- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- e2VP-10666-910/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- L. Ž., A. Ž., S. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. Ž., suinteresuoto asmens atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Ž., L. Ž., S. L., antstolis D. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. Ž. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. Ž. piniginių lėšų ir gaunamų nuolatinių išmokų bei jai prilyginamų pajamų.
Pareiškėjas nurodė, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-11329-859/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojo valstybės naudai. Vykdymo proceso metu antstolis areštavo bendrąją jungtinę su sutuoktiniu nuosavybę – skolininko A. Ž. sutuoktinės L. Ž. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, gaunamą nuolatinę išmoką ir jai prilygstančias pajamas bei skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilius VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CHRYSLER GRAND VOYAGER, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO S80, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, turtas, pajamos iš vieno sutuoktinio ar vieno jų veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, įgytos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.177 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė L. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka iš dalies. Suinteresuotas asmuo sutiko, kad skolininkui priklausytų 1/2 dalis automobilių, įgytų santuokoje, prašė, kad jai nuosavybės teise atitektų automobilis VOLVO, taip pat pažymėjo, kad automobilis VW PASSAT yra priduotas į sąvartyną. Suinteresuotas asmuo nesutiko, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis L. Ž. gaunamose piniginėse lėšose. Suinteresuoto asmens teigimu, ji turi du nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikyti reikia lėšų, ir visos gaunamos pajamos bei pašalpos yra skiriamos jiems. Sūnus turi invalidumą, jam diagnozuotas raidos sutrikimas. Be to, L. Ž. yra našlaitė ir mokosi vidurinėje mokykloje, todėl gauna našlaičio pensiją, globos (rūpybos) išmoką bei išmokas vaikui ir pašalpą, sūnui dar mokama šalpos neįgalumo pensija. Suinteresuoto asmens teigimu, iš nurodytų lėšų antstolis ir atliko išskaitas. Nurodytos lėšos yra vienintelės suinteresuoto asmens pajamos, jokių kitų pajamų ji negauna. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Pasak L. Ž., jos gaunamos lėšos yra asmeninis jos turtas ir jame nėra skolininko A. Ž. dalies.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. Ž. ir jos atstovė advokatė patvirtino atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą atmesti, nes šiuo metu skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas sudaro tik socialinės išmokos, kurios pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra asmeninė nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas
Nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojų S. L., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos, Valstybinės ligonių kasos, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai.
Skolininkas nuo 2014-07-19 yra susituokęs su L. Ž.. Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininku nurodytas A. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. Ž. prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš asmeninio skolininko A. Ž. turto nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės L. Ž. nuosavybė, dalies nustatymo.
Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Pareiškėjas prašo teismo nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. Ž. piniginių lėšų ir gaunamų nuolatinių išmokų bei jai prilyginamų pajamų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė L. Ž. turi nepilnamečius vaikus M. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) ir B. Ž. (gim. duomenys neskelbtini). Nepilnamečiui B. Ž. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. L. Ž. nedirba, nuo 2016-09-01 mokosi suaugusiųjų gimnazijoje. Skolininko sutuoktinės L. Ž. šiuo metu gaunamos pajamos yra: našlaičių pensija, socialinė pašalpa, globos (rūpybos) išmoka, išmoka vaikui bei šalpos (neįgalumo) pensija.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas yra tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu.
CPK 739 straipsnis nustato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, taip pat valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą (CPK 739 straipsnio 4, 6, 7 punktai). Iš nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo (CPK 738 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad skolininko sutuoktinės gaunamos našlaičių pensija, globos (rūpybos) išmoka yra asmeninis skolininko sutuoktinės turtas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl skolininko dalis į šias lėšas negali būti nustatoma. Išmoka vaikui bei šalpos (neįgalumo) pensija – tai nepilnamečio vaiko lėšos, ne jo tėvų turtas, todėl skolininko dalis šiose lėšose taip pat negali būti nustatoma. Socialinė pašalpa (taip pat našlaičių pensija, globos (rūpybos) išmoka, išmoka vaikui bei šalpos (neįgalumo) pensija) priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas nėra galimas. Išdėstytų motyvų pagrindu šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamose lėšose.
Pareiškėjas neprašė nustatyti skolininko turto dalies kitame jam ir sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame turte, todėl dėl kito sutuoktiniams priklausančio turto teismas nepasisako.
Vadovaudamasis aptartų įstatymų nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmeta kaip nepagrįstą.
Kartu pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ateityje kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, pasikeitus nurodytoms aplinkybėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.