Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 261 – 227 / 2008

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. U. ir V. U. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria R. B. nustatyta globa ir jos globėja skirta V. A., civilinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, S. U., V. U. dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė išvadą (b. l. 4-5), kurioje nurodė, kad R. B. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa, nes ji nesiorientuoja laike, vietoje, iš dalies – savyje, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jos globėja siūlė skirti V. A., kuri R. B. rūpinasi nuo 2006 m. gegužės mėnesio, pati sutinka būti globėja, yra sveika ir turi visas galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas, charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Taip pat pateikė papildomą išvadą (b. l. 49-50), kurioje nurodė, jog į tarnybą kreipėsi ir V. U., prašydama ją skirti R. B. globėja, tačiau tarnybos manymu, tinkamesnė kandidatė būti globėja yra V. A., kuri dar 2007 m. balandžio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta R. B. rūpintoja, pas ją R. B. ir gyvena, be to, lankantis V. A. namuose, R. B. išreiškė pageidavimą gyventi pas V. A..

Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (b. l. 20) nustatė, jog R. B. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007-05-16 iki 2010-05-16. Iš byloje esančios charakteristikos (b. l. 9) nustatė, jog V. A. darbovietėje charakterizuojama teigiamai, vidutinės darbinės jos pajamos per mėnesį yra 1 593,5 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 10). Taip pat nustatė, jog R. B. gyvena (duomenys neskelbtini), pas V. A., gyvenimo sąlygos užtikrintos, R. B. patenkinta V. A. priežiūra, tačiau ji nebendrauja, maitinama iš buteliuko.

Iš esančių sutikimų (b. l. 56, 57) nustatė, jog V. U. sutinka būti R. B. globėja, tam neprieštarauja jos sutuoktinis S. U.. V. U. yra sveika, globoti kitą asmenį pagal savo sveikatos būklę gali, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kas mėnesį gaunamas darbines pajamas sudaro 820 litų (neatskaičius mokesčių), jos bute yra pakankamai vietos apgyvendinti R. B.. Iš byloje esančios sutarties (b. l. 39) nustatė, jog pagal 2005-11-03 rentos iki gyvos galvos sutartį R. B. perleido V. U. bendrojon jungtinėn nuosavybėn žemės sklypą su pastatais, esančiais(duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registro centro pažymą (b. l. 15-16, 17-18), iki 2005-11-03 R. B. nuosavybės teise priklausė aukščiau paminėtas turtas, kuris nuo 2005-11-03 bendrąja jungtine nuosavybe priklauso S. U. bei V. U.. Be to, iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju turtu, kas nurodyta juridinių faktų skyriuje.

Teismas, siekdamas įgyvendinti, apsaugoti ir apginti R. B. interesus, jai nustatė globą (CK 3.328 str.). Sprendė, kad tiek V. A., tiek ir V. U. pagal savo moralines savybes, galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas, esančius rašytinius pačių ir jų sutuoktinių sutikimus, pateiktus įrodymus dėl gyvenimo ir buities sąlygų, yra tinkamos globoti R. B.. Tačiau įvertinęs tai, jog R. B. nuo 2006 m. gyvena pas V. A., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms ji yra išreiškusi norą gyventi su V. A., suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės Socialinis paramos skyrius, pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra palaiko V. A. kandidatūrą, taip pat atsižvelgęs į R. B. amžių, sveikatos būklę, į buities tyrimo aktuose užfiksuotus duomenis, kad jos sveikata nuolat blogėja, nors ir yra galiojanti rentos iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią R. B. turėtų rūpintis V. U., šiuo metu teisminiai ginčai dėl šios 2005-11-03 rentos iki gyvos galvos sutarties neišspręsti, siekiant užtikrinti, kad R. B. galėtų būti atstovaujama, ginami jos interesai, garbingai nugyventų jai likusį gyvenimą, jei šie ginčai nebus išspręsti dar ilgą laiką, ji nebūtų trikdoma keičiant jos gyvenamąją vietą, sprendžiant visus klausimus, susijusius su jos perkėlimu, R. B. globėja skyrė V. A..

Teismas laikė, kad netikslinga atsisakyti skirti globėju vieną iš siūlomų asmenų bei įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nurodyti instituciją, kuri laikinai galėtų pasirūpinti R. B., nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo S. U. prašė R. B. globą, esant ginčui tarp dviejų ją globoti norinčių asmenų, pavesti globos ir rūpybos institucijai, kur jai būtų užtikrinamos minimalios gyvenimo sąlygos, kadangi atsižvelgus į tai, kad yra asmenys, kurie pageidauja būti globėjais, socialinės paramos skyrius siūlo šį asmenį būti nuolatiniu globėju, globos ir rūpybos institucijos neveiksniu asmeniu rūpinasi iki tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas (CK 3.241 str. 2 d.).

