- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- I-6178-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00810-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybę atstovaujančios Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (I t. b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-21 periodiškai buvo konvojuojamas techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, t. y. konvojavimo metu nebuvo užtikrintas pareiškėjui priklausantis 1,3 kv. m. kameros laisvas grindų plotas. Teko važiuoti perpildytuose automobiliuose, todėl važiavo susispaudus, ar net stovėdamas. Automobiliuose neveikdavo ventiliacija, sėdimos vietos nepatogios, plastmasinės, tuo tarpu pareigūnų kėdės būdavo minkštos, patogios. Pareiškėjas tai įvertino kaip diskriminaciją. Nurodė, kad į vieną automobilį buvo sutalpinama apie 40 žmonių, automobiliuose nebuvo tualetų, automobiliuose trūko šviesos, oro. Nurodė, kad konvojavimo metu jautė pažeminimą, emocinę depresiją, neigiamus išgyvenimus.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (I t. b. l. 9–11) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas buvo etapuojamas specialiomis transporto priemonėmis. Pažymėjo, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, saugos diržai. Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiajam transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Pabrėžė, kad besąlygiškai laikosi nuostatų dėl konvojuojamų asmenų skaičiaus atitikimo leidžiamam asmenų skaičiui.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (Konvojavimo taisyklių 103 p.). Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Alytus-Vilnius, Kaunas-Alytus-Kaunas, Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Kaunas-Marijampolė-Kaunas, Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas buvo etapuojamas laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2016-01-20. Etapai buvo vykdomi specialiais automobiliais, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (I t. b. l. 12–196, II t. b. l. 1–148) tvirtina, jog konvojuojant pareiškėją, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei automobiliuose nustatytas galimas konvojuojamųjų skaičius, t. y. dviem, trimis specialiaisiais automobiliais etapuojant nuteistuosius jų bendras (dvejuose ar trejuose automobiliuose) skaičius neviršijo galimą vežti nuteistųjų skaičių. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, jog pareiškėjui teko vykti stovint, nes jam neužteko vietos atsisėsti, ar susispaudus, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovo į bylą pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų), tuo tarpu teismui nėra pagrindo abejonei, jog buvo priešingai. Minėtais pagrindais pareiškėjo argumentai dėl to, jog vykstant specialiu konvojavimo transportu pareiškėjui neužteko sėdimos vietos, todėl jam teko vykti stovint, ar susispaudus, vertintini kaip neįrodyti. Pabrėžtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti (įrodymais) aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Pareiškėjo teigimu, kai kuriuose automobiliuose nebūdavo vėdinimo sistemos dėl ko būdavo labai karšta, taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.
Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai tvirtina, kad automobiliuose apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. automobiliuose: (duomenys neskelbtini) apšvieta 62 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 52 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 55 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 62 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 118 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 118 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 69 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 172 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 156 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 198 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 85 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 97 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 106 lx, EFS55 apšvieta 95 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 85 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 110 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 92 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 115 lx, (duomenys neskelbtini) 1 apšvieta 58 lx (II t. b. l. 154, 160, 164, 176, 185–186, 187–188, III t. 33–34, 38–39, 42–43). Nustatyta, kad apšvietimas automobiliuose atitiko teisės aktų reikalavimas.
Ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka taisyklėse nustatytą normatyvą, t. y. ne mažesnį kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 31,37 m/h (941 oro greitis m/h automobilyje / 30 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 43,35 m/h (1430,41 oro greitis m/h automobilyje / 33 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 30,28 m/h (1302,22 oro greitis m/h automobilyje / 43 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 37,74 m/h (1358,74 oro greitis m/h automobilyje / 36 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 34,97 m/h (1259 oro greitis m/h automobilyje / 36 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 15,75 m/h (457 oro greitis m/h automobilyje / 29 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 14,9 m/h (447 oro greitis m/h automobilyje / 30 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 28,63 m/h (458,12 oro greitis m/h automobilyje / 16 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 19,53 m/h (371,11 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 20,49 m/h (389,39 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 19,72 m/h (374,99 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 18,51 m/h (351,62 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 17,60 m/h (334,37 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 18,80 m/h (257,26 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 18,77 m/h (356,71 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 20,17 m/h (383,30 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 20,20 m/h (383,85 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 20,26 m/h (384,96 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 18,05 m/h (343,01 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų); (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 18,92 m/h (359,42 oro greitis m/h automobilyje / 19 sėdimų vietų) (II t. b. l. 153, 155–156, 161, 170, 177, 182–183, 189–190, III t. b. l. 35–36, 40–41, 44–45).
Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, UAB „Kauno technikos apžiūros centras“, UAB „Šiaulių technikos apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (I t. b. l. 152, 159, 163, 169, 175, 189, 193, 194, 199, III t. b. l. 2, 5, 8, 11, 14, 17, 20, 23, 26, 29, 32) taip pat tvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Pareiškėjas šiuo aspektu skunde tik abstrakčiai nurodė, kad vasarą neveikė vėdinimo sistemos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovės atstovės pateikti rašytiniais įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad konvojavimas buvo vykdomas techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis.
Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.
Teisės aktai nenumato, jog transporte, kuriuo konvojuojami nuteistieji turėtų būti įrengtas tualetas. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Į tualetą vedama pasikeitimo punktuose. Žiniaraščiuose nėra įrašų, kad pareiškėjas būtų prašęsis į tualetą ir jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas vertintinas, kaip nepagrįstas.
Byloje pateikti dokumentai tvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkingais automobiliais, todėl teiginiai dėl diskriminacijos taip pat vertintini nepagrįstais.
Atsižvelgiant į tai, jog iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių, faktas, jog, pareiškėjas galėjo būti konvojuojamas techniškai netvarkingu transportu, ar jam automobiliuose būtų neužtekę vietos, ar pareiškėjas būtų etapuojamas kaip nors ypatingai suspaustas, nepasitvirtino, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo etapavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei Viešojo saugumo tarnybos atsiliepimo argumentus, taip pat argumentus išdėstytus teismo posėdžio metu, nenustatyta, kad etapavimo metu, kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą