Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2009-07-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-217-552/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2009-07-24
Bylos Nr.
II-217-552/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Gadliauskas
Pažeidėjas
K.P.
Administracinė byla Nr. II-217-552-2009
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K.P.,

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovams Albertui Kilevičiui ir Rimantui Rudzevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal K.P. skundą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūrai dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-10 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros ( toliau tekste – RAAD) vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius K.P. už LR ATPK 51⁸ str. 2 d. pažeidimą paskyrė 750 Lt baudą, už LR ATPK 84¹ str. 12 d. pažeidimą paskyrė 3000 Lt baudą, nuobaudas subendrinęs LR ATPK 33 str. tvarka, galutinai paskyrė 3000 Lt baudą. Nutarime nurodoma, kad Daukniūnų ŽŪB pirmininkas K.P., būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi bendrovėje, apie išsiliejusias į aplinką trąšas, dėl ko buvo užterštas gruntas ir gruntiniai vandenys, neinformavo aplinkos apsaugos agentūros. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. 4 p ir 32 str. 1 ir 2 d., bei Saugos duomenų lapo pagal 1907/2006 EB 31 str. 13 skyriaus reikalavimus.

Šalies argumentai

K.P. prašo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi nutarime minimų pažeidimų jis nepadarė. Paaiškino, kad 2009-05-21 apie 16 val. jo vadovaujamoje Daukniūnų ŽŪB buvo pastebėta skystų trąšų KAS-32, laikytų plieninėje talpykloje, buvusioje bendrovės aptvertoje teritorijoje, vagystė. Apie įvykį nedelsiant pranešta Panevėžio rajono policijos komisariatui. Atvykus policijos pareigūnams, pastebėta, kad trąšos išsiliejo į aplinką dėl nenustatytų asmenų neteisėto veikimo, kadangi šalia trąšų talpos mėtėsi veržliaraktis bei buvo pažeista talpos sklendė. Policijos pareigūnas apie įvykį skubiai pranešė RAAD bei Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Atvykę Panevėžio RAAD pareigūnai įvykio dieną neėmė jokių mėginių tyrimui, tai padarė tik kitą dieną ir paimtus mėginius išsiuntė tyrimams. Ištyrus mėginius surašyti paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolai, kuriuose užterštumas dėl avarijos pasekmių nebuvo užfiksuotas. Siekiant nustatyti, ar trąšos nepateko į melioracijos įrenginius, bendrovėje buvo sudaryta komisija įvykio aplinkybėms ištirti. Buvo paimti dirvožemio mėginiai keliose vietose, gruntas iškastas ir išvežtas išsklaidyti pūdymo plotuose, iš susidariusios duobės išsiurbtas vanduo, paimti jo mėginiai. Atsižvelgdamas į tai mano, kad jis ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad būtų nedelsiant pranešta RAAD apie įvykusią nelaimę ir pašalinti padariniai aplinkai. Taip pat K.P. nurodė, kad trąšos buvo laikomos aptvertoje teritorijoje, sandarioje metalinėje talpoje, todėl jam neaišku, kokie trąšų laikymo ir saugojimo reikalavimai galėjo būti pažeisti. Be to, pažymėjo, kad bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 51⁸ str. 2 d., nagrinėja apylinkių teismai, todėl RAAD nepagrįstai skyrė jam administracinę nuobaudą už šį pažeidimą.

Atsiliepimas

Institucija, skyrusi nuobaudą, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su K.P. skundu, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimo ir bylą nutraukti nėra pagrindo. Agentūros atstovai teismo posėdyje nurodė, kad bendrovė apie išsiliejusias į aplinką trąšas Panevėžio RAAD nepranešė, informacija apie įvykį gauta iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009-06-21 apie 18 val., nors, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, gamtos išteklių naudotojai privalo informuoti aplinkos apsaugos institucijas apie kilusį pavojų aplinkai. Nepagrįstas K.P. teiginys, jog aplinka nebuvo užteršta, kadangi paimto grunto mėginių tyrimo rezultatai rodo, kad kenksmingos medžiagos grunte viršijo normatyvus. Įvykiui didelės įtakos turėjo tai, kad trąšos laikomos netinkamai, t. y. trąšų saugykla pastatyta krūmais apaugusioje teritorijoje, pati teritorija aptverta nesandariai (keliose vietose buvo skylėta tvora), taip pat nebuvo užvirintas ar užrakintas cisternos kondensato išleidimo kamštis, taigi bendrovė neužtikrino laikomų trąšų saugumo ir yra kalta dėl aplinkos užteršimo. Atsižvelgdami į nurodytus motyvus mano, kad K.P. padaryti pažeidimai pilnai įrodyti, bylos aplinkybės visapusiškai ištirtos, todėl jo skundas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl LR ATPK 51⁸ str.2 d. pažeidimo

LR ABTĮ 124 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokios bylos, toks nutarimas panaikinamas ir bylą išsprendžia pats teismas.

LR ATPK 224 straipsnio 1 dalis nurodo, kad LR ATPK 51⁸ straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai, todėl nutarimo dalis, kuriuo K.P. už LR ATPK 51⁸ str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda, naikintina, kaip paskirta pareigūno, neturinčio teisės spręsti tokias bylas.

Teismas, pats nagrinėdamas šią K.P. veiką, pažymi, kad LR ATPK 51⁸ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nepranešimą apie įvykusias avarijas arba kitus atvejus, dėl kurių padaroma žala arba kyla pavojus aplinkai, žmonių sveikatai arba gyvybei. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 4 p. numatyta, kad gamtos išteklių naudotojai, paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, privalo imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas.

K.P. pagal LR ATPK 51⁸ str. 2 d. nubaustas už tai, kad 2009-05-21 Daukniūnų ŽŪB į aplinką išsiliejus skystoms trąšoms KAS-32 apie įvykį nepranešė RAAD.

