Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-659-992/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-11-29
Bylos Nr.
II-659-992/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01845-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. Z.
Nukentėjusysis
V. J. S., L. S.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-asis veiklos skyrius
Kategorijos
  • 21.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-659-992/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01845-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.8.4. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2021 m. lapkričio 29 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant pareiškėjui R. Z.,nukentėjusiesiems V. J. S. ir L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2021 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2035-2021 (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau - ir institucija) 2021 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-2035-2021 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) R. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 16 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad R. Z., būdamas daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB, Bendrija) (duomenys neskelbtini) pirmininku, savavališkai, vykdydamas tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, ir nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, nesuteikia V. J. S., kurio telefono numeriui suteiktas pakeliamo kelio užtvaro (duomenys neskelbtini), esančioje bendroje automobilių statymo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) kur savininkams suteiktos automobilių statymo vietos nuo Nr. 14-26 valdymas, sutuoktinei L. S. papildomos prieigos prie pakeliamo kelio užtvaro valdymo, per kurį patenkama į automobilių parkavimo vietas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio „Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas“ reikalavimus, nes asmenys, įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenimis arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Šalies argumentai

R. Z., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2021 m. liepos 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad jis [R. Z.] CK 1.137 straipsnio nuostatų nepažeidė bei jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, o Institucijos pareigūnai jo atžvilgiu priimdami nutarimą nepakankamai įsigilino į esamą situaciją bei netinkamai įvertino turimus duomenis.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad 2021 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 12-ANR_N-2035-2021 priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. R. Z. veikoje buvo nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio požymiai, todėl asmuo pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Skundą nagrinėjant teisme R. Z. parodė, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įsigilinta į faktus, reikšmingus šios bylos tyrimui, nebuvo tinkamai įvertinta situacija, jis nebuvo apklaustas, sprendimas dėl savavaliavimo priimtas vadovaujantis vieno žmogaus nuomone. Turto bendrasavininkai norėjo turėti daugiau vietos automobiliams statyti, todėl telefono prieiga, kuria valdomas aikštelės užtvaras, buvo suteikta turto savininkams. Tokią taisyklę nustatė didžioji namo dalis, 2016 - 2017 metais, per susirinkimą. Buvo nutarta padaryti užtvarą ir vienam butui suteikti vieną prieigą. Užtvaras įrengtas 2017 m. gegužės mėn. Užtvare yra instaliuota SIM kortelė, kuri atpažįsta savininkų numerius. Yra bendrijos numeris, iš kurio yra ištrinamas arba įvedamas telefono numeris. Visi transporto naudotojai privalo palikti leidimą, patvirtinantį jų teisę laikyti automobilį toje vietoje. Jis yra administratorius ir visų prašė raštiškų dokumentų, kadangi jam turėjo būti žinoma, kas prašo prieigos ir ar ši prieiga jam priklauso. Esant būtinybei, pakeitimus daro tik gavęs raštišką prašymą. 2020 m. gegužės mėn. buvo gautas prašymas pakeisti prieigą į L. S. numerį. Buvo paaiškinta, kad nėra galimybės prijungti dviejų numerių, kadangi tokiu būdu būtų suteiktas prioritetas prieš kitus asmenis. Visi namo savininkai yra lygūs ir lygesnių negali būti. Be to, jam, kaip administratoriui, būtų daugiau darbo, nes reikėtų dvigubai suvesti numerius ir viską sužiūrėti. Jis laikosi tokių sąlygų, kokios yra nustatytos, iš to ir kilo ginčas. Jis nėra nusiteikęs prieš kompromiso ieškojimą, tačiau šiuo klausimu turi būti organizuojamas susirinkimas, sprendimo priėmimui reikia 29 butų sutikimo. Kitų asmenų skundų dėl užtvaro nepatogumo naudotis ar prašymų suteikti daugiau telefonų prieigų nei viena, nėra gavęs nei raštu, nei žodžiu. Techninė galimybė suvesti kelis telefono numerius yra. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Skundą nagrinėjant teisme V. J. S. parodė, kad jis naudojasi antžemine stovėjimo aikštele. Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad kiekvienam naudotojui išduodamas leidimas su nurodyta stovėjimo vieta. Tvarkos 10 punkte nurodyta, kad yra išduodamas specialus lipdukas, kuris yra klijuojamas ant automobilio, tačiau jie tokio neturi. Jo manymu, turi būti išduodamas leidimas automobiliui, o ne žmogui. Automobilį gali vairuoti keli asmenys. Taisyklėse nėra nustatyta, kad stovėjimo vieta yra žmogui, o ne automobiliui. Jie nėra gavę elektroninio laiško dėl papildomų sutarties sąlygų. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Skundą nagrinėjant teisme L. S. parodė, kad yra buvę daug situacijų, kurių metu kilo problemos dėl įvažiavimo/ išvažiavimo iš teritorijos, pavyzdžiui, jeigu telefonas yra išsikrovęs, į(iš)važiuoti nėra galimybės. Vienintelis būdas pakelti užtvarą – skambinti telefonu. Nežino avarinio būdo užtvarui pakelti, tokiu būdu ji nesinaudoja. Paprašius suteikti prieigą jai, prieiga buvo suteikta, tačiau jos vyrui panaikinta. Su kaimynais yra aptarę šią situaciją, jiems taip pat nėra patogu. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Byloje pateiktas 2016 m. birželio 1 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 1-20160601, patvirtinantis, kad šio susirinkimo metu buvo patvirtinta namo valdyba, o Bendrijos ir valdybos pirmininku paskirtas R. Z.. Susirinkimo metu be kitų klausimų, nurodytų darbotvarkėje, svarstytas ir stovėjimo aikštelės įrengimas.