Nepagrįstas teismo motyvas, jog įvertinus tai, kad R. B. gyvena pas V. A., ji skirtina globėja, nes jos kandidatūrą palaiko Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra. Teismas neįvertino tai, kad V. A. siekia asmeninio suinteresuotumo ir inicijuoja visas įmanomas civilines bylas, siekdama asmeninės naudos, t. y. R. B. turto, bet ne veikdama jos interesais. Kad jos kėslai savanaudiški, patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-560-783/2007 medžiaga, kurioje nustatyta, kad R. B. sveikata ėmė staigiai blogėti, kai V. A. pasiėmė ją pas save „globai ir priežiūrai“. Kol patys (S. U. ir V. U.) prižiūrėjo R. B., jos sveikata buvo gera, išskyrus senatvės požymius. Be to, V. A. suiteresuotumą patvirtina ir jos prašymas paskirti ją R. B. turto administratore (nors turto nėra).

Mano, kad R. B. apgaulės būdu buvo įtikinta, jog U. yra blogi žmonės, jos tinkamai neprižiūri, nors iki tol jokių abejonių nei suinteresuotiems asmenims, nei teismuose nebuvo kilę. Be to, Kupiškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai netenkino ir suinteresuotų asmenų prašymo skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę R. B. psichinei būsenai nustatyti, kuri būtų atliekama ekspertų komisijos stacionare, kadangi šiuo atveju buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė namuose, vieno eksperto ir tai galėjo turėti lemiamos įtakos psichiatrinės ekspertizės išvadoms, nes R. B. galėjo būti įtakota pašalinių asmenų.

Mano, kad teismas be pagrindo nelaikė svarbia aplinkybe, jog R. B., kaip teismo posėdžio metu nurodė pati V. A. nagrinėjant bylą dėl R. B. neveiksnumo, bijo vartoti bet kokius vaistus, kad jos nenunuodytų. Vaistai reikalingi ne tik jos sveikatai ir gerai psichinei būklei palaikyti, bet ir gydymui, todėl jų nevartojimas gali ypač pakenkti sveikatai. Be to, 2007-11-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo protokole užfiksuota, jog V. A. parodė, jog „mums neveiksnumo būtų ir nereikėję, jei ne eilė teismų“, kas rodo, kad V. A. gali daryti ir daro R. B. didžiulę įtaka. Pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyresniosios specialistės R. Ž. paaiškinimus, R. B. sveikata pablogėjo tik pastaruoju metu, todėl mano, kad staiga pablogėjus asmens sveikatai, esant abejonėms dėl pastarosios sveikatos, buvo būtina atlikti dar vieną ekspertizę jos psichinei būsenai nustatyti. Be to, R. Ž. nėra ekspertė, todėl jos bendravimas su R. B. ir užduoti klausimai galėjo būti tendencingi ir įtakoti konkrečias išvadas. Tokiu būdu, šiuo atveju civilinė byla Nr.2-560-783/2007 prijungtina nagrinėjant civilinę bylą pagal atskirąjį skundą.

Teigia, jog nepagrįstas teismo motyvas, kad nors ir yra galiojanti rentos iki gyvos galvos sutartis, tačiau dėl jos yra teisminiai ginčai, todėl globėja skirtina V. A.. Tokiu būdu, teismas paneigė galiojančią 2005-11-03 rentos sutartį, kas turėjo esminės įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Pažeisdamas sutartimi nustatytus civilinius santykius reglamentuojančius principus ir uždrausdamas vykdyti galiojančią sutartį, teismas apribojo jų (apeliantų) civilines teises, nepaisant to, kad pagal sutartį tinkamai vykdė ir tebevykdo savo pareigas: aprūpina maistu, rūbais, tvarko aplinką ir pan.

