- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5808-433/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nepalikusi testamento mirė pareiškėjo R. G. (toliau ir – Pareiškėjas) motina V. G. (toliau ir – Palikėja), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iki mirties velionei asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/8 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau ir – Butas) ir 1/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose (toliau ir – Žemės sklypas). Velionė V. G. mirė būdama našle. Tai patvirtina Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-7221. Atsižvelgiant į tai, kad velionė turėjo tik vieną vaiką, sūnų R. G. (Pareiškėjas), vadovaujantis LR CK 5.11 str. jis ir yra vienintelis velionės įstatyminis pirmos eilės įpėdinis. Daugiau jokių kitų vaikų, nei įvaikintų nei mirusių anksčiau velionė neturėjo, taigi kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti velionei priklausiusias 5/8 Buto ir 1/8 Žemės sklypo dalis. Aplinkybę, jog niekas nepriėmė palikimo per notarą, patvirtina 2021-12-28 Valstybės įmonės registrų centro testamentų registro išrašas. 3/8 dalis Buto vienaip ar kitaip nuosavybės teise jau priklausė Pareiškėjui – R. G., todėl savaime suprantama, kad mirus motinai jam, kaip Buto bendraturčiui, toliau teko rūpintis visu likusiu Butu, kadangi tai yra vienas, neatskiriamas turto vienetas, kuriame naudojimosi tvarka nenustatyta. Buvęs bendraturtis, o be to ir vienintelis pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, Pareiškėjas nuo pat motinos V. G. mirties momento naudojasi Butu ir Žemės sklypu, juos valdo, prižiūri kaip savo, rūpinasi, tvarko ir moka mokesčius. Tokiu būdu Pareiškėjas išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Tai patvirtina ir Pareiškėjo atlikti mokėjimai už Butui teikiamas komunalines paslaugas. CK 5.51 straipsnio 1 dalis pateikia pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą, tarp kurių yra: naudojimas, valdymas ir mokesčių mokėjimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas tai pat savo nutartyje Nr. 3K-3-322/2009, konstatavo, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro nekilnojamasis daiktas, faktiškas jo valdymas reiškia priežiūrą, prievolių, susijusių su juo, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) Tikslas, dėl kurio Pareiškėjas kreipiasi prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - palikimo priėmimą - yra įforminti palikimo priėmimo faktą į 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir 1/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose. Šį faktą būtina nustatyti, kadangi Pareiškėjas per 3 - jų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą. Pareiškėjas prašo pavelėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad po motinos V. G. mirties palikimą jis priėmė, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. G. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika ir atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, suinteresuotas asmuo mano, jog R. G. pareiškimo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumas spręstinas išskirtinai teismo nužiūra, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus pareiškėjo nurodytas, bei teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo R. G. paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. G. sūnus ir tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2021-12-09 pažyma Nr. GR.3A-7221 apie asmens duomenis. V. G. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2021-12-25 išrašų duomenimis V. G. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 5/8 dalis Patalpos/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Biržai. Po motinos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjas R. G. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Šią aplinkybę patvirtina Valstybė įmonės Registrų centro 2021-12-25 Testamentų registrų išrašas.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. G. po motinos V. G. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi R. G. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad jis, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. G. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į tokį turtą: 5/8 dalis Patalpos/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Biržai.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš pareiškėjos paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po motinos V. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas R. G. ir toliau mokėjo mokesčius už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teikiamas komunalines bei kitas paslaugas, tiekiamą šilumą bei karštą vandenį. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: mokėjimo pavedimų kopijos, UAB „Mano Būstas Neris“ 2022-01-17 rašte Nr. MBN-RS-22-3416 pateikta informacija apie įmokas už butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teikiamas paslaugas; AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikta informacija apie įmokas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad motinos mirties pareiškėjas R. G. ir toliau rūpinosi butu ir mokėjo mokesčius už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. G..
Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą butą bei žemės sklypą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. G. mirties. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad R. G. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po motinos V. G. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdamas jos palikimą (CPK 185 straipsnis).
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. G. priėmė palikimą po motinos V. G. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.