Byloje pateikta Naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarka, Raitininkų g. 2A (toliau – ir Tvarka), pasirašyta V. J. S.. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad naudotojas turi pateikti savo duomenis (nurodyta V. J. S.; telefonas; el. pašto adresas; gyvenamoji vieta bei automobilio duomenys). Tvarkos 3 punktas numato, kad DNSB (duomenys neskelbtini) savininkai ar nuomininkai stato tik vietose, pažymėtose 14-26 numeriais. Kiekvienam naudotojui išduodamas leidimas su nurodytomis vietomis, be konkrečių numerių, jeigu jos nėra nuomojamos (pvz., vieta 14-26). Leidimas privalo būti padėtas matomoje vietoje, ant prietaisų skydelio, po priekiniu stiklu. Skiltyje „Išrašas iš susitarimo dėl aikštelės naudojimosi tvarkos“ 9 punkte nustatyta, kad prieiga kiekvienam naudotojui į aikštelę suteikiama tik naudotojui pasirašius sutikimą laikytis šiame susitarime numatytų nuostatų. Prieiga suteikiama naudotojui pateikus savo mobiliojo ryšio telefono numerį; el. pašto adresą ir automobilio, kurį jis ketina laikyti aikštelėje, valstybinį numerį ir gyvenamosios vietos adresą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. Z. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teismo posėdyje išklausęs pareiškėją R. Z. ir nukentėjusiuosius V. J. ir L. S., įvertinęs teismui pateiktą rašytinę skundo bylos medžiagą, daro išvadą, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas pareiškėjui surašyti nepagrįstai.