Mano, jog atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kad nenukentėtų R. B. interesai, sveikata, teismas, atmesdamas abi globėjų kandidatūras, privalėjo vadovautis išimtinai R. B. interesais ir skirti jai institucinę globą (CK 3.238 str. 1 d., 3.242 str. 1 d., 4 d.), kurioje ji gautų ne tik priežiūrą, bet ir tinkamą gydymą, o apeliantai būtų galėję tinkamai ir toliau vykdyti 2005-11-03 rentos sutartį, teikiant R. B. išlaikymą. Tokiu būdu, nepagrįstas teismo motyvas, kad nepagrįstas suinteresuoto asmens prašymas, atsižvelgiant į R. B. interesus, skirti globėju instituciją. Teismas tai daro nepagrįstai motyvuodamas, jog tokia globa būtų tik laikina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. ir V. U. 2005-11-03 sudarė Rentos sutartį. Vykdant šią sutartį R. B. perdavė žemės sklypą su pastatais, esančiais(duomenys neskelbtini), V. U., o pastaroji teikia išlaikymą pinigais, kuriuos priimdavo R. B.(rūpintoja V. A. pinigus grąžina). Po Rentos sutarties sudarymo R. B. testamentu savo turtą paliko V. A. ir pas ją apsigyveno, kur gyvena iki šiol . R. B. inicijuotas teisminis ginčas atsakovams V. ir S. U. dėl 2005-11-03 rentos sutarties pripažinimo negaliojančia kasacine tvarka apskųstas. 2007-05-06 R. B. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta V. A., o 2007-11-20 teismo sprendimu R. B. pripažinta neveiksnia. Esant tokiai situacijai tarp suinteresuotų asmenų V. A. ir V., S. U. vyksta ginčai.

Šios bylos ginčas dėl konkretaus asmens globėja paskyrimo teismo sprendimu pripažintai neveiksnia R. B., kuomet jomis(globėjomis) pageidauja būti paskirtos V. A. ir V. U. . Teismas nustatė, kad abi kandidatės yra tinkamos globoti R. B., o skirdamas globėja būtent V. A., teismas vertino tai, jog R. B. jau 2 metus gyvena pas V. A., pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra ir suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės Socialinis paramos skyrius palaiko V. A. kandidatūrą, taip pat atsižvelgė į R. B. amžių(gimusi 1927m.), jos sveikatos būklę, į buities tyrimo aktuose užfiksuotus duomenis, į tai, kad R. B. sveikata nuolat blogėja dėl ko netikslinga trikdyti ją keičiant jos gyvenamą vietą, sprendžiant kitus klausimus, tame tarpe teisminį ginčą dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tuo atveju, jei R. B. globėja būtų paskirta V. U., neveiksnaus asmens interesų gynimas nurodytoje byloje būtų negalimas, nes jos, kaip atsakovės ir kaip ieškovės globėjos pozicija, o tuo pačiu suinteresuotumas bylos baigtimi sutaptų, o byloje tas pats asmuo negali būti ir ieškovu, ir atsakovu. Priešingu atveju, būtų pažeistos neveiksnaus fizinio asmens teisės ir interesai bei jos valia, išreikšta dar būnant veiksniai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog V. A. pagrįstai buvo paskirta globėja. Tai neprieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms. Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo išvada, jų įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.). Kaip V. U. teisme pripažino, jie nuo 2006-10-01, t.y nuo R. B. apsigyvenimo pas V. A., su ja nebendravo ir jos nelankė. Todėl apeliantai iš esmės ir negalėtų nurodytų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad V. A. netinkamai rūpinasi R. B.. Tokių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, o įrodymų V., S. U. nepateikė. Šioje byloje nustatytomis bylos aplinkybėmis paskyrimas globėja V. A., nepažeidžia suinteresuotų asmenų V.ir S. U. teisių, bei jų teisėtų interesų, nes jie gali tęsti rentos sutarties vykdymą ir tuo pačiu tęsti civilinės bylos dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimą. Todėl, priešingai nei teigia apeliantai, skundžiama teismo nutartis negali būti vertinama kaip 2005-11-03 rentos sutarties paneigimas.

