- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5634-452/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01954-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos R. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos I. N. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad mirus motinai, ji nuolat gyveno motinai priklausiusioje namo dalyje, prižiūrėjo, rūpinosi, remontavo ir mokėjo mokesčius, naudojosi ūkiniu pastatu ir žemės sklypu. Į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes kitų paveldėtojų brolių ar seserų nėra, tėvas J. V. N. yra miręs. Paveldimą turtą valdė kaip savo. Siekdama įteisinti paveldėjimo teisę ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau -VĮ) Turto bankas nepareiškė prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą I. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos turto priėmimą valdyti. Teismui visapusiškai išnagrinėjus bylos įrodymus, neprieštaraus prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
4. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios I. N. įstatyminė įpėdinė ir pirmos eilės paveldėtoja yra jos dukra R. Č.. Palikėja mirė būdama našlė. Pagal 2001 m. rugpjūčio 30 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą po J. V. N., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo jo sutuoktinė I. N. ir dukra R. Č.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis mirusiosios vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo ir po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kita šio nekilnojamojo turto dalis nuosavybės teise priklauso R. Č.. Testamentų registro duomenimis I. N. vardu nėra įregistruotų testamentų, palikimo priėmimo ir atsisakymo priimti palikimą faktų. Pateiktais duomenimis nėra registruotų pareiškimų dėl palikimo vietos notarui.
6. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.
7. Byloje pateikti rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už elektrą. Tai reiškia, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininke faktiškai valdydama jį po palikėjos mirties. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas laiko įrodytu, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą atliko veiksmus, kurie patvirtina palikimo priėmimo nuosavybėn faktą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., CPK 185 str.). Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
8. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03677 yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteisiamos ir padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po I. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.