K.P. paaiškino, kad 2009-06-21 apie 16 val. bendrovės agronomas R.R., pastebėjęs, kad trūksta talpoje laikomų skystų trąšų KAS-32, telefonu jį apie tai informavo. K.P. nedelsdamas iškvietė Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK pareigūnus. Jiems atvykus, pastebėjo, kad šalia trąšų talpos mėtosi veržliaraktis, pažeista cisternos sklendė, o skystos trąšos išsiliejusios į aplinką. Tuomet apie įvykusią nelaimę buvo informuota Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir RAAD.

Liudytojas R.R. parodė, kad 2009-05-21 apie 16 val. jis su kitais bendrovės darbuotojais norėjo iš talpyklos pripildyti trąšų purkštuvą, tačiau pastebėjo, kad trąšų ten nebėra, apie tai informavo bendrovės vadovą. kuris skambino policijai ir pranešė apie įvykį.

Administracinė atsakomybė pagal minėtą ATPK straipsnį kyla už nepranešimą apie įvykusias avarijas, kuriomis padaroma žala aplinkai. Teleologine prasme ši teisės norma skirta tam, kad būtų išvengta pavojingų aplinkai įvykių nuslėpimo. Teisės aktai neapibrėžia konkretaus laiko, per kurį turi būti pranešta atitinkamoms aplinkos apsaugos institucijoms apie įvykusią avariją, nenurodo ir formos, kuria tai turi būti padaryta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat K.P. paaiškinimų, Panevėžio rajono PK 2009-07-14 rašto Nr.50-76-3-S-3395, RAAD pareigūnai apie įvykusią avariją buvo informuoti praėjus ne daugiau kaip dviem valandoms nuo pastebėto trąšų trūkumo. Apie tai, kad nustatytas trąšų trūkumas, nedelsiant buvo pranešta policijos pareigūnams, nes manyta, kad įvykdyta trąšų vagystė. Atvykus policijos pareigūnams bei atidžiau apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad trąšos išsiliejo į aplinką. Tuomet policijos pareigūnas, dalyvaujant pačiam K.P., apie įvykį pranešė Panevėžio RAAD. Todėl manytina, kad K.P. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės, o pastebėjus trąšų išsiliejimą į aplinką, apie tai, policijos darbuotojui padedant, buvo pranešta aplinkos apsaugos pareigūnams, nuo jų įvykis nenuslėptas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad K.P. kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą neįrodyta, todėl byla šioje dalyje nutrauktina LR ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl LR ATPK 84¹ str. 12 d. pažeidimo

LR ATPK 84¹ str. 12 d. numato atsakomybę už saugos duomenų lapuose ir jų prieduose nurodytų sąlygų ar reikalavimų pažeidimą.

2009-05-21 išsiliejus trąšoms KAS - 32 akcinėje bendrovėje „Achema“ buvo išduotas saugos duomenų lapas, apibūdinantis šios cheminės medžiagos ypatybes, galimus pavojus, keliamus reikalavimus jų naudojimui, sandėliavimui ir atliekų tvarkymui.

Institucija, paskyrusi nuobaudą, pagal LR ATPK 84¹ str. 12 d. kvalifikavo tai, kad Daukniūnų ŽŪB skystų trąšų saugykla ir jos aptvėrimas neatitiko reikalavimų, trąšos buvo saugomos ir laikomos nesilaikant šių trąšų saugos duomenų lapo 13 skyriuje nurodytų reikalavimų, t. y. minėtas trąšas draudžiama išpilti į aplinką.

Skystų trąšų KAS-32 saugos duomenų lape numatyti reikalavimai sandėliavimui, kur nurodyta, kad talpos, kuriose laikomos trąšos, turi būti pagamintos iš anglinio plieno. Jokių kitų reikalavimų trąšų saugojimui ar laikymui nenumatyta. Byloje nustatyta, kad trąšos Daukniūnų ŽŪB buvo laikomos metalinėje talpoje, apšviestoje, aptvertoje ir užrakintoje teritorijoje. Konstatuotina, kad Saugos duomenų lape nurodytų reikalavimų šiuo požiūriu buvo laikytasi.

Saugos duomenų lapo 13 skyriuje taip pat nurodyta, kad negalima susidariusių trąšų likučių išpilti į aplinką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priežastis, kodėl trąšos pateko į aplinką, nenustatyta. Dėl šio įvykio Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK užregistruotas pranešimas dėl trąšų vagystės, todėl konstatuotina, kad ne dėl K.P. ar kito Daukniūnų ŽŪB darbuotojo kalto veikimo ar neveikimo trąšos išsiliejo į aplinką. Daukniūnų ŽŪB skystų trąšų likučiai į aplinką pilami nebuvo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K.P. veiksmuose nėra ir LR ATPK 84¹ str. 12 d. nurodyto pažeidimo sudėties, todėl nutarimas naikintinas ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina LR ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p., 124 str. 2 d., 128 str.,

nutaria:

skundą patenkinti.

Panevėžio RAAD Panevėžio r. agentūros vyr. aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-06-10 nutarimo dalį, kuria K.P. už LR ATPK 51⁸ str. 2 d. pažeidimą paskirta 750 Lt bauda, panaikinti, kaip priimtą institucijos, neturinčios spręsti tokios bylos. K.P. atžvilgiu bylą šioje dalyje nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1p.).

Panevėžio RAAD Panevėžio r. agentūros vyr. aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-06-10 nutarimo dalį, kuria K.P. už LR ATPK 84¹ str. 12 d. pažeidimą paskirta 3000 Lt bauda, panaikinti ir jo atžvilgiu bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1p.).

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Ramūnas Gadliauskas