Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (b. l. 9–12) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiškėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Nurodė, kad kameros baldais aprūpintos minimaliai, kameros remontuojamos pagal poreikį, eilės tvarka. Sanitarinio mazgo įrengimas teisės aktų reikalavimams neprieštarauja, čiužiniai keičiami atsižvelgiant į nusidėvėjimo lygį. Nurodė, kad visose patalpose yra įrengiami prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai, taip pat visą parą budi pareigūnai.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės neatitikimo higienos reikalavimams, kurie keliami gydymo įstaigai.

Byloje pateiktas pareiškėjo gydimo atitinkamose kamerose (palatose) grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-03-23.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Neturtinė žala pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Šių Taisyklių 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 9) nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-03-23 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m., 4 lovos), viso 6 paras.

Atsakovę atstovaujanti Ligoninė teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas buvo nuteistųjų/suimtųjų, o tik nurodė, jog teisės aktai tokios informacijos fiksuoti neįpareigoja. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiškėjo naudai ir pareiškėjui tenkantį palatos plotą skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiškėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė šios aplinkybės iš esmės nepaneigė. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būdamas kamerų tipo palatose viso 6 paras, visą laikotarpį buvo gydomas kamerų tipo palatoje, kurios minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m., pareiškėjui buvo užtikrintas, net ir preziumuojant, kad visos kamerose buvusios lovos buvo užimtos (atsakovės atstovė šių aplinkybių nepaneigė, tuo tarpu pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameroje buvo gydomas keturiese). Taigi ploto reikalavimas kameroje buvo užtikrintas.

Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo neužtvertas, todėl turėjo kęsti iš tualeto sklindantį kvapą. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Ligoninės kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimą – yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad kameros (palatos) Nr. 24 langai sudužę, normaliai uždaryti nebuvo įmanoma, nuo lubų krito tinkas, per lubas į kameras bėgo vanduo. Iš byloje pateikto 2016-03-17 Patikrinimo akto (b. l. 14) matyti, kad kameroje Nr. 24 2016-03-14 (prieš patalpinant pareiškėją į šią kameros tipo palatą) atlikus patikrinimą higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kameros Nr. 24 sienų, grindų paviršiai lygūs, vizualiai švarūs ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 114 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs, lengvai valomi/dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekazijos priemonėms. Minėtoje kameroje sanitariniai įrengimai buvo tvarkingi ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 38 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad santechniniai įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, švarūs. Akte taip pat nurodyta, kad kamera Nr. 24 vėdinama natūraliai per langą ir tai taip pat atitinka Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punkto reikalavimus. Apibendrinus akte nurodyta, kad Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 reikalavimai kameroje Nr. 24, kurioje ginčo laikotarpiu buvo kalinimas ir pareiškėjas, pažeisti nebuvo. Vertinant šiuos rašytinius įrodymus, nėra pagrindo pareiškėjo argumentų apie sudužusius langus, krentantį tinką nuo lubų, per lubas į kameras bėgantį vandenį vertinti kaip atitinkančius tikrovę. Ligoninė šiuos pareiškėjo argumentus paneigė pateikdama rašytinius įrodymus. Ligoninė taip pat nurodė, kad kameros (palatos) yra minimaliai aprūpintos baldais, baldai esantys kamerose (palatose) remontuojami ir keičiami pagal poreikius ir galimybes. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad baldai seni ir nėra kur susidėti daiktų, tačiau nedetalizavo, kokių konkrečiai baldų pareiškėjui trūko.

Pareiškėjas skunde taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad lovos trumpos, nepatogios, patalynė prasmirdusi prakaitu. Įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas taip pat privalo pateikti detalų, jo nuomone neatitinkantį teisės aktų reikalavimų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo aspektu pareiškėjas taip pat savo teiginių nedetalizavo (pvz. nurodant, kad lovos trumpos, nenurodė, koks yra jo ūgis ir kokio ilgio buvo lova, ar pan.), o pateikė tik savo subjektyvią nuomonę (lovos trumpos, nepatogios, čiužiniai prasmirdę prakaitu), todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Iš esmės tais pačiais argumentais pasisakytina ir dėl argumentų, kad dušo patalpa netvarkinga. Įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas taip pat privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas dėl dušo patalpos pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 24 nebuvo mygtuko pagalbai išsikviesti, taip pat kameroje nebuvo priešgaisrinės sistemos, nebuvo avarinio išėjimo. Kaip šiuo aspektu nurodė Ligoninė, visose kamerų tipo palatose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, taip pat visą parą budi ir dirba medicinos personalas, apsaugos pareigūnai, todėl išsikviesti pagalbą nėra problema. Tuo tarpu pareiškėjas tik bendrai nurodydamas, kad tokių priemonių (pagalbai išsikviesti) nėra, šių savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė, ar tokia būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo. Nesant tokių įrodymų, ar įtikinamų argumentų, pareiškėjo skunde nurodyta baimė dėl to, kad kas nors galėjo nutikti, vertintina kaip nepagrįsta.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu (gydymu) pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iš esmės nevertintinas, kaip įrodytu, išskyrus tai, kad sanitarinio mazgo įrengimas (1,5 m. tvorele atskirtas nuo gyvenamosios zonos) nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti. Nors pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus neigiami išgyvenimai ir kt., kurie, pareiškėjo teigimu yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo patalpintas palatoje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas nebuvo tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti negatyvius jausmus ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, kad naudojimasis atviru sanitariniu mazgu padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus trumpą pareiškėjo Ligoninėje buvimą (6 paros), kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 30 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo Ž. R. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti Ž. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.