Apeliantai skunde teigia, jog teismas nevertino , jog V. A. suinteresuota globoti neveiksnią R. B. tik siekdama asmeninės naudos- R. B. turto, ką, jų teigimu, įrodo V. A. inicijuojamos bylos. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai taip pat iniciavo išnagrinėtos civilinės bylos , kurioje V. A. buvo paskirta R. B. rūpintoja, atnaujinimą. Iš šių aplinkybių matyti, kad apeliantai taiko skirtingus standartus vertindami savo ir V. A.( bylinėjimosi atžvilgiu) veiksmus. Todėl šis atskirojo skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija atkreipia dėmesį į V. U. išsakytą poziciją baigiamosiose kalbose, kuomet ji įrodinėdama R. B. tikslingumą gyvento būtent jos šeimoje, nurodė, kad“ jei ji neveiksni, koks skirtumas kur jai gyventi...“, o S. U., aiškindamas teismui apie galimybę bei norą ją prižiūrėti, paaiškino, jog R. B. gyvenant pas juos bute ar name, ją prižiūrės pašalinis asmuo už 1000Lt (b.l.85). Liko nepaneigta, jog R. B., iki jos pripažinimo neveiksnia, buvo išreiškusi valią ir norą, kad ją prižiūrėtų būtent V. A., kurios naudai buvo surašytas ir testamentas. Šią aplinkybę patvirtino nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo- Soc. paramos skyriaus atstovas ir jo parodymais netikėti pagrindo nėra.

Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog suinteresuoto asmens S. U. siūlymas pavesti R. B. globą globos ir rūpybos institucijai tik dėl to, kad yra ginčas tarp dviejų ją globoti norinčių asmenų, nepagrįstas. Pirma, globos ir rūpybos institucijos neveiksniu asmeniu rūpinasi iki tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas -CK 3.241 str. 2 d. Antra, socialinės paramos skyrius siūlo V. A. globėja ir pastaroji su tuo sutinka.i nuolatiniu globėju . Trečia, V. A. skyrimui globėja kliūčių nėra, nes pati R. B. buvo išreiškusi norą, kad ją rūpintųsi V. A.. Ketvirta, fizinio asmens priežiūra ir globa nepalyginamai geresnė, nei gali suteikti ligoninės ar kt. įstaigos.

Kolegija, atsižvelgusi į R. B. amžių, į progresuojančias ligas , į tai, kad apeliantai neįrodė, jog R. B. sveikata ėmė staigiai blogėti tik dėl to, kad V. A. pasiėmė ją pas save, nurodytą apeliacinio skundo motyvą atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantų svarstymas, kad R. B. požiūris į juos susiformavo tik apgaulės įtakoje- įtikinus ją, jog V.ir S. U. yra blogi žmonės, jos tinkamai neprižiūri, yra niekuo nepagrįstas, nes šioje byloje nei tokių teiginių, nei bent abejonių V.ir S. U. atžvilgiu nebuvo pareikšta. Taip pat nepagrįstas apeliantų teiginys, jog ši byla turėjo būti sustabdyta iki bus išspręstas jų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-267-738/2008. Šioje bylose sprendžiamas globėjos skyrimas neveiksniai R. B. ir todėl aplinkybė, ar pagrįstai jos(R. B.) rūpintoja buvo paskirta V. A., šiai bylai reikšmės neturi.

Apeliantai spendžia, kad R. B. sveikata pradėjo blogėti jai apsigyvenus pas V. A., nes, jų teigimu, nagrinėjant civilinę bylą dėl neveiksnumo , V. A. teisme patvirtino, jog R. B. bijo vartoti vaistus, kad jos nenunuodytų , o jų nevartojimas gali pakenkti ne tik R. B. sveikatai, bet ir jos psichinei būklei. Apeliantai teigia, kad R. B. gyvenant kartu su V. A., pastaroji daro įtaką R. B., o kadangi ekspertizė buvo atlikta namuose ir vieno eksperto, todėl abejoja ekspertizės akto išvadomis. Esant šioms aplinkybėms, apeliantai tvirtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę R. B. psichinei būsenai nustatyti. Tačiau kolegija nurodytų apeliacinio skundo motyvų nesvarsto ir dėl jų atskirai nepasisako, nes: Pirma, toks prašymas šioje byloje nebuvo pateiktas, o apeliaciniame skunde naujų motyvų bei reikalavimų kelti negalima(CPK 312 str.),.Antra, šioje byloje nesprendžiamas R. B. pripažinimo neveiksnia klausimas, o ginčas dėl konkretaus asmens skyrimo globėju neveiksniam asmeniui, trečia, apeliantai patys nurodo, jog šios aplinkybės buvo nurodytos ir minėti pašymai pateikti nagrinėjant kitą bylą- dėl R. B. pripažinimo neveiksnia. Iš to seka, kad apeliantai analizuoja kitoje civilinėje byloje Nr. 2-560-783/2007 buvusius įrodymus , teiktus prašymus ir jų pagrindu priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog bylų sujungimas apeliaciniame procese, kaip nepagrįstai mano apeliantai, negalimas.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš V. U. ir S. U. kiekvieno po 5Lt(penkis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.