Pagal ANK 518 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadinasi, įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad administraciniu nusižengimu yra pripažįstama ne bet kokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), turinti nusižengimo požymių, bet pavojinga veika, dėl to teigtina, kad pirmiausia turi būti tiriama, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje pasireiškia veikos pavojingumas.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, t. y. už savavaldžiavimą, atsakomybė asmeniui kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y., jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjamu atveju, sisteminė tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiųjų L. S. bei V. J. S. paaiškinimų analizė rodo, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl naudojimosi prieiga, suteikiančia galimybę statyti automobilį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. V. J. S. bei L. S. teismui teigė, jog R. Z., būdamas bendrijos pirmininku, riboja jų, kaip namo gyventojų, galimybę statyti savo automobilį namo kieme, kadangi prieigą, leidžiančią reguliuoti pakeliamą atitvarą, suteikia tik vienam telefono numeriui, o vienu automobiliu naudojasi abu sutuoktiniai, šiuo atveju prieiga suteikta L. S. naudojamam telefono numeriui. Tokia tvarka apsunkina įvažiavimą ir išvažiavimą iš namo kiemo, o paprašius prieigą prie pakeliamo atitvaro suteikti dviem telefono numeriams, R. Z. tą daryti atsisakė. R. Z. teisme paaiškino, kad turto bendrasavininkių sprendimu, buvo padarytas namo kiemo užtvaras, reguliuojamas telefonu, kurio numeriui yra suteikta prieiga, buvo nustatyta užtvaro veikimo ir naudojimo tvarka ir namo gyventojai su šia tvarka pasirašytinai buvo supažindinti. Užvare yra instaliuota SIM kortelė, kuri atpažįsta savininkų numerius. Vienam butui buvo suteikta viena prieiga, t. y. užtvaras reguliuojamas vienu telefono numeriu, jokių išskirtinių sąlygų nei vienam gyventojui nesuteikta. Pareiškėjas neatmetė galimybės, kad užtvaro naudojimo tvarka gali būti pakeista, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas organizuojant DNSB susirinkimą.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl papildomos telefono prieigos, leidžiančios įvažiuoti į namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikimo. Teismo vertinimu, šis ginčas yra civilinis ir turi būti sprendžiamas ne administracinės teisenos priemonėmis, o civilinio proceso tvarka, prieš tai išnaudojant alternatyvius ikiteisminius ginčo sprendimo būdus, kai abi pusės ieško taikaus ginčo išsprendimo.

Įvertinus tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiųjų paaiškinimus, taip pat byloje pateiktą medžiagą matyti, kad sprendimas statyti reguliuojamą kiemo užtvarą buvo priimtas su namo gyventojų pritarimu: bendrijos susirinkime buvo nustatyta antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarka, su kuria buvo supažindinti namo gyventojai. Pagal šių taisyklių 9 punkto nuostatas, prieiga buvo suteikta naudotojui pateikus savo mobiliojo telefono numerį, el. pašto adresą ir automobilio, kurį jis ketina laikyti aikštelėje, valstybinį numerį ir gyvenamosios vietos adresą. Kaip teisme teigė R. Z., šie duomenys buvo reikalingi tam, kad jis galėtų identifikuoti asmenį, t. y., ar jis turi teisę statyti automobilį. Nustatyta tvarka iki šiol yra galiojanti. Taigi, R. Z. ne sąmoningai, siekdamas pakenkti namo gyventojams, suteikia vieną telefoninę prieigą, o tai daro informavęs namo gyventojus ir laikydamasis nustatytos tvarkos, kas nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinių nusižengimų teisenos prasme. Be to, R. Z., būdamas namo savininkų bendrijos pirmininku, privalo vykdyti bendrijos įstatuose ir kituose įstatymuose numatytas pareigas, juolab, jog naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarka buvo nustatyta ir nėra duomenų, kad dėl šios Tvarkos būtų kilęs platesnio pobūdžio ginčas, tvarkos pakeitimai būtų buvę inicijuoti ir kitų namo gyventojų, ar kiti namo gyventojai būtų kreipęsi į bendrijos pirmininką su analogiškais reikalavimais, kokius reiškia nukentėjusieji.

Teismo vertinimu, R. Z. veiksmuose nagrinėjamu atveju nenustatyta subjektyvioji nusižengimo pusė – R. Z. kaltė. Savavaldžiavimo nusižengimas turi būti padaromas tyčia, šiuo atveju duomenų, apie tai, kad R. Z. turėjo ketinimą specialiai kenkti nukentėjusiesiems, kaip daugiabučio namo bendrijos gyventojams, besinaudojantiems antžemine parkavimosi aikštele, sąmoningai riboti jų patekimą į aptariamą teritoriją, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad R. Z. veiksmuose nėra savavaldžiavimo nusižengimui konstatuoti būtinos subjektyviosios pusės požymio – kaltės (tyčios).

Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, jog R. Z. veiksmuose nebuvo R. Z. inkriminuoto nusižengimo sudėties, dėl šios priežasties skundžiamame nutarime klaidingai buvo nuspręsta, jog R. Z. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo R. Z. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

R. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2021 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2035-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną R. Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė