Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios I. B. gynėjo D. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajai I. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. lapkričio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktus kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2012 m. birželio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, bei Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, adresu Santariškių g. 7, Vilnius, tyčia sistemiškai suleido mažamečiui, bejėgiškos būklės esančiam savo sūnui T. B., gim. 2011 m. gegužės 28 d., daugybinį skaičių injekcijų švirkštu į paodį bei tiesiogiai per kateterį į veną nenustatytą kiekį cheminės medžiagos – formalino, tuo padarė kūdikiui odos paraudimus ir odos sukietėjimus, nekrozes pilvo sienoje, kairėje pėdoje ir blauzdoje, kairėje alkūnėje, kairės rankos nykštyje ir rieše, dėl to T. B. išsivystė kairės rankos ir krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sukeltoji flegmona (nekrozė), lydima kairės rankos giliųjų venų ir arterijų trombozės, sepsio, bei ūmiai progresuojančios dauginių organų disfunkcijos, kas tapo 2012 m. birželio 4 d. 19.05 val. Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale mirusio T. B. mirties priežastimi, tokiu būdu suvokdama, kad daugybiniu ilgalaikiu sisteminiu mažamečio bejėgiškos būklės kūdikio žalojimu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė mažametį, bejėgiškos būklės savo sūnų T. B..

Kaltinamoji I. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2016 m. kovo 15 d. laikinai sulaikyta. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas I. B. pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Kaltinamosios I. B. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Gynėjas skunde nurodė galimybę skirti I. B. iki 5 000 Eur dydžio užstatą, kurį dar šios bylos ikiteisminio tyrimo metu įsipareigojo įnešti suimtosios sugyventinis R. T.. I. B. ir R. T. šeimai pagal pastarosios turtinę padėtį tai yra labai dideli pinigai, ir toks užstatas būtų pakankama garantija, jog kaltinamoji I. B. tikrai laikytųsi visų jai paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių reikalavimų.

I. B. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones sąlygoja dar ir kitos aplinkybės. Jai inkriminuotos nusikalstamos veikos galbūt padarytos seniai, t. y. 2011–2012 m. Tyrimas pradėtas ir ilgą laiką vyko, netaikant I. B. jokios kardomosios priemonės. Tik nuo 2015 m. vidurio iki tų metų pabaigos šioje byloje atlikti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, 2016 m. kovo 16 d. I. B. pareikštas įtarimas, ji sulaikyta, suimta ir iki šiol jos laisvė suvaržyta. Per nurodytą laikotarpį kaltinamoji būdama laisva nenusikalto, neatliko jokių veiksmų, kurie ikiteisminio tyrimo institucijoms būtų sutrukdę bylą tirti, nebėgo ir nesislėpė. Ji suimta gana ilgą laiką, todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl turėtų būti svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės pakeitimo.

I. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki sulaikymo gyveno su savo sugyventiniu R. T.. Paleista į laisvę, toliau ruošiasi gyventi su savo sugyventiniu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jos sugyventiniui priklausančiame bute. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į suimtosios sveikatos būklę, nes ji ligota moteris. Byloje yra gana daug šiuos teiginius patvirtinančių medicininių pažymų.

Nors I. B. kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, tačiau teisinėje valstybėje galioja asmens nekaltumo prezumpcija. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. BPK 139 straipsnyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės; kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šioje bylos proceso stadijoje, kai baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra pagrindas kaltinamąją I. B. paleisti į laisvę, paskiriant jai švelnesnę (-es) kardomąją priemonę (-es).

Kaltinamosios I. B. gynėjas skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria jo ginamajai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę (-es) – piniginį užstatą iki 5 000 Eur, prieš tai pranešant gynėjui bei užstato davėjui nurodyto užstato sumokėjimo konkrečias sąlygas (sumokėjimo terminą, sąskaitą banke ir kt.).

Teismo posėdyje prokurorė prašė gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamosios I. B. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant I. B. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtosios kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos I. B. pratęsti suėmimą, nes ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji I. B. galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad I. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, teismo medicinos specialisto išvadoje, cheminio tyrimo specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas I. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdama laisvėje ji bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

I. B. kaltinama tyčia padariusi nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nužudytas bejėgiškos būklės kūdikis, kuriam padaryti sužalojimai sukėlė dideles fizines kančias bei skausmą, t. y. suimtoji galbūt itin žiauriai nužudė savo kūdikį. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas I. B. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, jog, nors I. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, iki sulaikymo ji niekur nesimokė ir nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra išsituokusi, savo dviejų mažamečių vaikų neaugino (jie atiduoti kitų asmenų globai). Šios aplinkybės suimtąją blogai charakterizuoja. Byloje taip pat yra duomenų, kad kaltinamoji iki sulaikymo gyveno sugyventiniui R. T. priklausančiame bute, sau priklausančio nekilnojamojo ar kito vertingo privalomai registruotino turto neturi. Šios aplinkybės rodo, jog I. B. nėra saistoma tvirtų socialinių ar šeiminių ryšių.

Nors gynėjas skunde nurodė, kad I. B. turi sugyventinį, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, jog yra tokie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.

Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad kaltinamoji po jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimo padarymo dar keletą kartų nusikalto, dėl to buvo teisiama ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais pripažinta kalta. Be to, 2014 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarimu ji nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą esant neblaiviai ir neturėjus vairuotojo pažymėjimo. Šios aplinkybės suimtąją charakterizuoja ne itin palankiai, be to, rodo, jog gynėjo akcentuojami turimi socialiniai ryšiai I. B. nesulaikė nuo galimų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog būdama laisvėje I. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad veika galbūt padaryta 2011–2012 m., tyrimas vyko ilgą laiką, netaikant I. B. jokios kardomosios priemonės, ir ji niekur nebėgo.

Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 9 d.

Esant aptariamą pagrindą nepaneigia gynėjo nurodyta aplinkybė apie kaltinamosios turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, sveikatos būklę. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar pakeisti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog I. B. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Įstatymas numato kaltinamojo, laikomo kardomajame kalinime, teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtosios nepasitenkinimas jai teikiamu gydymu yra objektyvus, ji gali Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos prašyti perkelti gydytis į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant dar vieną BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdama laisvėje kaltinamoji gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad I. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padarius ji kaltinama, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, jog I. B. galbūt padarytas nusikaltimas truko ilgą laiką, taigi buvo neatsitiktinis, o iš anksto suplanuotas ir tikslingai daromas. Be to, kaltinamoji po galbūt padarytos nusikalstamos veikos vėl nusikalto. Pagal teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenis I. B. tris kartus teista už netikrų dokumentų pagaminimą, jų panaudojimą, dokumentų suklastojimą ir pagrobimą, siekiant savanaudiškų tikslų. Iki sulaikymo ji nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Visa tai, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, leidžia spręsti apie jos polinkį nusikalsti, didesnį pavojingumą. Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Baudžiamoji byla, kurioje I. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 21 d. perduota Kauno apygardos teismui.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas I. B. paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamosios I. B. teises, tačiau šiuo atveju jos teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, juo labiau kad suėmimas trunka gana neilgai. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su itin cinišku ir žiauriu kūdikio nužudymu.

Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT bei nacionalinių teismų praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Kaltinamosios gynėjas savo skunde nenurodė pagrįstų teiginių, dėl ko ši kardomoji priemonė turėtų būti švelninama, o motyvai dėl ginamosios sveikatos būklės jau aptarti.

Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajai pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo šiuo metu griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę. Pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas taip pat nurodė, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Aplinkybė, jog teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau I. B., nesąlygoja išvados, kad teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą, ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi kaltinamajai I. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.