- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-402-361-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-43-3-00017-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- Z. M.
- Kaltinamasis
- B. K.
- Advokatai
- Vytautas Sviderskis
- Kategorijos
Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00017-2013-5
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuosprendžiu nukentėjusiosios Z. M. ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. K. buvo kaltinama, tačiau išteisinta už tai, kad 2013 m. gegužės 17 d., apie 15 val., savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovėdama ant gyvenamojo namo įėjimo laiptelių, nenorėdama įsileisti į namus, tyčia rankomis pastūmė Z. M. nuo laiptų ir ši virsdama atsitrenkė į palangę bei susižalojo šoną, ranką, krūtinę, po to dar ją apstumdė, dėl to nukentėjusiajai Z. M. buvo padarytos kraujosruvos pilvo kairėje pusėje – šone, kairiame žaste, kairėje krūtyje, krūtinėje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Z. M. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, juo pripažinti B. K. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., bei tenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš B. K. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad jos yra sunki sveikatos būklė, o B. K. tai žinodama vis vien pavartojo prieš ją fizinį smurtą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nuosprendyje nurodė aplinkybę, jog ji, pastumta B. K., atsitrenkė į palangę, kadangi ji visų pirma stipriai atsitrenkė į sieną, o tik vėliau į palangę. Pažymi, jog smūgis buvo toks stiprus, kad jai pasidarė silpna ir ji turėjo atsiremti į palangę. Mano, jog teismas negalėjo remtis B. K. parodymais, nes ji užėmė gynybinę poziciją. Taip pat teismas negalėjo remtis ir V. A. parodymais, kadangi jis yra B. K. sugyventinis, be to, stovėjo atokiau ir negalėjo visko aiškiai matyti. Nurodo, jog B. K. buvo paskolinusi 10 000 Lt, tikėjo, kad sesuo jos neapgaus ir pinigus grąžins, tačiau taip neįvyko, todėl ji tikėjosi su televizijos grupės pagalba susigrąžinti skolą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti iš Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro jos ligos istorijos bylą, kadangi medicininėje ambulatorinėje kortelėje yra įrašai apie jos 2013-05-17 patirtus sužalojimus, tačiau teismas šio jos prašymo netenkino, todėl to paties ji prašo apeliacinio teismo. Taip pat mano, jog buvo būtina į teismo posėdį kviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertą A. J., kadangi jo išvadoje nurodyta sužalojimų atsiradimo data neatitinka jos teiginių. Mano, jog būtina tenkinti šiuos jos prašymus ir pašalinti byloje atsiradusius prieštaravimus ir abejones. Taip pat prašo tenkinti visą jos pareikštą 30 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog B. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir išklausęs teismo posėdyje nukentėjusiąją ir išteisintąją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išteisintosios B. K. padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėties požymių, t. y. tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sužalojimo padarymo. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad konflikto tarp B. K. ir Z. M. metu buvo sužalota nukentėjusioji Z. M., o B. K. padaryti veiksmai atitinka numatytuosius baudžiamajame įstatyme.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teisingai nustatė, kad byloje kyla pagrįstų abejonių, jog Z. M. buvo sužalota tyčia B. K. ją pastūmus, kad sužalojimai patirti būtent tuo metu ir dėl kaltinamosios veiksmų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013-05-17 tarp seserų Z. M. ir B. K. įvyko konfliktas, kadangi Z. M. atvyko su televizijos komanda pas B. K., reikalaudama iš jos pinigų kaip jai priklausančio tėvų palikimo, veržėsi į jos namus, stovėjo ant gyvenamojo namo priebučio laiptelių. B. K. atsisakė į namus įsileisti Z. M. ir, norėdama patekti į savo namo vidų, brovėsi pro jai kelią pastojusią Z. M. bei atidarydama duris galimai ją pastūmė, o ši, neišlaikiusi pusiausvyros, atsirėmė į šalia esančią palangę. Tačiau akivaizdu, jog B. K. prieš Z. M. fizinio smurto nevartojo, nesudavė jai jokių smūgių, tyčia jos nežalojo. Pažymėtina, jog Z. M. parodymus apie konflikto aplinkybes, tiksliau jos teigimą, jog B. K. ją tyčią sužalojo, apstumdė ir sudavė smūgius, iš esmės paneigia ne tik išteisintosios B. K. parodymai, bet ir kito tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo – V. A. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog po 2013-05-17 įvykusio konflikto nukentėjusioji Z. M. nesikreipė dėl medicinos pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės raštas (b. l. 82), o praėjus 3 dienoms po konflikto ir menamo jos sužalojimo išvyko į (duomenys neskelbtini) sanatoriją ambulatorinei reabilitacijai dėl stuburo patologijos ir ten gydėsi nuo 2013-05-20 iki 2013-06-01. Ir tik 2013-06-05, t. y. praėjus 19 dienų po incidento ir menamo jos sužalojimo, kreipėsi į teismo medicinos ekspertą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Specialisto išvadoje Nr. G 234/13(10) nurodoma, kad Z. M. sužalojimai galimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodomu būdu apie 10–15 parų iki tyrimo (b. l. 36). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Z. M. teismo ekspertui nurodė, jog įvykis buvo 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena. Todėl akivaizdu, kad teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje nepatvirtina, jog sužalojimai, nustatyti Z. M., buvo padaryti konflikto tarp jos ir B. K. metu, t. y. 2013-05-17. Priešingai, teismo medicinos eksperto teigimu, Z. M. padaryti sužalojimai atsirado žymiai vėliau, t. y. maždaug 2013-05-20–2013-05-25 dienomis, t. y. Z. M. jau būnant (duomenys neskelbtini) sanatorijoje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintosios gynėjas advokatas pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota konflikto vieta, t. y. B. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo įėjimas, iš jų matyti, jog Z. M., net ir būdama pastumta B. K., objektyviai negalėjo trenktis į sieną, o paskui nuo smūgio remtis į palangę ar virsti nuo laiptelių ir taip patirti specialisto išvadoje užfiksuotus sveikatos pažeidimus, kadangi šalia lauko durų, pro kurias B. K. norėjo patekti į savo namo vidų, nėra jokios sienos, į kurią Z. M. galėtų atsitrenkti, o vėliau remtis į palangę. Be to, pažymėtina, jog laipteliai, nuo kurių Z. M., jos pačios teigimu, nuvirto, yra nedideli, o laiptų pakopos neaukštos, todėl nukentėjusiosios konflikto ir jo eigos versija kelią pagrįstų abejonių ir yra mažai tikėtina.
Kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiosios Z. M. ir kaltinamosios B. K. kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, pačios Z. M. parodymus apie jos subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat kaltinamosios B. K., liudytojų V. A., A. K. parodymus bei rašytinius bylos įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog B. K. nepadarė Z. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai B. K. baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios Z. M. apeliacinį skundą atmesti.