Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 17 d. ieškovė su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 113282, pagal kurią atsakovui iki 2023 m. vasario 1 d. buvo suteiktas 500,00 Eur kreditas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo įmokomis pagal grafiką grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 499,72 Eur kredito mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. spalio 6 d. sutartį nutraukė. Atsakovas negrąžino ieškovei 473,98 Eur kredito ir 85,96 Eur kredito mokesčio, iš viso 559,94 Eur skolos. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 559,94 Eur skolą, 2,22 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. spalio 6 d., ir 3,72 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. spalio 6 d., o taip pat ir 356,47 Eur negautų pajamų.

6. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų.

7. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino jam suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 473,98 Eur kredito ir 85,96 Eur kredito mokesčio (paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 473,98 Eur kredito ir 85,96 Eur kredito mokesčio, iš viso 559,94 Eur skola.

8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės negautas pajamas, kurios siekia 356,47 Eur. Negautas pajamas ieškovė skaičiuoja iš bendros vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas ir administracinį mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas tai yra (499,72 Eur - 85,96 Eur - 57,29 Eur = 356,47 Eur). Teismas su tokiu skaičiavimu nesutinka. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti 283,72 Eur mokėjimo palūkanų ir 216,00 Eur sutarties administravimo mokesčio, kas sudaro atsakovės nurodomą bendrą vartojimo kredito kainą – 499,72 Eur.

9. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

11. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo į negautas pajamas įtraukti ir planuoto gauti sutarties administravimo mokesčio, kadangi pats mokesčio skaičiavimas yra susijęs su ieškovės veiklos sąnaudomis administruojant sutartį, bet ne su planuotomis gauti pajamomis pelno palūkanų forma. Naujų administravimo išlaidų nutraukus sutartį su atsakovu, sutarties toliau nevykdant, atsakovui nemokant mėnesinių įmokų, o ieškovei įmokų neadministruojant, ieškovė paprasčiausiai nepatirs. Būtent todėl planuotų gauti administravimo išlaidų priteisimas negautų pajamų forma šiuo atveju būtų nesąžiningas, neteisingas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovei, teismo vertinimu, galėtų būti priteista daugiausiai 283,72 Eur negautų pajamų (atsakovui apskritai nevykdžius įsipareigojimų), tačiau pati ieškovė ieškinyje apskaičiuodama negautų pajamų sumą nurodo 57,29 Eur atsakovo jau sumokėtas palūkanas, o ieškiniu atsakovei priteisiama 57,56 Eur palūkanų (dalis iš 85,96 Eur kredito mokesčio sumos), todėl ieškovei pagal pateiktus skaičiavimus priteistina 168,87 Eur negautų pajamų suma (283,72 Eur pagal sutartį numatyta pelno palūkanų suma - 57,29 Eur atsakovo sumokėtų palūkanų - 57,56 Eur ieškiniu priteisiamų palūkanų). Nurodyta suma pagal ieškinyje dėstomus argumentus pilnai padengia ieškovės planuotas gauti pajamas pelno palūkanų forma.

12. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 2,22 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. spalio 6 d., ir 3,72 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. spalio 6 d. Vis dėlto, jau aptartoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, todėl šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovei 168,87 Eur negautų pajamų, o reikalavimus dėl delspinigių ir kompensacinių palūkanų, t. y. netesybų, atmesti.

13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 79,02 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 16,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (21,00 Eur žyminio mokesčio x 79,02 proc. / 100 proc.).

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PRO INVEST GROUP“, juridinio asmens kodas 302453988, 559,94 Eur skolos, 168,87 Eur negautų pajamų, iš viso – 728,81 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 81 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 728,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,59 Eur (šešiolika eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.