Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio E. S. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2022 m. kovo 28 d. gautas Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1989 m. kovo 10 d., deklaruotas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Už šią nusikalstamą veiką (neteisėtą prekybą narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis) E. S. nuteistas šešerių metų (2190 dienų) laisvės atėmimo bausme. Paskaičiavimo metu (2021 m. spalio 25 d.) 70 dienų bausmės atlikta vykdant bausmę, 1043 dienos atliktos taikant kardomąją priemonę byloje (nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. įskaitytinai). Paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2024 m. spalio 6 d. (b. l. 29–45).

Iš nuteistojo E. S. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jis nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, nes bausmę atliekant Lietuvoje jo gyvybei grėstų pavojus. Jis būtų terorizuojamas, provokuojamas kitų nuteistųjų, nes jis nepriklauso jokiai kriminalinei grupuotei Lietuvoje, iš jo reikalautų susimokėti pinigus, jeigu jis norėtų turėtų ramų gyvenimą kalėjime. Jeigu nepaklus ir nesusimokės (o pinigų jis neturi), prieš jį kasdien bus vartojamas smurtas, jis turės atlikti visus kitų nuteistųjų nurodymus. Jis jau atliko Švedijoje daugiau nei trejus metus laisvės atėmimo bausmės, yra paklusnus, neturi nuobaudų (b. l. 27).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą. Paaiškino, kad įvertinus Švedijos Karalystės pateiktus duomenis mano, kad nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas negalėtų atsisakyti nuosprendį pripažinti ir vykdyti. Iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad Švedijos Karalystėje priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos respublikoje pažeistų E. S. teises ir laisves ir nors E. S. išreiškė nesutikimą, kad jo bausmės vykdymas būtų perkeltas į Lietuvos Respubliką, tačiau tai neužkerta kelio jo nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui ir tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl pripažinimo ir BK 365 straipsniu, Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nuteistajam E. S. nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal BK atitinkamą straipsnį. Iš pateiktų duomenų ir nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendyje, E. S. nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, t. y., už narkotinės medžiagos gabenimą ir pardavimą ir pateiktuose dokumentuose matyti, kad nusikalstama veika padaryta gabenant 6547,1 g heroino, tai yra daugiau nei 6 kg. Pagal Lietuvos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų didelio ir labai didelio ir nedidelio kiekio nustatymo taisykles, šis kiekis laikomas labai dideliu ir prilyginama nusikaltimui, numatytam BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurį yra baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų. E. S. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį, tai yra neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Atsižvelgiant į tai, prašo tenkinti Švedijos Karalystės kalėjimo ir probacijos tarnybos prašymą dėl vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu E. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje. Taip pat pripažinti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį dėl E. S. nuteisimo pagal Švedijos Karalystės baudžiamąjį kodeksą ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. E. S., nuteistam Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtą 6 metų, t. y. 2190 dienų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos BK nuostatomis. E. S. Švedijos Karalystėję įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai BK 260 straipsnio 3 dalyje, nustatant jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. S. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos ir į bausmės laiką įskaičiuoti visą Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laiką. Nei 2008 m. lapkričio 27 d. tarybos pamatiniame sprendime, nei Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo Lietuvos Respublikos įstatyme, niekur nėra numatyta teismui pareiga nagrinėjant dėl pripažinimo užsienio valstybės nuosprendžio, vertinti jau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, jame nurodytų faktinių aplinkybių, šis klausimas šiame etape nėra nagrinėjamas, todėl prašymas atsižvelgti į faktines aplinkybes išvertus įsiteisėjusį nuosprendį, yra visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskiriant asmeniui laisvės atėmimo vietą, yra įvertinamos visos galimos neigiamos pasekmės jo saugumui ir teisėms, todėl nuteistojo deklaruojama baimė, kad jam gali kilti kažkokia grėsmė, atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, nėra pagrįsta ir tokia jo pozicija vertintina kaip siekimas išvengti perkėlimo atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką, kur, kaip ir Švedijos Karalystėje, yra tinkamai užtikrinamos nuteistųjų teisės ir laisvės.

