- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- eI-8402-1047/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02959-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Beata Martišienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- T. T.
- Trečiasis asmuo
- E. T., Valstybės įmonė „Registrų centras“
- Atsakovas
- Valstybės įmonės „Registrų centras“
- Advokatai
- Jonas Sakalauskas
- Kategorijos
- 1.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės,
dalyvaujant pareiškėjo T. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. T. atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Registrų centras“ ir E. T., dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) gautas pareiškėjo T. T. (toliau – pareiškėjas) skundas atsakovui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui (toliau – arba atsakovas, arba Vilniaus filialas), kurį 2016 m. liepos 27 d. patikslinęs, pareiškėjas prašė panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. cspr1-165 (toliau – Sprendimas), panaikinti Vilniaus filialo 2016 m. birželio 16 d. sprendimus Nr. VILKS-2140 (toliau – Sprendimas1) ir Nr. VILKS-2150 (toliau – Sprendimas2) bei įpareigoti Vilniaus filialą tenkinti T. T. prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – 0,1400 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamo turto kadastre ir įrašyti nekilnojamųjų daiktų – dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), takelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Statiniai) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. e1. 52–58).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad yra žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (0.1400 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas) savininkas. Žemės sklype pastatė I grupės nesudėtingus statinius – dirbtuves, terasą, takelį, laiptus, sienutę. Pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus filialui, prašydamas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vilniaus filialas Sprendimu1 ir Sprendimu2 atmetė pareiškėjo prašymą. Vilniaus filialo sprendimus apskundus VĮ „Registrų centras“, VĮ „Registrų centras“ Sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, nes 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22816-545/2016 (toliau – LAP nutartis) yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre: uždrausti pareiškėjui ir jo sutuoktinei perleisti Žemės sklypą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas ir VĮ „Registrų centras“ atsisakydami pakeisti pareiškėjo prašyme nurodomo Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (registruojant Žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus) neteisėtai išplėtė LAP nutartyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas, kadangi nei 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, nei jokia kita teismo nutartimi nėra įtvirtintas draudimas pareiškėjui įgyvendinti savo nuosavybės teisės į Žemės sklypą visa apimtimi ir juo disponuoti. LAP nutartyje apribota tik teisė perleisti nuosavybę į Žemės sklypą. Pareiškėjui nėra apribotos kitos su Žemės sklypu ir/ ar pastatytais ir įregistruotinais statiniais susijusios daiktinės teisės (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), tame tarpe valdymas ir naudojimas. Taip pat LAP nutartyje nėra apribota pareiškėjo teisė kreiptis į atsakovą dėl Žemės sklypo ir/ ar statinių kadastro duomenų pakeitimo ar registravimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas kaip Sprendimo1 priėmimo pagrindą nurodo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą, t. y. atmetė pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, jog yra NTKĮ 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, tačiau pačiame Sprendime1 atsakovas nenurodo jokių prašymo atmetimo pagrindų, kurie atitiktų ginčo situaciją ir jo nurodytą teisinį pagrindą. Todėl Sprendimas1 pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnį. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimu2 atsakovas atsisakė įrašyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuojant tuo, jog nepatikslinti Žemės sklypo, kuriame stovi minėti statiniai, kadastro duomenys – yra priimtas kadastro tvarkytojo Sprendimas1 atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi Sprendimas1 tiesiogiai riboja teisę įregistruoti nekilnojamojo turto objektus ir įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nesutikdamas su VĮ „Registrų centras“ Sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad ginčo atveju dėl pareiškėjo skundžiamų Sprendimo1 ir Sprendimo2 nebuvo iškelta teisminė byla. Į civilinės bylos nagrinėjimo ribas nepatenka Sprendimo1 ir Sprendimo2 teisėtumo ir/ ar Pareiškėjo siekiamų įregistruoti esamų statinių registracijos klausimai, todėl VĮ „Registrų centras“ nepagrįstai Sprendime taikė VAĮ 23 straipsnio 4 dalį ir atmetė pareiškėjo skundą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti, remiantis skunde išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovas galėjo atsisakyti pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamo turto kadastre ir įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą tik tuo atveju, jeigu LAP nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draustų atlikti tokius veiksmus. Šiuo atveju, laikinosios apsaugos priemonės draudžia pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. T. tik perleisti savo nuosavybės teisę į Žemės sklypą, bet nedraudžia atlikti konkretaus veiksmo, šiuo atveju įregistruoti nesudėtingų Statinių duomenis. Pažymėjo, kad Statiniai jau yra pastatyti Žemės sklype, todėl jų registracija pati savaime negali trukdyti galimam tinkamam restitucijos įvykdymui. Teigė, kad NTKĮ 9 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta pareiga pareiškėjui įregistruoti bet kokius Žemės sklypo pasikeitimus Nekilnojamo turto kadastre.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. el. 82–86).
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį pripažinti negaliojančia 0,0598 ha ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti restitucijos įvykdymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22816-545/2016 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teigė, kad pareiškėjas ginčo Žemės sklypo 0,0598 ha ploto dalyje, kurią siekiama teisiniu būdu sugrąžinti valstybės nuosavybėn, stengiasi įregistruoti Statinius, tokiais veiksmais bandydamas formaliai legaliu būdu apsunkinti arba padaryti visai negalimą būsimo nepalankaus jam teismo sprendimo įvykdymą, t. y. sukurti aplinkybes, kurioms galėtų užkirsti kelią restitucijos taikymui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu, kuriuo, pasak pareiškėją, nėra siekiama atlikti ir/ ar registruoti veiksmų, kurie tiesiogiai darytų įtaką Žemės sklypo statusui, o jo prašymas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo yra susijęs išimtinai tik su šiuo metu faktiškai ginčo Žemės sklypo dalyje esančių naujai pastatytų Statinių duomenų įregistravimu. Pažymėjo, kad statybos darbai Žemės sklypo dalyje atlikti po to, kai tarp jo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kilo ginčas dėl neteisėto 0,0598 ha ploto valstybinės žemės sklypo pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. T. pardavimo. Darė išvadą, kad pareiškėjas po ginčo kilimo 0,0598 ha ploto Žemės sklypo dalį užstatė Statiniais ir prašydamas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis ir įregistruoti Statinius ir savo nuosavybės teises į juos, siekia pakeisti Žemės sklypo statusą ir įgyti teisę ne aukciono tvarka įgyti 0,0598 ha ploto Žemės sklypo dalį. Nurodė, kad tokiu atveju minėtoje civilinėje byloje restitucija taptų negalima (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl pareiškėjo teiginiai, kad jeigu civilinėje byloje ir būtų patenkintas civilinis ieškinys, restitucijos taikymo sąlygos, įregistravus Statinius, nepasikeistų, yra nepagrįsti. Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog NTKĮ 9 straipsnio 2 dalis jį imperatyviai įpareigoja pastačius statinius atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir Kadastre pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis yra neteisingas, nes pareiškėjo minima pareiga įregistruoti kyla tik tuo atveju, kai registruojamas statinys, kurio statybos pabaigai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad VĮ „Registrų centras“, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai ir nepagrįstai taikė VAĮ 23 straipsnio 4 dalį ir kad tokiais veiksmais pažeidė VAĮ 3 ir 8 straipsnius, nes VAĮ 23 straipsnio 4 dalies norma yra imperatyvi, t. y. ji nesuteikia viešojo administravimo subjektui teisės nuspręsti, ar sustabdyti administracinę procedūrą, jei paaiškėja aplinkybės, kad teismas pradėjo nagrinėti skundą tuo pačiu klausimu, o įpareigoja tai padaryti. Kaip teisingai nurodė VĮ „Registrų centras“ minėtame Sprendime, VAĮ 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas leidžia kadastro tvarkytojui atidėti sprendimo priėmimą tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad per vieną mėnesį bus pašalintos aplinkybės, trukdančios įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą. Kadangi šiuo atveju buvo akivaizdu, kad per vieną mėnesį sprendime nurodytos aplinkybės nebus pašalintos, VĮ „Registrų centras“ tinkamai ir pagrįstai taikė VAĮ 23 straipsnio 4 dalį bei atmetė pareiškėjo skundą, palikdamas galioti Vilniaus filialo skundžiamus Sprendimą1 ir Sprendimą2.
Atsakovas 2016 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui (b. el. 140). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka Sprendime nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta (b. e1. 59–60).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. e1. 73–78).
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. nurodė, kad atsakovas ir VĮ „Registrų centras“ nepagrįstai išplėtė pareiškėjo atžvilgiu civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, netinkamai taikė NTKĮ 13 straipsnio 4 dalį. Teigė, kad atsakovo Sprendimo1 neteisėtumas nulėmė ir Sprendimo2 neteisėtumą bei, kad VĮ „Registrų centras“ Sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsniui.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens E. T. atstovas prašė teismo skundą tenkinti, remiantis skunde ir trečiojo suinteresuoto asmens E. T. atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus filialo Sprendimo1 ir Sprendimo2 bei VĮ „Registrų centras“ Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus filialui, kuriuo prašė: 1) pakeisti nekilnojamojo daikto – 0,1400 ha ploto Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir 2) įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vilniaus filialas priėmė Sprendimą1, kuriame nurodė, kad nuspręsta atsisakyti pakeisti nekilnojamo daikto kadastro duomenis Nekilnojamo turto kadastre, nes nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užkirsti aplinkybėms, galinčioms apsunkti restitucijos įvykdymą (b. el. 13). Vilniaus filialo Sprendimu2 buvo nuspręsta atsiakyti įrašyti nekilnojamų daiktų Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamo turto kadastrą, nes nepatikslinti Žemės sklypo, kuriame stovi minėti Statiniai, kadastro duomenys – yra priimtas Sprendimas1 atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamo daikto kadastro duomenis į nekilnojamo turto kadastrą (b. e1. 14). Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus filialo Sprendimu1 ir Sprendimu2 pateikė skundą VĮ „Registrų centras“, kuriuo prašė panaikinti minėtus atsakovo sprendimus (b. e1. 29–32). VĮ „Registrų centras“ priėmė Sprendimą ir nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti, remiantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi ir NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu (b. e1. 8–9).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neskundžia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ginčo dėl to nėra. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir VĮ „Registrų centro“ sprendimais, kuriais nebuvo patenkinti pareiškėjo prašymai pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamo turto kadastre ir įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ir VĮ „Registrų centras“ nepagrįstai išplėtė pareiškėjo atžvilgiu civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kurią turi įrodyti jas taikyti prašantis asmuo, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Bylos medžiagoje yra pateikti duomenys, kurie atskleidžia, kad civilinėje byloje Nr. e2-22816-545/2016 2016 m. gegužės 9 d. prokuratūra ieškiniu „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. patvirtinti draudimą pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. T. perleisti Žemės sklypą (b. el. 103–108). Ieškinyje nurodyta, kad perleidus ginčo Žemės sklypą tretiesiems asmenims ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, nebus galimybės jo įvykdyti, t. y. nebus galimybės taikyti restituciją, tektų pradėti naują procesą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, o tai pažeistų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Ieškinyje nurodyta, kad restitucija būtų taikytina tokia tvarka: pirkėjai T. T. ir E. T. grąžintų Lietuvos Respublikai 0,0598 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prijungtas prie 0,0802 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublika grąžintų T. T. ir E. T. sumokėtas už įgyjamą žemės sklypą sumas. Prokuratūros prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patvirtintas LAP nutartimi, kurioje teismas nustatė, kad egzistuoja pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti numatytą laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešajame registre dėl Žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo draudimo (b. el. 26–27). Byloje pateiktame 2016 m. birželio 15 d. Nekilnojamo turto registro centrinio banko išraše 8 punkte nurodyta žyma „Draudimas perleisti nuosavybės teisę Vilniaus miesto apylinkės teismas, a. l. (duomenys neskelbtini) Daiktas: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.1. 2016 Įregistravimo pagrindas: 2016-05-11 Apylinkės teismo nutartis Nr. e2-22816-545/2016 Įrašas galioja: Nuo 2016-05-13“ (b. el. 23–25).
Įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra suvaržomos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Žemės sklypo perleidimo teisės tam, kad nebūtų apsunkintas galimas restitucijos įvykdymas, t. y. Žemės sklypo perleidimo draudimas sąlygoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė užtikrina, jog ginčo Žemės sklypo teisinis statusas bei priklausomybė nepasikeis iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – išlaikyti Žemės sklypo teisinį statusą toks, koks jis yra ginčo momentu tam, kad būtų užtikrintas koncentruotas ir ekonomiškas būsimo teismo sprendimo galimas įvykdymas (restitucija).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, t. y. duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (NTKĮ 2 straipsnio 4 dalis), įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (NTKĮ 13 straipsnio 1dalis). Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys (NTKĮ 6 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iš sisteminės teisės normų analizės matyti, kad ginčo Statinių registravimas tiesiogiai susijęs su Žemės sklypo teisinio statuso pasikeitimu, kuris, pagal laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir paskirtį, draudžiamas.
Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2016 m. gegužės 11 d. (b. el. 26–27). Remiantis Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, ginčo Statiniai, kuriuos nori įregistruoti pareiškėjas, buvo pabaigti statyti tik 2016 m. birželio 14 d. (b. el. 15–17). Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su ginčo prašymais. Vadinasi, pareiškėjas Statinius baigė statyti po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, t. y. pareiškėjui buvo žinomos laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis dar neužbaigus Statinių statybos darbų. Atitinkamai, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus ir priimdamas Sprendimą1, nurodė, kad pareiškėjo ginčo prašymai nėra tenkinti, nes pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užkirsti aplinkybes, galinčias apsunkinti restitucijos įvykdymą (žemės sklypo, kadastro duomenys, kurie turi būti keičiami pateiktų dokumentų pagrindu yra susiję su pastato registravimu, kas gali daryti įtaką procesinių dokumentų vykdymui).
Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų NTRĮ 22 straipsnyje, pagrindu. (žr., LVAT 2004 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–938/04; 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Todėl, įvertinusi atsakovo Sprendimą1, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą prašymą ir nustatydamas, kad yra įregistruota žyma, draudžianti perleisti Žemės sklypą, remdamasis LAP nutartimi, atsižvelgdamas į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių konkretų tikslą elgėsi sąžiningai, taikė teisę neformaliai ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Pripažinus Vilniaus filialo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. VILKS-2140 teisėtu ir pagrįstu, reikalavimai panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. cspr1-165 ir Vilniaus filialo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. VILKS-2150 laikomi išvestiniais ir yra netenkinami.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo T. T. skundas atsakovui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija išaiškina, kad išsprendus civilinę bylą ir pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pareiškėjui išlieka galimybė realizuoti savo turimas teises, priklausomai nuo minėtos bylos baigties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnius, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Valstybėms įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.