- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- e2-2650-1043/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24819-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- R. V. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apylinkės teismo teisėja Anita Sereikienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 661,17 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-02-07 iki visiško skolos padengimo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei atsakovė neatvyks į teismo posėdį.
Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 109917113 tarp ieškovo, R. V. M. ir UAB „Ūkio banko lizingo“. Šia sutartimi buvo įsigytas motoroleris QM125T-10H. Įsigyto motorolerio kaina buvo 2 599 Lt (752,72 Eur). Sudarant išperkamosios nuomos sutartį buvo susitarta su atsakove, kad ieškovas susiformins reikalingus dokumentus savo vardu, tačiau kasmėnesinius mokėjimus atliks atsakovė K. M.. O įsigytu motoroleriu naudosis ir iki šios dienos naudojasi atsakovės sūnus M. M.. Kurį laiką atsakovė K. M. mokėjimus atlikdavo. Atsakovei nustojus mokėti, ieškovas pradėjo gauti laiškus su reikalavimais apmokėti susidariusius įsiskolinimus pagal sudarytą sutartį. Apie tai, kad yra nepadengti įsipareigojimai ieškovas pranešė ir atsakovei, tačiau atsakovė neapmokėjo, todėl Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo iš ieškovo priteisė 500,67 Eur dydžio skolą ir 5 proc. metines palūkanas, nes netinkamai buvo vykdyta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 109917113. Kadangi atsakovė ir toliau nesiėmė veiksmų, kad padengti skolą teismas 2015 m. lapkričio 17 d. išdavė UAB „SB lizingui“ vykdomąjį raštą Nr. 2-5038-852/2014, kuris buvo pateiktas vykdyti į antstolio Regimanto Budreikos kontorą. Iki 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis R. Budreika iš ieškovo gaunamų pajamų yra išieškojęs 383,84 Eur, visa ši suma yra skirta skolai padengti. Priteisto nepadengto įsiskolinimo 2016 m. lapkričio 25 d. duomenimis yra 116,83 Eur, nepadengta 5 proc. metinių palūkanų nuo 2014 m. vasario 7 d. nuo 492,27 Eur sumos iki visiško prievolės įvykdymo, taip pat yra priskaičiuotos vykdymo išlaidos antstoliui, kurios sudaro 160,50 Eur. 2016 m. sausio 29 d. atsakovė pripažindama skolą ir iš to atsiradusius įsipareigojimus pasirašė paprastąjį vekselį, kurį turėjo apmokėti iki 2016 m. gegužės 1 d. Atsakovė buvo ne kartą raginama mokėti prisiimtą įsipareigojimą, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovė gera valia nemoka ir nedengia įsipareigojimo. Kadangi sudaryta išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės iniciatyva ir įsigytu kilnojamuoju daiktu naudojasi būtent atsakovė, todėl iš atsakovės priteistinos visos išlaidos, susijusios su šio įsipareigojimo padengimu, 500,67 Eur skola, 160,50 Eur antstolio vykdymo išlaidos, 5 proc. metinės palūkanų, kurios yra skaičiuojamos nuo 2014 m. vasario 7 d. nuo 492,27 Eur sumos iki visiško skolos padengimo, taip pat išlaidos susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. gruodžio 10 d., atsakovės dukrai (CPK 123 str. 3 d.). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.). CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – 2011 m. rugsėjo 22 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 109917113; 2016 m. sausio 29 d. paprastojo vekselio; 2016 m. lapkričio 25 d. antstolio R. Budreikos rašto Nr. S16-13859 - vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo kreditorinius įsipareigojimus ieškovui yra įvykdžiusi, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas ĮPVĮ normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Todėl tais atvejais kai skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tapo rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės 2016 m. sausio 29 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis laikytinas patvirtinančiu atsakovės mokėjimo prievolę pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 109917113.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovė, žinodama apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, vekselio davėjui (atsakovei) tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – šiuo atveju susitarimas dėl kilnojamojo daikto išperkamosios nuomos sutarties sudarymo atsakovės iniciatyva ir jos naudai – iš esmės neegzistuoja. Ieškovui nurodžius, kad išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės iniciatyva ir įsigytu kilnojamuoju daiktu naudojasi būtent atsakovė, o atsakovei nepareiškus prieštaravimų dėl šių ieškovo teiginių, byloje nesant reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, laikytina, kad prievolė pagal vekselį galioja, todėl iš atsakovės priteistinos visos išlaidos, susijusios su įsipareigojimo pagal išperkamosios nuomos sutartį vykdymu: 500,67 Eur skola, 160,50 Eur antstolio vykdymo išlaidos, viso – 661,17 Eur skola (CK 6.4 str., 6.59 str., 63 str. 1 d. 2, 3 p., 1.105 str. 1 d.).
Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5038-852/2014 iš ieškovo buvo priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo 492,27 Eur skaičiuojamos nuo 2014 m. vasario 7 d. iki visiško prievolės įvykdymo – iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už 492,27 Eur sumą nuo 2014 m. vasario 7 d. iki šios civilinės bylos iškėlimo (2016-12-07) ir 5 proc. metinės palūkanos nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojamos už 661,17 Eur sumą (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str.).
Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl paduodamas ieškinį, jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštus reikalavimus. Kadangi teismas visiškai tenkino ieškinio reikalavimus, iš atsakovės valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. 7 d.) ir procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos 0,58 Eur, iš viso: 15,58 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 279 str., 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės K. M., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 661,17 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 17 ct) skolą, 5 proc. metines palūkanas už 492,27 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2014 m. vasario 7 d. iki šios civilinės bylos iškėlimo (2016-12-07) ir 5 proc. metines palūkanas už 661,17 Eur sumą, skaičiuojamas nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės K. M., gim. (duomenys neskelbtini) – 15,58 Eur (penkiolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.