Nuteistojo gynėjas prašė netenkinti svarstomo prašymo. Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas turi įvertinti, ar prašomas nuosprendžio pripažinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvoje nepažeis asmens, nuteisto kitoje valstybėje, teisių, laisvių ir kitų svarbių interesų. E. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nenori būti perduodamas Lietuvai, nes jos įkalinimo įstaigose dėl sąsajų su jo padaryta Švedijoje nusikalstama veika jo gyvybei gresia pavojus. Iš jo gali būti reikalaujama piniginių atsiskaitymų, nes krovinys buvo prarastas, o jis buvo už jį atsakingas, neturint galimybės patenkinti šių reikalavimų, E. S. pagrįstai bijo dėl savo gyvybės. Švedijos tarnyba šių aplinkybių netikrino, kalėjimo departamentas apie tai savo rašte pažymi, kad kompetentingos Švedijos institucijos, konsultacijų dėl E. S., nesikreipė. Institucijos nebandė derinti ir išsiaiškinti, ar tikrai nėra sąsajų su asmenimis Lietuvoje, kad nuteistajam būtų saugu grįžti į Lietuvą. Turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl pripažinimo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, o šiuo atveju lietuvių kalba išverstas tik liudijimas, tam tikri keli dokumentai, bet pats nuosprendis nėra išverstas. To nepadarius, teismas negali patikrinti aplinkybės ar pripažinus nuosprendį ir jį vykdant Lietuvoje nebus pažeistos E. S. teisės ir laisvės, o tai turi būti ištirta. Reikia atsižvelgti ir įvertinti nuosprendyje aprašomas faktines aplinkybes: ką E. S. Švedijoje pasakė, į ką teismai atsižvelgė, ar yra Lietuvoje likusios kokios tai sąsajos. Pritaria prokurorei, kad nusikalstama veika, už kurią E. S. buvo nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, pagal kurią numatyta griežtesnė bausmė, bet Švedijos teismas paskyrė bausmę pagal savo šalies teisės aktų reikalavimus ir tai nebekvestionuojama. Teismui nusprendus pripažinti ir perduoti vykdyti šiuo nuosprendžiu E. S. paskirtą bausmę Lietuvos Respublikoje, teismo prašo parinkti ne paties griežčiausio režimo laisvės atėmimo vietą, kad jis turėtų galimybę gauti jo asmenybę ir elgesį atitinkančio režimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalis numato, kad Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės <...> Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „D. E. Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas (BPK 365⁵ straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokių sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas numato 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pamatinio sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta pagal 4 straipsnį ir laikantis 5 straipsnyje nustatytos tvarkos perduotą nuosprendį ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių nuosprendžiui vykdyti, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia remtis kuriuo nors 9 straipsnyje nurodytu nepripažinimo ir nevykdymo pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatytas nei vienas iš Pamatinio sprendimo 9 straipsnyje numatytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Įstatymas numato platesnį negu Pamatiniame sprendime sąrašą atvejų, kada teismas atsisako pripažinti sprendimą. Šiuo atveju aktualios Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų nuostatos, numatančios, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu: sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti.

Nagrinėjamu atveju liudijimas yra išverstas iš švedų į lietuvių kalbą, liudijime taip pat pateiktas esminių sprendimo dalių (padarytos nusikalstamos veikos aprašymas, veikos kvalifikavimas, paskirtos bausmės rūšis ir dydis, taikytina teisė) vertimas į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas Europos Sąjungos valstybės narės teismo pripažinimo ir vykdymo klausimą netikrina priimto nuosprendžio pagrįstumo, todėl nėra būtinybės Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą išversti visa apimtimi, o esminių sprendimo dalių vertimas yra pakankamas. Atsižvelgiant į tai nepripažinti sprendimo remiantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis nėra faktinio pagrindo.

Nuteistojo nurodomi motyvai, kodėl atliekant bausmę Lietuvoje jam grėstų pavojus, yra nepagrįsti faktais (nenurodomi konkretūs asmenys ar asmenų grupės, kurie galimai keltų pavojų), todėl laikytini abstrakčiais hipotetiniais pasvarstymais, sugalvotais siekiant žūtbūt likti atlikti bausmės Švedijos Karalystėje. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, sprendžiant jam kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, jokios reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal BVK 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taikoma ir BVK 70 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Esant tokiam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui, teismas neturi pagrindo nepasitikėti Lietuvoje įsteigtomis terminuoto laisvės atėmimo bausmes vykdančiomis institucijomis, kvestionuoti jų darbuotojų kompetenciją užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas nuteistiesiems, tame tarpe ir atsižvelgiant į jų tarpusavio sąsajas, galinčias trukdyti pasiekti šiuos tikslus.

E. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 8 straipsnio 1 dalimi, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, 365⁵ straipsniu Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad E. S. nuteistas už vieną nusikaltimą, tai yra už tai, kad jis kartu ir išvien su E. P. E., A. T. J. ir kitais nenustatytais nusikaltimo vykdytojais 2018 m. spalio 5-7 d. neteisėtai iš Nyderlandų per Lietuvą ir Latviją į Švediją įvežė 651 kapsulę, kuriose buvo 6 547,1 g heroino, apie šį įvežimą nepranešdami Švedijos muitinės žinybai, taip pažeisdami ypatingą draudimą. E. S. narkotines medžiagas įvežant į Švediją, taip pat minėtuosius narkotikus neteisėtai gabenant iš Nyneshamno per Upsalą į Gioteborgą bei juos perduodant A. T. J. J. gatvėje Gioteborge atliko kurjerio vaidmenį. Be to, E. S. priėmė, laikė ir gabeno atlyginimą, gautą už A. T. J. perduotus narkotikus, dalį to atlyginimo perduodamas K. M.. K. M. sudarė sąlygas aukščiau minėtoms nusikalstamoms veikoms padėdama vežant narkotines medžiagas, laikant ir gabenant už narkotikus gautą atlyginimą bei savo dalyvavimu paremdama E. S. jo tyčiniuose veiksmuose. Nusikaltimo vykdymo metu E. S. ir K. M. disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurių bendra vertė gatvės rinkoje siekia mažiausiai 5 370 000 SEK (825 SEK už gramą). E. S. ir K. M. šią nusikalstamą veiką įvykdė tyčia. Šie su narkotinėmis medžiagomis susiję nusikaltimai E. S. atveju traktuotini kaip itin sunkūs, kadangi jie buvo organizuota forma vykdomos veiklos grandis, apėmė itin didelį narkotinių medžiagų kiekį, sukėlė didelio masto platinimo priklausomybę turinčių asmenų tarpe grėsmę. K. M. atveju – itin didelis narkotinių medžiagų kiekis, sukeliant didelio mato platinimo priklausomybę turinčių asmenų tarpe grėsmę.

Švedijos Karalystės Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipoje ir 6 straipsnio 4 pastraipoje reglamentuota nusikalstama veika narkotinių medžiagų gabenimas itin stambiu mastu laikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką – neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas. Už šią nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. S. atžvilgiu, Vakarų Švedijos apeliacinis teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmes ir jų paskirtį, konstatuojama, kad Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu E. S. paskirta bausmė pagal Švedijos Karalystės Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 4 pastraipą neviršija Lietuvos Respublikos BK numatytos maksimalios bausmės dydžio, kuris šiuo atveju galėtų būti penkiolika metų laisvės atėmimo (E. S. yra paskirta šešių metų laisvės atėmimo bausmė). Kadangi šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, o jo pripažinimo ir vykdymo procese nenumatyta vykdančiosios valstybės teismo teisė kvestionuoti bausmės ir jos dydžio parinkimo taisyklių, taikomų valstybėje, kurioje nuosprendis yra priimtas, teismas neturi pagrindo koreguoti nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę. Todėl, suderinus Švedijos Karalystėje paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, E. S. paliktina paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistąjį E. S. perėmus iš Švedijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo ir sulaikymo Lietuvos Respublikoje dienos.

Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas privalo įskaityti į bausmę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. S. bausmę pradėjo vykdyti 2021 m. spalio 25 d., kardomajame kalinime išbuvo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 29–45). Atsižvelgiant į tai į suderintos bausmės laiką įskaitomas Švedijos Karalystėje nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas bei kardomajame kalinime (laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) išbūtas laikas, iki kreipimosi į Lietuvos Respubliką 2021-10-25 tai sudarė 1113 dienas, taip pat bei laikas iki jo sulaikymo Lietuvos Respublikoje ir perėmimo bausmei atlikti pagal šią nutartį dienos.

Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo bei kodekso papildymo 365(5) straipsniu 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1325, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio ir kodekso priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1324, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 109 straipsnio ir kodekso 3 priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1323, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą tenkinti.

Pripažinti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1989 m. kovo 10 d., atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirti jam Lietuvos Respublikoje vykdytiną laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo E. S. perėmimo ir sulaikymo bausmei atlikti Lietuvos Respublikoje dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti visą E. S. Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės iki 2021 m. spalio 25 d. laiką, tai yra 70 dienų, jo kardomajame kalinime (laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) išbūtą laiką (1043 dienas) bei laiką iki E. S. sulaikymo Lietuvos Respublikoje ir perėmimo bausmei atlikti pagal šią nutartį dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos nuorašą su patvarkymu pateikti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui nuteistojo E. S. perėmimui iš Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų. Įsiteisėjusios nutarties nuorašus taip pat išsiųsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, nuteistajam E. S., jo interesus atstovaujančiam advokatui ir Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai (su vertimu į anglų kalbą).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.