtumą. Apžiūrą atlikęs specialistas nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už sąmoningai melagingos išvados davimą. Apelianto nuomone, šie pažeidimai yra esminiai ir daro minėtą medicininės apžiūros aktą neatitinkančiu leistinumo reikalavimų, todėl jis negali būti naudojamas kaip įrodymas. Apeliantas pažymi, kad teismas tokių jo skundo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismo išvados, kad jis vairavo motorinę ar apskritai kokią nors transporto priemonę, yra nepagrįstos, kadangi teisme ištirti įrodymai nepatvirtina tokių teismo išvadų. Teismas savo išvadas pagrindė prielaidomis ir spėlionėmis liudytojo V. K. parodymų pagrindu, tuo tarpu pats V. K. įvykio vietoje jokių veiksmų transporto priemonės charakteristikoms nustatyti neatliko. V. K. parodymai remiasi jo paties bendriausiais pastebėjimais iš atstumo stebint transporto priemonę, tuo tarpu neturint dokumentų ir norint priskirti transporto priemonę motorinėms transporto priemonėms būtina detali apžiūra. Konkrečios transporto priemonės priskyrimas motorinėms transporto priemonėms gali būti atliekamas dviem būdais - remiantis transporto priemonės registravimo ar transporto priemonės gamintojo pateiktais dokumentais, arba apžiūros būdu, nustatant ar konkreti transporto priemonė atitinka KET nustatytus kriterijus, ar ji yra savadarbė ar pagaminta pramoniniu būdu, kokie yra jos kėbulo numeriai, variklio darbinis tūris ir kiti duomenys. ATPK 268 str. numato pareigūnų teisę patikrinti daiktus, taip pat ATPK 269 str. numatytas daiktų paėmimas. Tačiau įvykį įforminę pareigūnai transporto priemonės apžiūros neatliko. V. K. išgalvota transporto priemonės markė „Lada“ neatitinka tikrovės, nes tokios transporto priemonės jis apskritai niekada nėra turėjęs. Teismo išvada, kad liudytojai M. M. , A. G. , ir G. Š. yra pareiškėjo draugai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi ir dėl to jų parodymus teismas vertina kritiškai, yra deklaratyvi, neparemta jokiais konkrečiais argumentais. Apeliantas paaiškina, kad šiuos asmenis jis pažįsta iš matymo ir jokių asmeninių reikalų su jais nėra turėjęs. Liudytojų G. M. ir V. L. paaiškinimai, duoti įvykio dieną, yra nekonkretūs ir teismas nepagrįstai atsisakė juos iškviesti. Apeliantas pažymi, jog šioje byloje yra iš esmės viena kitai prieštaraujančių aplinkybių ir šie prieštaravimai nėra paneigti, todėl jie turėjo būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje remiamasi iš esmės vien tik policijos pareigūno parodymais ir rašytiniais liudytojų paaiškinimais, laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra paskirta daugiau nei keturių tūkstančių litų bauda. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme bylos, kuriose taikomos tokio griežtumo sankcijos, laikytinos prilygstančiomis baudžiamosioms byloms. Nagrinėjant tokias bylas turi būti laikomasi pagrindinių baudžiamojo proceso principų, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų paprastai yra būtina iškviesti ir apklausti gynybos liudytojus tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo iškviesti ir apklausi jam naudingus parodymus galinčius duoti liudytojus M. M. , A. G. , G. Š. , G. M. ir V. L. . Tačiau teismas apklausė tik kaltinimo liudytoją V. K. , o pareiškėjo prašymo apklausti jo nurodytus liudytojus netenkino, nenurodydamas jokių motyvų dėl ko atsisakoma šiuos liudytojus apklausti teisme (b.l. 13, 19). Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad įvykį, dėl kurio yra kaltinamas L. G. , betarpiškai galėjo matyti 5-6 asmenys (Šiaulių m. PK byla Nr. 40/505233, lapas 13). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti liudytojai gali duoti parodymus apie reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į teisingą procesą, šiuos asmenis būtina apklausti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.