Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-530-238/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
1S-530-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-530-238/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. gynėjo advokato A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl M. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) panaikinta ir byla dėl BK 199 straipsnio 2 dalies (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) nutraukta. Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl bausmės už BK 249 straipsnyje numatytą veiką: M. B. už BK 249 straipsnyje numatytą veiką paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl subendrintos bausmės M. B. paskyrimo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

2. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. lapkričio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 2 (du) metai 2 (du) mėnesiai ir 2 (dvi) dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam M. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 2 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 52 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Komisija taip pat įvertino tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už gerą darbą Valstybės įmonėje ir pavyzdingą elgesį vieną kartą skatintas. Komisijos nutarime teigiama, kad nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose. Nuostata į darbą teigiama, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Socialiniai ryšiai yra tvirti. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartyje teismas nurodė, jog nuteistasis M. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, M. B. nustatyta vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nutartyje teigiama, kad pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendė iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Apylinkės teismas nurodė, jog M. B. bausmę atlieka už dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje padarytus nusikaltimus, anksčiau buvo teistas užsienio valstybėje, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėjo ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą M. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Teismas pabrėžė, kad lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Teismas nurodė, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis neatpažįsta veiksnių, kurie skatino nusikalstamą veiką; save vertina teigiamai, įžvelgia vos kelias neigiamas savybes, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių ir pernelyg pasitiki savo sėkmės galimybėmis, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 52 balai pagal „OASys (buvo 58 balai), tačiau iš nustatytų 52 balų net 32 balai yra dinaminiai, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje M. B. nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeniniai veiksniai rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis M. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-119 taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistojo M. B. gynėjas advokatas A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nutartyje padarė priešingą išvadą, negu Komisijos nutarime, jog nuteistojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdus ir įtikinantis jo elgesys ir pažanga siekiant tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės sutinka su Komisijos nutarimu, tačiau mano, kad nuteistasis pasitaisė nepakankamai ir, kad pakankamumą jis gali pasiekti tik būdamas pataisos namuose. Advokatas nesutinka su tokia teismo padaryta išvada teigdamas, kad kuo ilgiau asmuo būna izoliuotas nuo visuomenės, tuo sunkesnė tampa jo socializacija išėjus į laisvę, t. y. jo adaptacija tampa kur kas sudėtingesnė tiek šeiminių ryšių, tiek gyvenamosios vietos, tiek darbo aspektais. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino nuteistojo šeiminės padėties, ypač aplinkybės, kad vienas iš dviejų mažamečių vaikų yra invalidas, nutartyje apylinkės teismas net neužsimena, kad nuteistajam yra garantuota darbo vieta taikius lygtinį paleidimą ir UAB „Ulpas“ yra pateikusi atitinkamą patvirtinimą, nutartyje nurodyta, kad nuteistasis teistas užsienio valstybėje, tačiau neįvertino tai, kad Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje jis teistas už tuos pačius įvykius, tik juos vertinant atskirai. Skunde pažymima, kad nuteistasis Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems metams ir šešiems mėnesiams, iš kurių realiai atliko tris metus ir keturis mėnesius ir ši atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nebuvo įskaityta į atliktą bausmę pagal Lietuvos teismų nuosprendžius, nurodydamas, kad tokiu būdu nuteistasis faktiškai yra atlikęs pagal Jungtinės Karalystės teismo ir Lietuvos teismų paskirtas bausmes, beveik šešis metus laisvės atėmimo, t. y. daugiau nei jam paskyrė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi (2K-159-976/2017). Skunde teigiama, kad nutartyje nėra patikimų argumentų ir motyvų, kurie objektyviai paneigtų minėtos komisijos, padarytas išvadas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos rezultatų, taip pat teigiama, kad nutartyje vadovautasi tik bendro pobūdžio samprotavimais, kurie prieštarauja komisijos nustatytoms aplinkybėms ir faktams tiek dėl ginamojo elgesio bausmės atlikimo metu, tiek dėl jo pozityvių pastangų socialinės reabilitacijos programoje.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato A. L. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

9. BPK 360 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

10. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį netvirtinti komisijos nutarimo, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Darydamas išvadą, ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendė iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnį teistumą, kriminogeninius veiksnius, nuteistojo M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo pažangą ją mažinant, asmenybę charakterizuojančius ir kitus duomenis.

11. Nustatyta, kad M. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma, kaip tai teisingai akcentuojama ir nuteistojo skundu, ir sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad atlikus nuteistojo M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 52 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo konkrečiu atveju M. B. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką įvertinimas yra būtinas. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apylinkės teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad iš 52 balų, net 32 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, taigi jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje padarytus nusikaltimus, jis anksčiau buvo teistas užsienio valstybėje, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo paties pavojingumą visuomenei. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis M. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nurodė, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis neatpažįsta veiksnių, kurie skatino nusikalstamą veiką; save vertina teigiamai, įžvelgia vos kelias neigiamas savybes, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių ir pernelyg pasitiki savo sėkmės galimybėmis, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Teisingai teismas pažymėjo, kad socialinio tyrimo išvadoje M. B. nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeniniai veiksniai rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Įvertinus M. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, vieną kartą skatintas, išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „Ulpas“, turės ir gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli M. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai ir mąstymas bei elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog ir Socialinio tyrimo išvadą analizuojamu atveju rengę specialistai nuteistojo elgesio pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką M. B. veiksmuose neįžvelgė, konstatuodami tik tiek, kad nuteistasis vykdo Komisijos numatytą priemonę dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje.

14. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Pažymėtina ir tai, kad ir Komisija, spręsdama, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nebuvo vieninga: keturi Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, tačiau du nariai sprendė priešingai.

15. Gynėjas skunde teigia, jog komisija priėmė nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas darė priešingas išvadą ir tai nėra teisinga. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog komisija priėmė nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, negali būti būtina sąlyga ir teismui tvirtinti komisijos nutarimą, nes šiuo atveju tik teismas priima galutinį sprendimą tvirtinti ar ne komisijos nutarimą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

16. Nuteistojo gynėjas skunde dėl apylinkės teismo nutarties išreiškė prašymą jo skundą Kauno apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tenkinti šį prašymą nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje, skundus dėl nuosprendžio vykdymo metu žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių aukštesnysis teismas privalomai nagrinėja teismo posėdyje tik tuo atveju, kai jie paduoti nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, o kitais atvejais skundai dėl minėtų žemesnės instancijos priimtų procesinių sprendimų gali būti nagrinėjami teismo posėdyje arba jo nerengiant, šio klausimo išsprendimą paliekant išimtinai skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo nuteistojo gynėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl netenkinamas nuteistojo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. B. gynėjo advokato A. L. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. gynėjo advokato A. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė