Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-143-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2S-143-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00088-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-143-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00088-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-175-471/2013 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Litwood“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., ieškinį atsakovams A. G. ir A. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi UAB „Litwood“, atstovaujama bankroto administratorės S. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir A. G. 27230,87 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai A. G. ir A. G., kuriems procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, atsiliepimų nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių buvo priteista solidariai iš atsakovų A. G. ir A. G. ieškovei bankrutavusiai UAB „Litwood“ 27230,87 Lt žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. kovo 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš A. G. ir A. G. valstybei priteista po 418,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2013-08-22 teisme gautu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas A. G. prašė atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, panaikinti 2013-05-23 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsakovo A. G. pareiškimo dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-175-471/2013 peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovei A. G. motinystės pašalpa buvo paskirta nuo 2008-09-01 iki 2009-01-18, po to paskirta pašalpa iki 2010-11-12 kol vaikui sukaks du metai, atsakovai A. G. ir A. G. susituokė 2008 metais, nuo pat UAB „Litwood“ įkūrimo 2007 metais A. G. buvo vienintelis įmonės akcininkas, A. G. – direktorė nuo 2007-09-28 iki 2010-04-01, nuo 2010-04-01 A. G. pasiskyrė save direktoriumi, o A. G. pervedė į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Teismas sprendė, kad tai neginčijamai patvirtina, jog abu atsakovai kaip sutuoktiniai ir vienas kitą pakeitę bendrovės vadovai užsiėmė bendru šeimos verslu, t. y. vadovavimas bendrovei buvo bendras abiejų sutuoktinių šeimos verslas, vykdytas šeimos interesais. Teismas nustatė, kad sunki finansinė padėtis UAB „Litwood“ susidarė dar 2008 metais, pagrindinė dalis ieškinyje nurodomos skolos – 17036,54 Lt VSD įmokų ir 8518 Lt baudos susidarė kai bendrovės direktore oficialiai dirbo A. G. ir bendrovės turimos skolos bei įsipareigojimai jau žymiai viršijo turimą turtą, tačiau šio turto dar buvo, bet abu atsakovai skolos negrąžino ir iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, ir per šį laikotarpį bendrovei praradus turėtą turtą nebeliko galimybės patenkinti kreditorių (šiuo atveju – VSDFV) reikalavimus, kreditoriui buvo padaryta žala.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti 2013-10-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2013-05-23 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovės bankrutuojančios UAB „Litwood“ ieškinį atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas šioje byloje turėjo, tam, kad būtų galima priteisti ieškovės prašomą žalą, nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momentą, t. y. ar laikotarpiu nuo 2008-08-29 iki 2009-07-14 ieškovė atitiko LR Įmonių bankroto įstatymo redakcijos 2 str. 4 p. sąlygas, kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį. Tai buvo nurodyta pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismas to nepadarė nei sprendime už akių, nei ginčijamoje nutartyje ir dėl to nepasisakė. Mano, kad teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovė 2008 metais atleido dalį darbuotojų, nepagrindžia išvados, jog ieškovė jau tuo metu buvo nemoki ir atitiko LR Įmonių bankroto įstatymo redakcijos 2 str. 4 p. sąlygas. Taip pat nurodo, kad A. G. ieškovės akcijas įsigijo bendrovės įsteigimo metu 2007 m. ir tuo metu atsakovai nebuvo vedę, santuoka įregistruota tik 2008-06-14. Taigi. ieškovės akcijos priklauso atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė A. G. nuo 2008-09-01 iki 2009-01-18 buvo motinystės atostogose, o laikotarpiu nuo 2009-01-18 iki 2010-11-12 - vaiko auginimo atostogose. Taigi tiek mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu nuo 2008-08-29 iki 2009-07-14, tiek VMI sprendimo 2010-01-22 priėmimo metu atsakovė A. G. faktiškai jokių pareigų pas ieškovę neatliko, nors iš darbo nebuvo atleista. Tačiau teismas, pats nutartyje nurodęs šias aplinkybes, visiškai į jas neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovės atstovė bankroto administratorė prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir išdėstytus argumentus ir nustatė, kad pareiškėjo pareiškime nėra įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė, atstovaujanti ieškovę bankrutavusią įmonę, kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiems įmonėms vadovams, tuo pačiu ir akcininkui, dėl žalos atlyginimo, kuri, neva, kilo dėl to, jog įmonės vadovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, procesinius dokumentus atsakovams įteikęs viešo paskelbimo būdu, ieškovei prašant, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovas A. G. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šį savo pareiškimą atsakovas grindė tuo, kad, pasak atsakovo, teismas nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo momento, nesiaiškino kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nenustatė kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinių dokumentų nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsakovų atskirojo skundo argumentus, kuriais akcentuojama buvusių BUAB „Litwood“ vadovų neteisėtų veiksmų nustatymo reikšmė žalos ar jos dalies įmonės kreditoriams atsiradimui, įmonės nemokumo momento svarba nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, iš esmės su šiais argumentais sutinka.

Pažymėtina, jog įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Nors pirmosios instancijos teismas sprendime už akių, sutikdamas su bankroto administratorės teiginiais, nustatė, kad BUAB „Litwood“ buvo nemoki jau 2009 metais, tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiu 2009 metų įmonės balansu, kuriame įrašyto turto vertė buvo 1290896 Lt, o įsipareigojimai sudarė 2034801 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalį, yra lyginami ne įmonės turimi visi įsipareigojimai ar sumos, mokėtinos per vienerius metus, o įmonės pradelsti įsipareigojimai (pvz. pradelstos skolos, t. y. mokėjimai, kurių terminas pasibaigęs, tiekėjams, nesumokėti mokesčiai valstybei ir kt.) ir įmonės turimo turto vertė. Be to, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šioje byloje gali būti taikoma solidari buvusių bendrovės vadovų atsakomybė, kadangi kiekvieno iš atsakovų vadovavimo laikotarpiai įmonėje yra skirtingi, įmonės akcininku atsakovas A. G. įregistruotas nuo 2007-01-03, t. y. iki santuokos su atsakove A. G. įregistravimo, BUAB „Litwood“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl teiginiai apie solidarią atsakovų atsakomybę, kylančią iš šeimos verslo, negali būti laikomi pagrįstais. Šiuo atveju privaloma nustatyti kiekvieno iš atsakovų galimus neteisėtus veiksmus ir žalos, kuri kildinama iš padidėjusių finansinių įsipareigojimų nuo to momento, kai įmonė tapo nemokia, iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį. Pažymėtina, jog byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovė A. G. nuo 2008-09-01 galimai buvo motinystės atostogose, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti kas faktiškai tuo laikotarpiu valdė įmonę.

Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, privalu įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, net ir tokias, ar įmonei faktiškai, pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, tapus nemokia buvo vykdoma įmonės veikla ir siekiama atkurti įmonės nemokumą, ar tokia veikla galėjo būti suderinama su protinga verslo rizika, ar, vis dėlto, įmonės administracijos vadovai veikė nerūpestingai ir neatsakingai, ir dėl tokios įmonės veiklos tik didėjo įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai. Apeliacinės instancijos teismui taip pat kyla abejonių dėl ieškovės įrodinėjamo žalos dydžio, kuris grindžiamas tik vieno kreditoriaus patvirtintu finansiniu reikalavimu bankroto byloje, kai iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-03-19 nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai sudaro 51486,84 Lt.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nepaisant to, jog byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, nagrinėjama byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Dėl to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2013-10-30 pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo A. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-05-23 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Tenkinti atsakovo A. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Danutė Burbulienė